Siekiant apsaugoti lietuviškus rugius, pernai vasarą buvo surengta iniciatyva dėl jų įtraukimo į Lietuvos raudonąją knygą – per 10 metų auginamų rugių plotas sumažėjo daugiau nei tris kartus. Vis dėlto „Vilniaus duonos“ įmonės vadovas teigia, kad duonos paklausa taip pat mažėja – šiandien lietuvių mitybos įpročiuose ji tapo priedu, o ne pagrindiniu ingredientu.

Jūsų bendrovė yra minėtos iniciatyvos autorė. Kodėl jūs ėmėtės jos ir kaip sekėsi rinkti parašus?

Deja, mums nepavyko rugių įtraukti į raudonąją knygą. Kodėl mes tai pradėjome? Prieš kelerius metus pradėjome pastebėti, kad rugių plotai sparčiai mažėja ir pasitaiko metų, kai dalis rugių atvežami iš Latvijos, o lietuviai įsivaizduoja, kad iškepta duona Lietuvoje yra iš Lietuvoje užaugintų rugių. Bet faktas, kad taip nėra. Iki trečdalio atkeliauja iš kitų šalių. Todėl norėdami tai pakeisti, 2017 m. ėmėmės iniciatyvos, pasirašėme susitarimą su ūkininkai ir malūnininkais, jų atstovais, kad mes kepsime duoną tik iš Lietuvoje užaugintų rugių. Natūraliai, 2018 m. surengėme kampaniją apie tai, kad rugiai nyksta ir mums reikėtų juos įtraukti į raudonąją knygą. Surinkome parašus, svarstymas vyko, bet mokslininkai nusprendė, kad neverta – rugiai neišnyks.

Bet vis dar kepat iš lietuviškų rugių?

Taip, mes laikomės savo įsipareigojimo, nuo 2017 m. pasirašėme susitarimą su ūkininkais – daugiau nei 10 jų augina mums rugius.

Kalbant apie ūkius, kiek jums, kaip kepėjams, ir kiek vartotojams yra svarbu, kad rugiai būtų užauginti ekologiškai?

Tai svarbu. Mes negalime sakyti, kad visi grūdai yra užauginti ekologiškai, bet tai svarbu. Esame pasirašę tam tikrus standartus, kuriais turi būti auginama – neturi būti naudojamos tam tikros medžiagos, pesticidai. Mes užtikriname aukštesnę kokybę, nes tada galime būti tikri, kaip tie rugiai atsiranda, kokie miltai sumalami.

Jei reikėtų įvardyti mėgstamiausią lietuvių duona, kokia tai būtų?

Iš tiesų, gajus įsitikinimas, kad lietuviai labiausiai mėgsta juodą duoną. Bet žiūrint į visą rinką, tai pasiskirsto pusę per pusę – dalis parduodamos yra tamsi, ruginė, o kita dalis – kvietinė. Nors tyrimuose dažniausiai žmonės sako, kad valgo ruginę duoną, bet kai pasižiūri į pardavimus, tai yra daugmaž vienodai.

Eksportuojate duoną į daug šalių – Suomiją, Estiją, Latviją, Didžiąją Britaniją, net JAV. Ar tas mūsų skonis skiriasi nuo kitų šalių?

Tikrai taip. Lietuviai užsienyje gi visada prašo atvežti ruginės, tamsios juodos. O kai kalbėjau su kolega danu, jis sakė, kad jo pusbrolis visada irgi prašo atvežti ruginės duonos. Mes, lietuviai, galvojam, kad juoda duona yra lietuviškame DNR – bet jas mėgsta ir suomiai, danai, švedai, visas skandinavų regionas. Vienas ryškus skirtumas nuo kitų šalių – lietuviai naudoja labai daug kmynų, todėl skandinavams mūsų duonos skonis labai stiprus, deginantis. O mums jų gali pasirodyti kaip tik priešingai – lyg be skonio.

Kaip lietuviai apskritai suvokia duoną? Iš senelių kartų žinome, kad duona – tai kasdienis jų vartojamas produktas, šventas dalykas, negalima išmesti. Šiais laikais maisto išmetama kaip niekada daug. Kaip su duona?

Iš tiesų, tradiciškai, turi mylėti ir gerbti duoną. Aišku, laikai keičiasi ir šiandien labai daug duonos yra išmetama – kaip ir kito maisto. Mūsų skandinavai kolegos darė tyrimą, pagal kurį buvo apskaičiuota, kad kas penkta vienos jų populiariausių duonos riekelių būna išmesta.

Ar negalvojote, ką būtų galima daryti, kad tos tendencijos nebūtų?

Išmetami produktai, maisto atliekos, prisideda prie ekologinės situacijos ir mes galvojame, kad vienas iš veiksmų gali būti pakuočių mažinimas. Šiandien labai populiarios 800 gramų kepalinės duonos, o mes manome jas sumažinti ir pasiūlyti vartotojams mažesnius suformuotos duonos kepalėlius. Šiais metais nuo rudens startavome su porcijinių duonelių linija, kurios vienas iš tikslų ir buvo mažesnis formatas, mažesnėms šeimoms, kad nereikėtų joms išmesti pusę kepalo.

Teko skaityti, kad duonos rinka Lietuvoje traukiasi. Kodėl taip yra?

Tiesa, mes matom, kad kuo žmonės turi aukštesnes pajamas, tuo mažiau jiems reikia duonos. Ankstesniais laikais, kai produktų pasiūla buvo ribota, tai duona buvo labai svarbi. Šiais laikais duona tampa priedu. Lietuvos duonos rinka traukiasi dėl žmonių mažėjimo, demografinių pokyčių, be to, atsirado naujos mitybos tendencijos – mažiau angliavandenių, paleo mityba.

Prisistatote kaip atsakingas verslas. Kokiu socialiniu atsakingumu užsiimate?

Esame nusimatę kelias pagrindines kryptis – stengiamės mažinti energijos naudojimą, kiekvienais metais užsibrėžiame naujų tikslų, kiek turime sunaudoti elektros, dujų. 2018 m. mes sumažinome vandens naudojimą 6 proc., elektros – 8 proc. Kitas dalykas – siekiame prisidėti prie mitybos kultūros gerinimo. Todėl siekiame didinti visagrūdžių miltų kiekį duonoje, didinti skaidulų kiekį, mažinti cukraus ir druskos kiekį.

Turime pasiekti tai iki 2020 m. ir 2022 m.

Jūsų įmonės grupė priklauso švedams. Ko galėtumėme pasimokyti iš jų?

Geriausiai atsakytų kolegos iš Švedijos. Bet mes irgi siekiame, kaip ir jie, mažinti plastiko kiekį, darydami plonesnes pakuotes. Taip pat – sumažinti pačias pakuotes per porcijų dydį ir per naujus būdus, kaip supakuoti duoną. Aišku, mes domimės ir viso suyrančio plastiko reikalais – kaip galėtume pritaikyti tai savo gamyboje.

Kiek duoną svarbu pakuoti į plastikinius maišelius?

Tiesa, kad plastikinės pakuotės, nors ir yra nemažas iššūkis aplinkosaugai, išlaiko šviežumą labai ilgai. Duona popierinėse pakuotėse išliks šviežia labai trumpai, todėl, tikėtina, pusė jos nukeliaus į atliekas.
Plastikinė pakuotė padeda išsaugoti šviežumą, išmetamų atliekų kiekį ir ji yra rūšiuojama.

Pastaruoju metu ypač populiaru kalbėti apie žiedinę ekonomiką. Kokia jūsų situacija?

70 proc. mūsų elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat esame maksimaliai sumažinę broko kiekį – pavyzdžiui, brokuotas duonas mes perdirbame į džiūvėsių miltus ir juos parduodame. Taigi, atliekų turime nedaug, viskas vienaip ar kitaip išnaudojama.

Jūsų įmonė įdarbina migrantus. Kaip priėmėte tokį sprendimą?

Mūsų įmonėje atvykėliai iš įvairiausių šalių dirba jau 4–5 metus. Iš tiesų, mes dažnai ieškome darbuotojų. Šiuo metu iš užsienio šalių dirba 7 žmonės – nuo Afganistano, Sirijos iki Ukrainos ir Baltarusijos. Stengiamės jiems užtikrinti visas darbo ir poilsio sąlygas. Pavyzdžiui, vyrų persirengimo kambariuose musulmonams suteikiame galimybes melstis. Tie žmonės yra puikūs darbuotojai – jie puikiausiai atlieka užduotis.

Vienas iš ūkininkų, kuris mums augina lietuviškus rugius, yra azerbaidžanietis. Laikui bėgant, jis susikūrė labai didelį ūkį. Ir taip, tokių dalykų atsitinka.

Įsivaizduojame, kaip kaimuose buvo kepama duona. Bet kaip ji kepama šiandien?

Duona dabar kepama visai kitaip, o įmonėje iš viso dirba 400 žmonių. Šiandien daug kas automatizuota robotais ir įvairiomis sistemomis.