Šiuo metu magistro studijose statybos valdymą studijuojanti panevėžietė kartu su studijomis derina ir darbą. Dar mokydamasi Panevėžio kolegijoje ji sugebėjo derinti tiek mokslą, tiek darbą.
„Tiems žmonėms, kurie verkia, kad studijų metų nieko nespėja, pasiūlyčiau pabandyti padirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“, – įsitikinusi mergina.
Karstėsi po medžius, vietoj žaidimų su lėlėmis
Kad jos karjera klostysis statybų sektoriuje, G. Pelegrimaitė galėjo įžvelgti jau nuo vaikystės. Jos tėtis visą gyvenimą dirbo statybose, o ir pati mergina nuo vaikystės domėjosi šia sritimi. Jai buvo įdomu viskas: nuo to, kaip iškyla namas, iki to, kaip uždengiamas stogas
„Vaikystėje buvau labiau berniukiška kiemo mergaitė, kuri karstydavosi po medžiu ir tai jai buvo įdomiau nei žaisti su lėlėmis“, – šypsosi mergina.
Mokykloje šiuo metu statybų bendrovėje „Prorentus“ dirbanti G. Pelegrimaitė taip pat labiau linko į tiksliuosius mokslus, o humanitariniai dalykai jai visai nepatiko.
„Kai pildžiau, kur stoti, rinkausi ir statybos studijas Kauno technologijų universitete, tačiau įstojau ir pasilikau studijuoti Panevėžio kolegijoje, nes čia gavau nemokamą vietą, o ir mieste iš finansinės pusės čia pasilikti buvo pigiau“, – prisipažįsta ji.
Patekusi į kolegiją mergina greitai suprato, kad čia jos laukia ne tik teorinės žinios, bet ir daugybė praktikos, kuri bus nuostabiu startu į ateities karjerą.
2016 m. studijas pradėjusi mergina tikina, kad statybos srities studijos neįmanomos be praktikos.
„Džiaugiuosi, kad Panevėžio universitete praktikos turėjome daugiau nei universitete. Tai leidžia praktiškai pamatyti viską, ką tu mokaisi. Gali iš kitos pusės suprasti tuos pačius dalykus, o paskui pritaikyti darbe“, – aiškina pašnekovė.
Nuliūdo, kad praktika baigėsi
Panevėžio kolegijoje studentai gali patys ieškoti išorinės praktikos vietos arba jos neradus, praktikos įmonę paskiria už praktiką atsakingas asmuo.
„Man pasiūlė „Prorentus“ ir aš sutikau. Prieš tai praktiką jau buvau atlikusi Panevėžio statybos treste. Ten buvo tikrai įdomu, bet „Prorentus“ man patiko dar labiau. Čia galėjau išnaudoti savo „Autocad“ programos įgūdžius. Vos atėjus į praktiką turėjau nubraižyti 3D pastatą, išvedžioti šildymą, vandentiekį“, – vardija mergina.
Paskaitų metu ji jau buvo susipažinusi su šia programine įranga, tačiau praktikos metu ji galėjo prisidėti prie projekto, kuris buvo įgyvendintas realiame pasaulyje.
„O kartu ir pasimatavau darbo vietą, su kolegomis susipažinau. Kas savaitę porą kartų ateidavau pasikonsultuoti, o daugiau dirbau iš namų. Per konsultacijas supratau, kad įmonėje kolektyvas labai šaunus ir jaunatviškas. Kai baigėsi praktika, nenorėjau iš įmonės išeiti“, – prisimena G. Pelegrimaitė.
Ilgai liūdėti dėl pasibaigusios praktikos merginai neteko, po kelių savaičių ji sulaukė įmonės vadovo skambučio su pasiūlymu grįžti į įmonę ir joje dirbti.
„Net nieko nemąsčiau ir iškart sutikau. Taip nuo vasaros pradėjau dirbti įmonėje. Tai buvo tik laikinas darbas ir buvo visai sunku. Buvau lyg įmesta į duobę, iš kurios turėjau pati išsikapstyti. Pirmas mėnuo buvo sudėtingas: nauji iššūkiai, naujas darbas, bet po truputį pradėjau važinėti po objektus, kalbėti su darbų vadovais, statybininkais, aiškintis, kodėl vienaip kažkas atrodo dirbant kompiuteriu, o realybėje – kitaip“, – pasakoja šiuo metu inžiniere dirbanti specialistė.
Nors dirbi į „Prorentus“ įmonę G. Pelegrimaitė buvo pakviesta tik keliems mėnesiams, visgi ji įmonės iššūkį įveikė ir jai buvo pasiūlyta likti darbe. Taip mergina toliau tęsė studijas trečiame kurse ir toliau dirbo.
Įmonė kaip katalizatorius studentams
Įmonės, kurioje šiuo metu dirba pašnekovė, „Prorentus“ direktorius Linas Adomavičius pasakoja, kad bendrovė jau ne pirmus metus stengiasi savo kolektyvą kurti auginant jaunus specialistus.
„Į juos daug investuojame ir suteikiame jiems perspektyvą. Taip pat stengiamės, kad jaunimas liktų čia gyventi, kur jiems miela, kur jų šeima, kur jų draugai, ir norime, kad jie dirbtų savo mylimą darbą“, – kalba jis.
L. Adomavičius įsitikinęs, kad ne įmonė renkasi jaunimą, o jaunimas pasirenka juos: „Mes galime duoti labai daug, bet reikia ir grįžtamojo ryšio. Jaunimas taip pat turi būti pasiruošęs investuoti į savo karjerą, nes darbas statybos inžinerijoje nėra lengvas. Mes suteikiame galimybę visiems, o ateina tie, kurie drąsiausi“.
Pašnekovo vadovaujama įmonė stengiasi būti inovatyvia ir, įmonės vadovo teigimu, tai nėra lengvas darbas. „Tie, kurie nori save realizuoti ir ieško galimybių ten, randa visas galimybes pas mus. Mes suteikiame visas priemones, kad žmonės galėtų siekti tikslų, kurių nori siekti“, – tvirtina pašnekovas.
Žvilgsnis į ateitį, o ne praeitį
L. Adomavičius tiki, kad jo atstovaujama įmonė yra lyg katalizatorius studentams pasitikrinti, ar jis yra jam tinkamame kelyje. „Mes labai aiškiai formuluojame užduotis, piešiame perspektyvas ir tuomet žmogui pasidaro aišku, ko jis nori gyvenime. Yra ir tokių, kurie supranta, kad statybų inžinerija – ne jų kelias. Mes padedame jiems apsispręsti“, – argumentuoja jis.
„Prorentus“ aktyviai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis ne tik priimant studentus praktikoms, bet ir remiant ir dalijantis patirtimi su akademine bendruomene.
Kaip pasakoja pašnekovas, šiuo metu statybų inžinerijoje yra dvi pagrindinės vyraujančios temos: statybos skaitmenizavimas ir tvaruma.
„Statybos skaitmenizavimas susijęs su IT įgūdžiais ir naujovėmis. Vyresni žmonės statybos inžinerijoje nėra tokie imlūs ir juos sunkiau priversti eiti kartu su naujovėmis. O jauni žmonės yra labai pasiryžę mokytis ir imlūs tiems dalykams“, – kodėl įmonė tiek daug dėmesio skiria studentams, aiškina L. Adomavičius.
Taip pat jaunimas progresyvesnis ir tvarumo klausimu: „Tvarumas ir aplinkosauga yra susiję su ateitimi, o ne praeitimi. Didelė dalis statybos inžinierių gyvi praeitimi: ką jie padarė, ko yra išmokę. Tvarumas yra žvilgsnis į ateitį“.
Per studijas – keturios praktikos
Panevėžio kolegijoje statybų inžineriją studijuojantis jaunimas praktinės patirties įgyja ne tik įmonėse, bet dar ir kolegijoje. Viena iš erdvių suprasti, kaip sektorius veikia iš tiesų, – Praktinio mokymo centras. Jo vadovas Kęstutis Lukoševičius pastebi, kad aktyvesni studentai dar studijų metu sugeba įsidarbinti su statybų sektoriumi susijusiose įmonėse ir taip jiems nereikia eiti dirbti į restoranus ar kavines padavėjais.
Praktinių žinių studentai kolegijoje įgyja tiek kolegijoje, tiek įmonėse. Praktinio mokymo centras buvo įkurtas tam, kad studentai turėtų praktinio mokymo bazę, kur galėtų pasiruošti darbo rinkai.
„Mūsų tikslas buvo, kad kiekviena studijų programa turėtų tam tikrą praktinio mokymo bazę“, – įvardija pašnekovas. Iš viso per trejus studijų metus statybų paslapčių besimokantys studentai turi net keturias praktikas.
„Manau, kad tai yra pakankama, kad jaunas žmogus iš tiesų įgytų praktinių kompetencijų. Studijuojant aukštojoje mokykloje kartais sunku įgyti pakankamai praktikos, todėl mūsų Praktinio mokymo centras ir buvo įkurtas tam, kad studentai galėtų nuosekliai didinti savo praktines kompetencijas. Būtent pirmoji praktika ir atliekama šiame centre“, – aiškina centro vadovas.
Praktinio mokymo centras turi daug šiuolaikiškos ir modernios įrangos, kurią naudoja ir statybos sektoriuje dirbančios įmonės. Todėl praktika šiame centre studentams leidžia suprasti, ką jie galės rasti išėję į darbo rinką.
Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.
