Tyko pažeidžiamų
Apie 75 proc. ieškančių internetinių pažinčių dar nėra peržengę trisdešimtmečio slenksčio bei perpus didesnė tikimybė – vyrai. Vieni čia žvalgosi gyvenimo meilės, kiti nori prasiblaškyti po ilgalaikių santykių, o tretiems – tai savotiška žaidimo forma. Pažinčių portaluose kiekvienas gali susikurti savo norimą įvaizdį, kuris, deja, ne visuomet atspindi realybę.
Be ieškančių romantiškų pažinčių čia apstu ir apsimetėlių, kurie internetiniuose portaluose žvalgosi pažeidžiamų žmonių ir tuo pasinaudoję piktavališkai kėsinasi į jų gerovę ar turtą.
Pastaruoju metu internetinių pažinčių programėlėse daugėja ir persekiojimų atvejų (angl. cyberstalking). Tokius žmones sunku identifikuoti, nes pažinties pradžioje jie menkai išsiskiria specifiniu bendravimu, o tikruosius ketinimus parodo tik patyrę atstūmimą.
Štai, pavyzdžiui, šio straipsnio veikėja Sandra nusprendė pasekti savo draugų pavyzdžiu ir parsisiuntė populiarią internetinių pažinčių programėlę kaip kad Tinder. Keletas brūkštelėjimų į kairę, dešinę ir ji jau kalbėjosi su dėmesį patraukusiu Arnu.
Nors pradžioje Arno bendravimas nekėlė jokių klausimų, tam tikros elgesio detalės galėjo išduoti neaiškius vaikino kėslus.
Prašė pasidalinti namų adresu
Internetinė programėlė, per kurią susipažino Arnas ir Sandra, rodo apytikslį atstumą kiek vienas nuo kito yra nutolę pašnekovai. Vaikinas iškart puolė spėlioti kuriame rajone gyvena Sandra, klausinėjo ar ji gyvena viena, ar su tėvais.
Praėjus kelioms dienoms nuo pažinties pradžios, Arnas ir Sandra nusprendė susitikti.
Pirmas pasimatymas miesto centre praėjo sklandžiai. Jo domėjimasis atrodė nuoširdus, tad mintis, jog mergina atsakydama į jo klausimus, suteikia jam vis daugiau informacijos, kuri atsisuks prieš ją pačią, atrodė neįtikėtina.
Kitą dieną Sandra sulaukė keleto žinučių, kuriose Arnas teiravosi apie jos dieną, klausė ką ji veikianti. Jis norėjo žinoti apie absoliučiai kiekvieną jos žingsnį, mintį, veiklą ar susitikimą su draugais.
Naudojo psichologinį terorą
Bendravimas sulig kiekviena diena darėsi vis labiau slegiantis ir paranojiškas, tad Sandra ryžosi nutraukti bet kokius ryšius su Arnu. Mergina parašė mandagią žinutę, tačiau Arno reakcija buvo šokiruojanti. Vaikinas puolė plūstis keiksmais, prašė atleisti, o galiausiai – ėmė grasinti.
Arnas naudojo psichologinį spaudimą sakydamas, jog žino, kur mergina gyvena, kurioje tiksliai vietoje dirba, kada pradeda ir baigia darbą, kokiu maršrutu keliauja namo.
Tokie internetiniai veikėjai kaip Arnas dažniausiai pasirūpina, kad jų persekiojami žmonės žinotų apie kiekvieną naują jų išsiaiškintą asmeninės informacijos detalę, taip vis labiau juos įbaugindami.
Tokiais atvejais nepadeda nei socialinių tinklų paskyrų blokavimai, nei absoliutus žinučių ignoravimas. Persekiojamą žmogų apima panika, darosi sunku atskirti ką bendravimo metu pasakė pats, o ką apie jį išsiaiškino.
Su kiekviena diena įtampa vis labiau augo. Vaikinas, kaip dažnai daroma tokiais atvejais, susikūrė kelias netikras anketas ir iš jų rašinėjo tiek Sandrai, tiek artimiausiems jos draugams. Jo vienintelis motyvas – noras, kad mergina toliau su juo bendrautų, nes be jos jis teigė nebeįsivaizduojantis gyvenimo.
Psichologinis teroras tęsėsi kelias savaites, kol galiausiai mergina pagrasino kreiptis į policiją.
Tokiais atvejais internetiniam persekiotojui tikslingiausia nurodyti, kokią informaciją žmogus yra surinkęs apie jam keliamą grėsmę ir kokie padariniai gresia už asmens persekiojimą.
5 dalykai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį
Nors ši situacija – hipotetinė, analogiškų atvejų realiame pasaulyje yra apstu. Internetinės pažintys nėra blogos pačios savaime, tačiau visuomet derėtų atkreipti dėmesį į šiuos 5 dalykus:
- Daug klausia, bet nekalba patys. Jei žmogus, su kuriuos ką tik susipažinote internete, turi labai daug klausimų, ir labai mažai atsakymų, didelė tikimybė, jog jis ar ji kažką slepia.
- Neturi nuotraukų, kuriose aiškiai matosi jų veidas. Vertėtų sunerimti, jei jūsų pašnekovas neturi nuotraukų, kuriose gerai matosi jų veidas arba kelia fotografijas tik didelėse draugų kompanijose.
- Jie nesutinka atskleisti savo Facebook vardo. Jei jūsų sutiktas žmogus nesutinka atskleisti savo vardo ir pavardės, o atskleidus paaiškėja, kad jo internetinė paskyra ką tik sukurta – derėtų pagalvoti ar tokiu žmogumi verta pasitikėti.
- Naudoja spaudimą. Žmogus, su kuriuos bendraujate internetu, neturėtų spausti jūsų susitikti pernelyg greitai ar primygtinai prašyti atskleisti kuo daugiau asmeninės informacijos apie save.
- Yra nenuoširdus. Jei bendravimas atrodo nenuoširdus arba pernelyg familiarus, derėtų kliautis nuojauta ir neiti į tolimesnį kontaktą.
Jeigu susidūrėte su persekiotoju, galite kreiptis į Valstybės apsaugos departamento (VAD) specialistų iniciatyvą www.persekiojimuistop.lt.
