Laikai, kai darbdaviai skųsdavosi vien teorinėmis žiniomis pakaustytais studentais, beveik praėjo. Aukštosios mokyklos vis daugiau dėmesio kreipia į tai, ko iš tiesų reikia rinkai ir ruošia studentus sėkmingai profesinei karjerai. Šiaulių valstybinėje kolegijoje kineziterapeuto specialybę įgijęs Lukas Vaičiulis pasakoja, kad praktikos studijų metu leidžia studentams suprasti, ar iš tiesų esi savo rogėse ir ar studijuojamas dalykas iš tiesų patinka
Darbą pasiūlė dėstytojas
L. Vaičiulis per trejų metų studijas atliko nemažai praktikų: pirmoji praktika buvo vos po pusmečio studijų ir prasidėjo gruodį – Pakruojo rajono ligoninėje.
„Tai buvo stebimoji, vos dvi savaites trukusi praktika. Turėjau galimybę susidaryti vaizdą, ar esu savo rogėse, ar man patinka tai, ką darau. Kitas dvi praktikas atlikau Geriatrijos centre Šiauliuose su geriatriniais pacientais, senyvo amžiaus žmonėmis. Iššūkių buvo: ligos sunkesnės, o rezultatas lėtesnis. Tačiau buvo tikrai įdomu. Tame pačiame centre atlikau ir baigiamąją praktiką, nes baigiamąjį darbą rašiau apie insultą patyrusius vyresnio amžiaus pacientus“, – savo karjeros pradžios istoriją pasakojo vyras.
Vis dėlto viena įdomesnių praktikų L. Vaičiuliui buvo jo paties susirasta praktika Palangos reabilitacijos ligoninėje.
„Praktiką atlikau žiemą. Nors buvo ir šventinis metas, bet Palanga – kurortas, o nuomos kainos kalėdiniu ir naujametiniu laikotarpiu kandžiojasi, ypač studentui. Privažiuoja daug svečių, žmonių iš užsienio švęsti Naujųjų metų. Tai rasti vietą gyventi buvo sunku. Tačiau šiaip ne taip pavyko. Atsimenu su tėvais nuvažiavome, susivežėme daiktus ir vienintelį tokį butuką radome, kur nebuvo nei orkaitės. Turėjau ten gyventi mėnesį. Kiekvieną dieną per pusnis eidavau iki reabilitacijos ligoninės. Nepaisant to, tai buvo viena iš geresnių praktikų, nes ligoninė yra tikrai gera“, – apie iššūkius atviravo pašnekovas.
Į reabilitacijos centrą Palangoje išvykusiam jaunuoliui teko prisiliesti prie naujos įrangos, kurios jo studijų metu Šiauliuose dar nebuvo. „Manau, kad studentas neturėtų pabūgti išvažiuoti atlikti praktikos kur nors kitur, kad ir į Birštoną, Druskininkus“, – svarstė jis.
Praktikų metu supratęs, kad kineziterapija – jo pašaukimas, iš Pakruojo rajono kilęs vaikinas darbo pasiūlymo iš vieno Šiaulių reabilitacijos centro sulaukė dar nebaigęs studijų.
„Studijavau gana gerai, buvau pažangus studentas, todėl dėstytojai mane pastebėjo. Dabar mano kolegomis yra net trys buvę dėstytojai. Vienas iš jų man ir pasiūlė darbą čia“, – prisipažino pašnekovas.
Kai tuomet paskutinio kurso studentas sulaukė darbo pasiūlymo, jis kaip tik atlikinėjo paskutinę praktiką ir rašė baigiamąjį darbą. Šiaulių reabilitacijos centre vyras jau dirba 2,5 metų. Per šiuos metus jam jau ir pačiam teko pabūti praktikos vadovu.
„Turėjome studentų ir iš Kauno, ir iš Šiaulių. Buvo gana keista, nes tuomet buvau tik keleriais metais vyresnis už juos“, – prisiminė L. Vaičiulis.
Įmonės graibsto studentus
Pašnekovas įsitikinęs, kad kolegijoje studijuojantys studentai įgyja daugiau praktinių įgūdžių nei studentai universitetuose.
„Pats kolegiją baigiau beveik prieš trejus metus. Tada dar praktikos buvo šiek tiek mažiau, bet, taip, įmonės graibsto studentus: privatus verslas šiame sektoriuje pradėjo labai plėstis, o jiems reikia kineziterapeutų, ypač jaunų žmonių, nes žinios vis atsinaujina, o jauni specialistai tampa vis profesionalesni“, – tikino pašnekovas.
Į kolegiją iš emigracijos Anglijoje
Praktikos galimybėmis studijuojant Šiaulių valstybinėje kolegijoje džiaugėsi ir šiuo metu joje dėstytoja dirbanti, bet ir kolegijos buvusi studentė Samanta Šaknevičiūtė. Moteris kosmetologijos paslapčių moko Sveikatos priežiūros fakultete.
„Kai rinkausi studijas, vienareikšmiškai rinkausi tik iš kolegijų. Norėjau įgyti amato. Norėjau, kad baigusi studijas galėčiau eiti iškart dirbti ir jau išmanyti savo darbą nuo pradžių iki pabaigos“, – kalbėjo pašnekovė.
Dar prieš studijas ji diskutavusi su draugais apie studijų universitete ir kolegijoje skirtumus. Merginai užkliuvo, kad universitete studijuojantys draugai vis paminėdavo, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių.
Grožio terapeuto profesinį bakalaurą įgijusi S. Šaknevičiūtė pasakojo, kad niekada negalvojo tapti kosmetologijos specialiste. Iš tiesų, ji nuo 15 metų tikėjosi tapti kostiumų dizainere. Deja, nepavykus įstoti į Vilniaus dailės akademiją, ji išvyko į Angliją su mintimi galbūt studijuoti šią specialybę Londone.
„Bet taip išėjo, kad mano brolis studijavo Šiaulių valstybinėje kolegijoje kineziterapiją. Su juo daug kalbėjome apie studijas. Kartu supratau, kad pasiilgau šeimos ir Lietuvos, noriu studijuoti Lietuvoje. Per tuos metus Anglijoje atitolau nuo dizaino, bet pradėjau domėtis programomis, kurias siūlė minėta kolegija“, – tęsė pašnekovė.
Pirmieji praktikos žingsniai jau antrą pusmetį
Skaitydama programų aprašymus mergina susižavėjo grožio terapeutės specialybe. Visgi pradėjusi mokytis S. Šaknevičiūtė suprato, kad studijos nebus tokios lengvos – jų metu ir daug teorijos apie žmogaus anatomiją, o būtent šių žinių merginai labai trūko. Tačiau su dėstytojų palaikymu ji užsispyrė ir įveikė studijoms reikalingus vadovėlius ir išmoko tai, ką galbūt net buvo praleidusi mokykloje.
Jau antrą pirmų studijų metų pusmetį mergina galėjo ir fiziškai prisiliesti prie to, ko mokėsi.
„Jau turėjome kosmetologijos kursą ir jau dirbome šiame kabinete. Turėjome pirmąją galimybę prisiliesti prie veido odos. Taip ir prasidėjo mūsų praktinė kelionė. Toliau tęsėme paskaitas apie bendrąją slaugą, pirmąją pagalbą, infekcines odos ligas, o kartu su viskuo galėjome susipažinti ir praktiškai“, – prisiminė dėstytoja.
Antraisiais studijų metais S. Šaknevičiūtė jau pradėjo savo pažintį ir su sudėtingesne odos diagnostika, naudojant skirtingus įrenginius ir aparatus.
„Tai mums leido išmokti atskirti dagiau susirgimų, juos paprasčiau ir greičiau diagnozuoti. Praktikos metu turėjome galimybę susitikti su klientais, kurie čia atvyksta iš miesto ir aplinkinių rajonų. Taip pat mes mokomės būti ne tik kosmetologais, bet ir edukologais: šviečiame klientus apie priemones ir procedūras. Taip studentai išmoksta bendrauti su klientais ir išėjus į darbo rinką jau nebebaisu su jais dirbti“, – svarstė pašnekovė.
Trečiame kurse S. Šaknevičiūtė turėjo jau visą mėnesį trukusią praktiką ne kolegijos patalpose, bet išorės įmonėje. Nuėjusi į praktiką mergina suprato, kad ji jau turi ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių.
Šiuo metu kolegijoje dėstanti specialistė teigė, kad dar studijų metu buvo sulaukusi trijų pasiūlymų dirbti. Iš pradžių ji dirbo vienoje įmonių, o kartu buvo pakviesta dėstyti kolegijoje. Nuo šio rugsėjo ji pasiliko dirbti tik su studentais aukštojoje mokykloje.
Dėstytoja pripažino, kad grožio terapeutai itin paklausūs tarp įmonių, o juos prisivilioti bandoma dar studijų metu.
„Būna, kad į mūsų kabinetą ateina apie save nepranešę įmonių atstovai. Jie pasidaro keletą procedūrų, o vėliau pasako dėstytojams, kad kažkuris studentas patiko, palieka savo kontaktus ir prašo susitikti su studentu praktikai, o vėliau ir darbui“, – pasakojo ji.
Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.
