I. Laurinavičiūtė studijas Šiauliuose pasirinko, nes pati kilusi iš šio miesto, nenorėjo toli išvykti nuo namų. O įdomios jai pasirodė ir pačios studijos. Dar mokyklos laikais joje lankėsi kolegijos atstovai, papasakoję apie galimybes studijuoti šioje aukštojoje mokykloje.
„Be to, visada domėjausi medikų darbu, man patiko, kaip jie rūpinasi žmonėmis, kaip vyksta darbas“, – pasakojo mergina.
Jaudulį keliantys pirmieji kartai
Vis dėlto pašnekovė prisipažino, kad pasiryžus dirbti slaugos srityje teks ir perlipti per save – kraujas, žaizdos, ligos ir mirtys gali išgąsdinti ne vieną, tačiau tie, kurie žino, ko iš tiesų nori, tikrai gali slaugoje rasti savo vietą.
I. Laurinavičiūtė pasakojo, kad galėjo studijuoti ir universitete, tačiau studijas kolegijoje pasirinko dėl didesnės praktikų galimybės. Kaip prisimena pašnekovė, jau pirmų metų pirmąjį semestrą studentai turėjo pažintinę praktiką, kurioje galėjo pasitikrinti, ar nori toliau eiti slaugos keliu.
„Pirmąją praktiką atlikau Šiaulių ligoninės Traumatologijos skyriuje. Buvo labai įdomu, galėjau pamatyti, kaip viskas iš tiesų vyksta. Galėjau apsispręsti, ar jaučiuosi savo kailyje, ar šios studijos ne man“, – atviravo ji.
Tačiau ne visi merginos grupės draugai šią praktiką užbaigė tomis pačiomis mintimis. Buvo dalis ir tų, kurie išbandę slaugos specialisto chalatą, nusprendė ieškoti kito karjeros kelio.
Pati praktika I. Laurinavičiūtei labai giliai įstrigo. Studentė prisimena, kad didžiulį smalsumą užgoždavo ir didžiulis jaudulys: pirmasis paciento žaizdos tvarstymas, kraujo mėginio ėmimas, vaistų leidimas.
„O ir pirmą kartą uniformą dedantis jaučiau jaudulį. Jaučiausi visai kitaip, norėjosi pritapti prie jau dirbančių slaugytojų“, – prisiminė mergina.
Praktika ne tik už kolegijos sienų
Vis dėlto I. Laurinavičiūtė labai vertina galimybę kolegijoje gauti ne tik teorinių, bet ir nemažai praktinių žinių.
„Ši specialybė kaip reikiant reikalauja praktinių žinių. Vien su teorija čia neišsisuksi. Kiekviena studijų praktika yra labai skirtinga, todėl ir studijos tikrai nėra monotoniškos“, – kalbėjo ji.
Po pirmosios praktikos Traumatologijos skyriuje Šiaulių valstybinės kolegijos studentė save galėjo išbandyti poliklinikoje vaiko sveikatos priežiūros srityje. Taip pat dar pirmųjų studijų metų antrame kurse ji atliko praktiką ir akušerijos srityje.
Antri metai taip pat nuobodžiauti neleido: I. Laurinavičiūtė dirbo su vyresnio amžiaus žmonėmis geriatrijos srityje.
Šiaulių valstybinėje kolegijoje į praktikas studentai išleidžiami ne vien po teorinių paskaitų. Aukštojoje mokykloje Bendrosios praktikos slaugos studijų programos materialinei bazei ir sveikatinimo erdvių atnaujinimui buvo panaudota 310 tūkst. eurų Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Tokiu būdu kolegija įsigijo moderniam praktiniam mokymui reikalingos įrangos.
Ja pasinaudoti prieš tikras praktikas už kolegijos sienų teko ir I. Laurinavičiūtei. Mergina džiaugėsi, kad neišėjusi iš aukštosios mokyklos galėjo praktinių įgūdžių įgyti su moderniais muliažais, kuriais naudojantis buvo galima praktiškai išmokti nustatyti kvėpavimo dažnį, sveikatos negalumus, kraujo spaudimą.
„Turime auditorijas su moderniomis technologijomis su muliažais, kuriuos tikrai jau galima vadinti pacientais. Dėstytojai gali nustatyti muliaže, koks jo kraujo spaudimas ar kvėpavimo nepakankamumas, o tada mes galime įvertinti situacija ir pasakyti, ką daryti esant konkrečiai situacijai“, – iliustravo pašnekovė.
Pavydi šiandieniniams studentams
Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicinos katedros dėstytoja Indrė Šidlauskienė prieš šešerius metus pati baigė šią aukštąją mokyklą. Moteris pastebi, kad per šį neilgą laikotarpį pokyčiai tikrai matyti.
„Šiek tiek net pavydžiu dabartiniams studentams. Kai mokiausi aš, dar neturėjome tokių sąlygų ir galimybių. Mokėmės praktinių įgūdžių su paprasta įranga: rankų muliažais vaistus leisti, paprastas imitacijas dirbtiniam gaivinimui išmokti. O dabar kolegija turi muliažus, kurie tikrai primena tikrą žmogų“, – kalbėjo ji.
Dėstytoja pridėjo, kad ir jos studijos metais praktikų už kolegijos ribų studijų metu buvo nemažai, tačiau pats mokymas aukštojoje mokykloje itin pagerėjo.
„Dėstytojai su planšete gali nustatyti muliažui skirtingus sveikatos sutrikimus, galima pakeisti širdies ritmą, sukelti būseną, kad muliažui trūksta oro, keisti kvėpavimą, lyg astmos priepuolio metu. Studentai gali matyti iš tiesų vykstančius veiksmus, o tada daryti sprendimus čia ir dabar. Viskas atrodo labai tikroviškai“, – tvirtino pašnekovė.
Dėstytoja pabrėžė, kad studentams praktiniai įgūdžiai, ypač slaugos srityje, būtini.
„Pavyzdžiui, galima teoriškai žinoti, kaip atlikti dirbtinį gaivinimą: kaip giliai spausti krūtinę, kokiu ritmu, kaip sudėti rankas. Bet kai tą prireikia daryti iš tiesų, daug kas pasimeta ir pamiršta, kaip tą teisingai atlikti. Todėl praktiškai viską išbandyti yra būtina“, - pridėjo I. Šidlauskienė.
Profesijos mokymo modernizavimą, didesnes galimybes įgyti rinkoje patrauklų amatą, mokinių praktinį mokymą darbo vietoje ir sektoriniuose praktinio mokymo centruose remia ES fondų finansuojamos priemonės.
