– Esate įsikūrę tarp Vilniaus ir Kauno, netoli Elektrėnų, o jūsų įsikūrimo istorija yra susijusi būtent su Lietuvos elektrine. Papasakokite plačiau.
– Kai buvo statoma elektrinė, dėl technologinių procesų susidarydavo tuo metu perteklinis šilumos kiekis ir natūralu, kad buvo sprendžiama, kur tą šilumą panaudoti. Šiltnamiai yra viena iš tų verslo šakų, kurioms reikia šilumos visais metų sezonais. Technologinių procesų įtakoje buvo numatyta pastatyti šiltnamių kombinatą, kuris galėtų aprūpinti daržovėmis 600 km apskrityje gyvenančius žmones. Šiuo metu turime 20 hektarų šiltnamių, o naujausius iš jų galima pavadinti išmaniaisiais. Tokių šiltnamių ergonomika ir aplinkosauga yra aukščiausiame lygyje: jie seka visus parametrus ir sukuria pačią geriausią terpę augalui vystytis.
– Tai, kaip suprantu, šis verslas atsirado iš atsakingo požiūrio?
– Tuo metu šiluma santykinai kainavo labai nedaug, todėl nebuvo kažkaip specialiai tausojama. Dabar žmonės galvoja, kaip sutaupyti tą energiją ir tinkamai panaudoti resursus. Anksčiau 15 hektarų šiltnamių per metus sunaudodavo apie 110 tūkst. megavatų, kai dabar 20 hektarų sunaudoja 80 tūkst. megavatų. Išlaidos, natūraliai priverčia žmonės priimti racionalius ir efektyvesnius sprendimus.
– Tokie šiltnamiai atsirado prie įvairių elektrinių, tačiau daugelis neišsilaikė, o jūs iškilote. Kur ta sėkmės paslaptis?
– Prieš 20 metų, kai pradėjau darbuotis šiame versle, buvo ir didelių gamyklų teritorijose po kelis hektarus šiltnamių tam, kad išnaudoti perteklinę energiją. Tačiau reikia mokėti ją tinkamai panaudoti. Šiltnamis – tai ganėtinai nesudėtingas pastatas, bet menas auginti, nuspėti vartotojų lūkesčius jau yra verslo sėkmės paslaptis. Kaip aš sakau, reikia turėti verslumo geną, kuris leistų nuspėti poreikius, o kartais, jei ir reikia, juos ir suformuoti.
– Kaip šiandien gaunate šiltnamiams reikalingus resursus?
– Dalis šilumos atkeliauja iš tos pačios Lietuvos elektrinės, kitą dalį – pasigaminame mes patys. Gamindami elektrą, pasigaminame ir šilumą. Ateityje galvojame pasiimti ir CO2. Tai reiškia, kad išmetime mes pasiimame šį junginį ir taip gaunasi trigeneracija – iš vieno sudeginto santykinio ekvivalento išteklio gaunama šilumą, elektrą ir CO2.
Anglies dvideginis dabar yra labai opi tema. Mes esame ypatingi tuo, jog papildomai jo perkame sau tam, kad skatinti augalų fotosintezę. Esame pastebėję, kad tam tikras CO2 dozavimas šiltnamiuose padeda padidinti derlių iki 15 proc. Tai reiškia, kad keisdamas santykį, padedi augalui ir skatini jo natūralius procesus.
– Papasakokite apie žiedinės ekonomikos procesus jūsų versle?
– Kaip pavyzdys, auginame daržoves kokosų substrate. Augalą galima auginti labai įvairiai – ant akmenų, akmens vatoje ir daugeliu kitų būdų, tačiau mes pasirinkome kokosą, nes daržoves galima auginti du metus, atlikti sėjomainą, vienus metus pomidorus, kitus – agurkus. Na, o galiausiai panaudotą kokosą galime panaudoti kaip biokurą.
Kitas toks aspektas, į kurį mes taip pat atkreipiame dėmesį – maisto švaistymas. Natūralu, kad auginant daržoves susidaro tam tikrai dalis neprekybinės išvaizdos produkto, o žmonės dažniausiai perka akimis. Tad šiais metais pradėjome projektą, kurio metu tas nestandartinės išvaizdos daržoves parduodame restoranams, kurie iš jų gamina įvairius patiekalus. Lygiai taip pat bendradarbiaujant su Maisto banku, galima paremti socialiai jautresnes visuomenes grupes. Reikia suprasti, kad maistine verte tokios daržovės yra ne ką prastesnė už įprastos, tiesiog jos vizualiai atrodo kitokios – kreivas agurkas, neproporcingas pomidoras ir panašiai.
– Pakuotės. Visi kalba, kad reikia mažinti plastiko vartojimą. Kokia situacija su plastiku pas jus?
– Jo yra mažiau, nes dalį plastikinių pomidorų pakuočių mes keičiame į popierines. Tačiau kartais mes kaip žmonės neįsigilinam į detales. Kaip pavyzdys, agurkai – 97 proc. vanduo. Jei jo neapsaugosi plėvele, kuri sulaiko agurko drėgmę, galutiniam vartotojui išmetimą tai padidins 1-2 proc., o vasarą nepakuoto agurko – iki 50 proc. daugiau išmetimų. Kitas dalykas – protingai panaudotą plastiką visada galima perdirbti. Kartais negalima pasiduoti visuomenės nuomonei, kad tai yra blogai. Reikia pasverti.
– Kur keliauja daržovės, kurios yra nenuperkamos ir sugenda?
– Mūsų subtilumas yra tai, jog esame geografiškai patogioje vietoje. Ryte nuskynę daržoves ir jas atvėsinę, vakare pateikiame į prekybos tinklus, kurie gali užsakinėti santykinai mažesnes partijas priklausomai nuo poreikio. Operatyvus ir pastovus asortimento turėjimas padeda patenkinti prekybininko ir vartotojo poreikius mažesnėmis partijomis, tačiau dažniau, todėl natūraliai mažėja švaistymas ir išmetimas.
– Kokie veiksmai geriausiai atspindi jus kaip atsakingą verslą?
– Mūsų verslas pasižymi tuo, kad veikiame kaimiškose vietovėse. Čia dirbantys žmonės gali užsiimti ūkininkavimu, tačiau kartu save realizuoti ir pas mus bei gauti papildomas pajamas. Kitas aspektas – investuodami į šiltnamius žiūrime ne tik į geresnio mikroklimato sukūrimą augalui, bet ir lygiai taip pat žiūrime į ergonomines sąlygas darbuotojams, resursų taupymą.
– Žinoma, kad pas Jus dirba apie 250 darbuotojų. Ar nekyla problemų su jų paieškomis?
– Savo darbuotojams parūpiname transportą atvažiuoti į darbą ir išvažiuoti iš jo. Rūpinamės jų darbo sąlygomis, iškilusiomis problemomis ir panašiai. Jei sukursi geras darbo sąlygas ir motyvuosi darbuotojus, visada atsiras žmonių, kurie norės pas tave dirbti.
– Ar tiesa, kad ir vaikus motyvuojate pamėgti daržoves?
– Tai yra viena iš tų socialinių veiklų, kai organizuojame atvirų durų dienas. Tiek vaikams, tiek suaugusiems yra labai įdomu pamatyti, kaip yra augamos daržovės, daugelį tai net nustebina. Apsilankiusieji pamato, kad augalas ir žmogus yra labai artimi vienas kitam. Net jų poreikiai yra panašūs. Na, o kalbant apie vaikus, aš manau, kad jie yra patys geriausi ambasadoriai, tuo įsitikinau pats asmeniškai. Prekybos centre teko išgirsti, kai vaikai sako tėveliams sako „pirk šitą daržovę, nes aš mačiau, kaip ji užauga“. Kitas dalykas – kai vaikai pamato, kaip atsiranda maistas ant jų stalo, kiek reikia įdėti į tai darbo, jie tampa atsakingesni vartotojai, atsakingos asmenybės.
– Ar dažnai tenka išgirsti tokį pasakymą, kad šiais laikais pomidorai ar agurkai nebekvepia taip, kaip kvepėjo anksčiau?
– Tiek vienur, tiek kitur viskas yra labai panašu, tačiau skiriasi tik tai, kaip tu nori tą daržovę ar vaisių pateikti. Jei tu jį nori pateikti kaip kaimišką – šiek tiek ilgiau palaikyk, kad liktų pirštų žymės ir jis jau bus minkštesnis. Tiesiog ilgiau auginant vaisių, didinama jo cukraus kiekio koncentracija, tačiau lygiai tą patį galima išgauti ir su tam tikromis rūšimis bei labai greitai. Viskas priklauso nuo poreikio – vieniems norisi vienokių rūšių, kitiems – kitokių.
– Kokius sau tikslus ir iššūkius keliate atsakingo verslo srityje artėjantiems metams?
– Užtikrinti, kad kelias nuo sėklos ir galutinio vartotojo stalo reikalautų kuo mažiau resursų, žaliavų naudojimo, mažiau plastiko, taip pat pritaikyti naujas auginimo praktikas. Žinoma, pasirūpinti savo darbuotojais, nepamiršti socialinių projektų, šviesti visuomenę apie atsakingą vartojimą, švaresnį ir sveikesnį gyvenimą.
