DELFI kalbintos vaistininkės tikina, kad receptinių vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių prekybos internetu įtvirtinimas netaptų priežastimi neracionaliam vartojimui. O pakeitimai iš esmės duotų apčiuopiamos naudos, nes vaistininkai galės žymiai daugiau dėmesio skirti pacientų problemoms, užuot atlikę techninį darbą.

Vaistininkės Jolitos Skinderskienės teigimu, daugelis gyventojų iš vaistininko pirmiausia tikisi konsultacijos, patarimo įvairiais sveikatos gerinimo klausimais. Tad internetinei prekybai populiarėjant, vaistininkams mažiau laiko ir pastangų reiktų skirti prašomų vaistų paieškai lentynose, o sutaupytą laiką būtų galima skirti išsamesnei paciento konsultacijai.

Vaistininkė Regina Molotkova pritaria kolegei ir išskiria dar keletą galimos naujovės privalumų: „Vis dar neretai pasitaiko neteisingai išrašytų gydytojų receptų, kur vaistininkas pamatęs bent menkiausią neatitikimą pacientą nukreipia atgal pas gydytoją, ar pats susisiekia su gydytoju ir viską išsiaiškina vietoje. Esant galimybei įsigyti internetu, būtų naudojamas tik elektroninis receptas, tad ir žmogiškos klaidos tikimybė sumažėtų".

Didžioji dauguma DELFI parengtoje apklausoje dalyvavusių skaitytojų, paklausti, ar norėtų įsigyti kompensuojamųjų vaistų internetu, nurodė, kad jiems tai būtų patogu.

Vaistus „iš po skverno" renkasi kas ketvirtas

DELFI apklausos duomenimis, beveik kas ketvirtas (24 proc.) respondentas nors kartą gyvenime yra įsigijęs medikamentų turguje. 62 proc. niekada nepirko medikamentų iš kitų vietų, nei vaistinė. Iš užsienio užsisakinėjo internetu, arba pirko vaistų parduotuvėje – po 5 proc., o 4 proc. teko jų įsigyti iš draugų.

Pašnekovės jokiais atvejais nepataria vartoti ne vaistinėse ar kitose specializuotose prekybos vietose įsigytų vaistų. Ir nors, kaip jos sako, tokių atvejų mažėja, galima įtarti, kad apie tai tiesiog mažiau kalbama.

„Patirtimi klientai nelinkę dalintis arba spėjame, kad situacija kažkiek gerėja. Galbūt dažniau pasitaikanti situacija, kai atsineša iš užsienio atsiųsto ar parvežto produkto dėžutę ir teiraujasi, kam vaistas / papildas skirtas ir kaip jį vartoti. Rusiškų vaistų prekyba, kaip spėjame, vis dar klesti, tiesiog apie ją taip garsiai mažiau kalbama. Rusiškus preparatus galbūt daugiau linkę įsigyti vyresni, mažesnes pajamas gaunantys žmonės", - sako R. Molotkova.

Tuo metu, J. Skinderskienė sako pasitikinti pačių pacientų sąmoningumu: „Tai išskirtiniai ir praktiškai nepasitaikantys atvejai. Manau, kad savo ir savo artimųjų sveikata besirūpinantis žmogus nepirks vaistų turguje ar „iš po skverno" – juk žmonės yra sąmoningi ir supranta, kad sveikata rizikuoti neverta. Vaistinės privalo laikytis geros praktikos taisyklių ir užtikrinti tinkamas vaistų laikymo sąlygas, tuo tarpu kas gali garantuoti ar patikrinti, kaip laikomi, turgavietėse ar kitur nelegaliai pardavinėjami vaistai?".

Didžiausia klaida vartojant antibiotikus – nesilaikyti gydytojo rekomendacijų

Apklausos duomenimis, lietuviai ne ypač dažnai vartoja ir antibiotikus. Net 50 proc. iš pusseptinto tūkstančio respondentų atsakė vartojantys šiuos medikamentus vos kartą per kelerius metus. Pusė tiek teigė, kad sunku pasakyti, kaip dažnai tai pasitaiko. Kartą per metus šiuos vaistus vartoja 18 proc. atsakiusiųjų, o keletą kartų per metus – 7 proc.

Pašnekovės tikino, kad pacientų sąmoningumas apie antibiotikų vartojimą bei receptų jiems turėjimą – pakankamai didelis, tačiau vis dar pasitaiko netinkamo vartojimo atvejų, tad pataria, ką vertėtų daryti, o ko – ne.

„Neretai bakteriniai ar virusiniai susirgimai painiojami su įprastu peršalimu, o savigyda užsiimantys pacientai jaučiasi ligą geriau diagnozuojantys už gydytojus. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad neatsakingas antimikrobinių vaistų vartojimas turi ir neigiamas pasekmes tiek pačiam ligoniui, tiek apskritai infekcinių ligų gydymo sėkmingumui. Todėl antibiotikus reiktų vartoti tik tada, kai būtina, ir ne savo nuožiūra, o griežtai pagal gydytojo instrukcijas ir rekomendacijas", – sako vaistininkė.

Jos teigimu, kitas nepaprastai svarbus aspektas vartojant antibiotikus – trukmė. „Šiuos vaistus itin svarbu vartoti tiek dienų, kiek paskyrė gydytojas. Viena dažniausių ir didžiausių klaidų – vaisto vartojimo nutraukimas vos pajutus palengvėjimą. Tokiu būdu ne tik pilnai neišgydomas bakterinis susirgimas, bet galimos ir komplikacijos, vystosi atsparumas vaistams. Be to, ir paciento namuose lieka kelios vaisto tabletės, kurios neretai suvartojamos vėliau, užsiimant savigyda", - aiškino R. Molotkova ir pridūrė vis dar susidurianti su pacientais, kurie turėdami galimybę griebtųsi antibiotikų kaskart, pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, ko ji daryti griežtai nepataria.

Jai pritarė ir kolegė J. Skinderskienė: „Klausimų dėl užsilikusių antibiotikų vartojimo praktiškai nesulaukiame – gydytojai išrašo receptą konkrečiai apskaičiuotam antibiotikų kursui, kurį visą pacientai ir turi suvartoti. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai mažus vaikus prižiūrinčioms mamytėms ar tėveliams būna sudėtinga apskaičiuoti kūdikiui skirto sirupo su antibiotikais dozes – būna, kad mūsų paprašo parduoti papildomą analogiško sirupo kiekį likusiam antibiotikų vartojimo dienų kursui užbaigti".

Savigyda gresia net perdozavimu

Ir medikai, ir vaistininkai daugybę metų pacientams primena neužsiimti savigyda, mat to pasekmės gali būti tragiškos. Tiksliai nežinant, kokie vaistai sąveikauja tarpusavyje ar vartojant netinkamus vaistus galima tik dar labiau pakenkti savo sveikatai. DELFI apklausoje dalyvavusių skaitytojų dauguma (70 proc.) tvirtina, kad vartoja tik gydytojų paskirtus medikamentus. 17 proc. pasitaria su vaistininku, o 13 proc. – ieško informacijos internete ar pasitaria su draugais.

Pastarieji, pasak J. Skinderskienės, dažniausiai – jauni žmonės: „Tokiais atvejais visuomet detaliai išsiklausinėjame apie negalavimus, jų priežastis, neretai rekomenduojame prieš griebiantis vaistų dar pasikonsultuoti ir su gydytoju. Būna, kad tenka ir diplomatiškai atkalbinėti nuo savigydos, jei matome, kad paciento sau „pasiskirti" vaistai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Labai svarbu aklai netikėti visa skelbiama informacija, gebėti atskirti pelus nuo grūdų, ir visais atvejais papildomai dar reiktų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais".

R. Molotkova smulkiau paaiškino, kaip savigyda užsiimantys pacientai gali pakenkti sau. Pasak jos, žmonės dabar gana dažnai nevengia spręsti patys, kuo būtent jie serga ir kaip reikėtų gydytis. Priežastys, kodėl taip yra – kompleksinės. Savo vaidmenį šioje situacijoje turi ir gana menkas žmonių farmakologinis raštingumas – dauguma nežino, kad vaistų vartojimas turi savas taisykles, neįsigilina į jas.
Jolita Skinderskienė

„Savigyda pati savaime nėra blogai. Jei ji tinkama, tuomet ji naudinga tiek pačiam pacientui, tiek visuomenei, nes galima greitai palengvinti nesunkių ligų simptomus ar netgi pasveikti. Jei be reikalo nesikreipiama į gydytoją ir esant nesunkiai būklei pasikonsultuojama su vaistininku, tinkamai išnaudojama vaistininkų profesinė kvalifikacija, taip pat mažėja gydytojų darbo krūvis ir dėl to trumpėja eilės sunkiau sergantiems pacientams“, – sako vaistininkė.
Vengti savigydos ir konsultuotis su vaistininku patariama, kad išvengtume panašių ar tų pačių, tik skirtingų gamintojų vaistų vartojimo, ar netgi perdozavimo

Tačiau, anot jos, savarankiškas ligų diagnozavimas ir gydymasis gali būti rizikingas dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia, pacientas gali netinkamai nustatyti sau ligą, netinkamai pasirinkti vaistus, jų dozę ar gydymo kurso trukmę. Antras svarbus niuansas tas, kad savigydos tikslu vartojami vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis į gydytoją. Būtent dėl to nereceptiniai vaistai yra pardavinėjami mažomis pakuotėmis ir šių vaistų informaciniame lapelyje nurodoma neviršyti rekomenduojamos gydymo trukmės. Siekiant išvengti sunkių vaistų sąveikų, prieš pradedant vartoti kiekvieną naują vaistą, visada reikia pasitikrinti, ar jis nesąveikauja su kitais paciento vartojamais vaistais. Netgi vartojant tuos pačius vaistus ilgą laiką, svarbu kartas nuo karto persiskaityti informacinį lapelį, nes jame esanti informacija periodiškai atnaujinama. Vengti savigydos ir konsultuotis su vaistininku patariama, kad išvengtume panašių ar tų pačių, tik skirtingų gamintojų vaistų vartojimo, ar netgi perdozavimo", - aiškino R. Molotkova.

Itin rimtos komplikacijos ar šalutiniai poveikiai gresia savo nuožiūra vartojant raminamuosius vaistus. Ši praktika labiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie ramaus miego ar streso numalšinimo itin dažnai ieško vaistų buteliuke. Pavartoję gydytojų išrašytų raminamųjų, neretas jų likutį tebelaiko namų vaistinėlėje, o prireikus išsitraukia.

DELFI apklausos duomenimis, 45 proc. iš beveik septynių tūkstančių respondentų niekad nėra vartoję raminamųjų vaistų, tačiau 32 proc. jų turi namų vaistinėlėje ir prireikus vartoja be atskiro pasitarimo su vaistininku ar gydytoju. 8 proc. juos geria nuolat, 9 proc. vartojo tik vieną kursą, paskyrus gydytojui, 6 proc. neprisimena, ar kada teko jų vartoti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)