Verslą gelbsti imigrantai
„Eurostat“ duomenimis, iki 2050-ųjų metų Lietuvoje žmonių skaičius gali sumažėti beveik perpus. O tai reiškia ir drastiška kirtį per darbingų žmonių statistiką. Negana to, universitetai ar kitos ugdymo įstaigos pritraukia vis mažiau jaunų žmonių. Per metus, studentų skaičius universitetuose sumažėjo 5 tūkstančiais, kolegijose – kiek daugiau nei tūkstančiu. Labiausiai kenčia profesinės mokyklos – ten besimokančiųjų skaičius krito penktadaliu.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas, verslininkas Arvydas Avulis sako, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta ne tik statybų sektoriuje. Jis piešia kur kas liūdnesnį paveikslą. „Prieš kelerius metus tai labai jautėme statybų sektoriuje. Dabar nuolat girdžiu, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta visose srityse. Nežinau tokios srities, kurioje būtų kitaip ir kuri sakytų, kad pas juos viskas gerai. Situacija tokia, kad augant Lietuvos ekonomikai ir poreikiui, darbo jėgos poreikis yra kur kas didesnis nei pasiūla. Akivaizdu, kad prie tokių aplinkybių formuojasi didelis deficitas“, – svarsto verslininkas.
Pasak A. Avulio, situacija būtų dar prastesnė, jei į Lietuvą dirbti nevažiuotų darbuotojai iš kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos ar Baltarusijos. Čia pat verslininkas priduria, kad darbo rinka duobėje atsidūrė dėl emigracijos. „Didžiausia problema – emigracija. Per pastarąjį dešimtmetį dėl jos praradome apie pusę milijono darbingo amžiaus žmonių. Tai akivaizdžiai atsiliepia“, – sako „Hanner“ vadovas.
Iš viso, nuo 1990-tųjų Lietuvą paliko beveik milijonas gyventojų. Tiesa, pastaruoju metu situacija gerėja. Pavyzdžiui, pernai iš šalies emigravo tik keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei į ją atvažiavo. O šiemet ne vieną mėnesį fiksuoti teigiami migracijos rodikliai – į šalį atvykdavo daugiau žmonių nei iš jos išvažiuodavo.
Visgi darbdaviams nerimą kelia tai, kad Lietuva stringa ruošdama kvalifikuotus darbuotojus, kurie atitiktų šių dienų darbo rinkos poreikius. Kitaip tariant, nespėjama žengti koja kojon su technologijomis.
„Paprastas pavyzdys: tik laiko klausimas, kada Lietuvą užplūs elektromobiliai, savavaldžiai automobiliai. Turime daugybę servisų, kur dirba žmonės, suprantantys įprastas mašinas. Tačiau jeigu šiandien į Lietuvą atvyktų tūkstantis naujųjų technologijų automobilių, mes jiems neturėtume specialistų. Apskritai, galime nusipirkti brangiausias aparatūras, kurti programas, tačiau klausimas, kas tas aparatūras valdys, jas remontuos, taisys ir eksploatuos?“, – svarsto Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Universitetas: bendradarbiaujame su verslu
Nors statistika rodo, kad bendras studentų skaičius mažėja, geriausias šalyje Vilniaus universitetas džiaugiasi išaugusiu studentų skaičiumi. Pasak aukštosios mokyklos atstovų, baigusieji universitetą, pasirengę įsilieti į darbo rinką.
„Vilniaus universiteto tiek verslo, tiek mokslo partnerių tinklas jau dabar yra platus ir universiteto bendruomenei (studentams, mokslininkams) atveria unikalias galimybes kurti pridėtinę vertę visuomenei, verslo, aukštųjų technologijų rinkai ir atliepti jos poreikiams“, – sako studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė Lina Kižinienė.
Universiteto duomenimis, daugiau nei 70 procentų baigusiųjų pirmosios pakopos studijas šalyje dirba pagal darbo sutartis. Skaičiuojama, kad šiemet absolventų įsidarbinamumas išaugo. Dar apie 30–40 procentų Vilniaus universiteto absolventų dirba savarankiškai – pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus ar autorines sutartis.
Didžiausia aukštoji mokykla šalyje sako sėkmingai bendradarbiaujanti su verslu ir tokiomis kompanijomis milžinėmis kaip „IBM“, „Barclays“, „Samsung“, Huawei“, „Western Union“, „Adform“ ir kitomis. „Jose studentai turi galimybę atlikti praktikas, po to ir įsidarbinti. Galima sakyti, kad kai kurios įmonės būtent tokiu būdu užsiaugina sau darbuotojus“, – sako L. Kižinienė.
Specialistus ruošia per ilgai
Tačiau verslo atstovai sako, kad norint mažinti kvalifikuotų darbuotojų šalyje deficitą, bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis turi būti glaudesnis. Esą dabar ugdymo procesas per lėtas ir jis neatliepia darbo rinkos poreikių. „Akivaizdu, kad bendradarbiavimas nepakankamas. Jis dabar yra labai inertiškas. Jeigu mums kažko reikia dabar, sureaguojama į specialybių trūkumą, bet efektas gali gautis tik po 3–5 metų. Reiktų kurti tokias mokymosi programas, kurios paruoštų specialistus per kur kas trumpesni laiką, pavyzdžiui, pusmetį“, – tvirtina verslininkas A. Avulis.
Darbdavių konfederacijos vadovo D. Arlausko nuomone, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad ten sistema veikia geriau nei Lietuvoje. „Švietimo sistema neturi tampraus ryšio su darbdavio poreikiais. Man yra minėję, kad pavyzdžiui, Šveicarijoje, jeigu šveicaras nežino, kur jis įsidarbins po studijų, jis net neina studijuoti. Visa sistema ten motyvuoja įvertinti, kas tu esi, kokie tavo gebėjimai, kuo nori būti. Mes šito sistemos orientavimo neturime“, – tvirtina D. Arlauskas.
Vilniaus universitetas sako darantis viską, kad abejonių apimti studentai, kurie vėliau gali virsti į kvalifikuotus darbuotojus, sulauktų pagalbos. „Kasmet studijas universitete baigia ne visi įstoję studentai dėl labai skirtingų priežasčių. Svarbiausia yra dėl kiekvieno studento, kuris suabejojo savo studijų programos pasirinkimu ar turi didelę egzaminų baimę, padaryti viską, ką universitetas gali, ir šiam studentui padėti priimti teisingą sprendimą. Tam VU yra sukurtas ne vienas pagalbos mechanizmas“, – ikina aukštosios mokyklos atstovė.
Verslo atstovai turi ir kitų patarimų ugdymo įstaigos. Pasak jų, dabar mokymo įstaigose trūksta daugiau praktinių gebėjimų ugdymo. Verslininkai sako, kad absolventai turi akademinių žinių, tačiau įsilieję į darbo rinką ne iškart supranta, kad darbas konkrečioje įmonėje skiriasi nuo to, ko yra mokoma aukštosiose ar profesinėse mokyklose. Esą kvalifikuotų darbuotojų problemą padėtų spręsti, jei mokymosi programos būtų labiau specializuotos ir susiaurintos.
