Benzodiazepinai – centrinę nervų sistemą slopinantys, raminamieji vaistai, kurie turėtų būti skiriami tik trumpalaikiam gydymui, tačiau Lietuvoje situacija su šios grupės vaistų vartojimu kelia nerimą. Į šią vaistų grupę patenka tokie vaistai, kurių nesunkiai galima surasti dažno lietuvio namų vaistinėlėje.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje benzodiazepinų suvartojama net iki tris kartus daugiau nei kitose Šiaurės Europos regiono šalyse (Latvija, Estija, Suomija, Švedija ir Norvegija).
Vaistas nuo visų gyvenimo nemalonumų
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė pastebi, kad problema dėl šių vaistų didelio vartojimo Lietuvoje susidariusi ir dėl to, kad šie vaistai skiriami esant nemigoms, kurios dažnai yra tik kitų ligų simptomas. Be to, šios grupės vaistus pacientai vartoja per ilgai.
„Kita problemos dalis yra ta, kad statistiškai padidintas benzodiazepinų skyrimas koreliuoja su mažesniu antidepresantų skyrimu. O tai rodo galimą nepakankamą depresijų diagnostiką ir gydymą Lietuvoje“, – kalbėjo specialistė.
R. Mazaliauskienė pabrėžia, kad vartojant benzodiazepinus tėra laikinai sušvelninami simptomai, tačiau esminė liga nėra gydoma.
„Šiuos vaistus reikėtų atsargiai skirti ir dėl to, kad galimas pripratimas prie jų. Tokiu atveju po kurio laiko turime jau dvi liguistas būsenas: ta, dėl kurios buvo paskirtas benzodiazepinas, ir priklausomybė ar piktnaudžiavimas vaistu“, – įspėjo psichiatrė.
Pasak jos, nors priklausomybė šios grupės vaistams gali išsivystyti ne visiems, deja, dalis pacientų linkę vartoti šiuos vaistus nuo visų gyvenimo nemalonumų. Raminamieji ir migdomieji vaistai gali tapti bėda ne tik dėl priklausomybės, bet ir dėl to, kad dažnai vyresnio amžiaus žmonėms juos nuolat geriant gali pablogėti kongnityvinės funkcijos – dėmesio, koncentracijos, atminties pablogėjimai.
Vietoje kelių savaičių vartoja dešimtmečius
Kauno klinikų gydytoja klinikinė famakologė Simona Stankevičiūtė taip pat įsitikinusi, kad benzodiazepinų vartojimas šalyje kelia susirūpinimą. Pasak jos, šios grupės vaistai turėtų būti skiriami tik esant labai dideliam nerimui, varginant panikos atakoms ar sergant epilepsija. Tačiau realybėje dažnai patys pacientai prašo gydytojų jiems paskirti raminamuosius ar migdomuosius, vos tik šiek tiek pajaučiamas nerimas ar užpuola nemiga.
„Žinoma, šiuos vaistus galima skirti sunkiam nerimui, bet tik trumpalaikiam gydymui, o po to reikėtų skirti tikslingesnį gydymą. Benzodiazepinus reikėtų vartoti kuo trumpiau. Šios grupės vistus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip keturias savaites. O Lietuvoje, deja, turime situacijų, kai pacientas pasiskundžia nerimu, prastu miegu ar savijauta ir pasiprašo benzodiazepino, o tada vartoja vaistus metų metus. Jei pačiu blogiausiu atveju juos būtų galima skirti trims mėnesiams, Lietuvoje yra žmonių, kurie juos kasdien geria ir 20 metų ir nuolat didina dozes“, – savo susirūpinimą išreiškė specialistė.
S. Stankevičiūtė neneigė, kad nerimas ar nemiga yra sunkios būklės, kuriomis reikėtų susirūpinti bei nevengti kreiptis pagalbos. Visgi, pavyzdžiui, nemigą pirmiausiai reikėtų bandyti gydyti ne vaistais, o keičiant savo gyvenimo būdą – susirūpinti miego higiena, daugiau judėti.
„Benzodiazepinai yra simptominiai vaistai, kurie tik užslopina simptomą. Žinoma, jie veikia stipriai ir greitai žmogui nuima sunkumus, tačiau šie vaistai nepašalina ligos ar sutrikimų, sukeliančių nemigą“, – aiškino gydytoja.
Pašnekovė taip pat griežčiau nei R. Mazaliauskienė nusiteikusi ir šių vaistų priklausomybės klausimu. Pasak Kauno klinikų gydytojos, prie šios grupės vaistų priklausomybė vystosi gana greitai ir iš esmės nesvarbu koks benzodiazepinas vartojamas, prie visų jų priprantama. Žinoma, pripratimo greitis šiek tiek priklauso ir nuo žmogaus, ir nuo vaisto savybių.
„Bet iš tiesų po keturių savaičių vaisto vartojimo priklausomybė jau bus išsivysčiusi, tik priklausomybės stiprumas gali būti skirtingas“, – akcentavo ji.
Problemų neišspręs, tik prislopins simptomus
S. Stankevičiūtė taip pat paragino gyventojus negalvoti, kad raminamieji ar migdomieji gali būti kaip kiti vaistai, kuriuos pacientai vartoja visą gyvenimą, pavyzdžiui, nuo cukrinio diabeto ar aukšto kraujo spaudimo.
„Vaistais nuo cukrinio diabeto ar hipertenzijos yra veikiama liga, neleidžiama jai progresuoti, o benzodiazepinų atveju mes tiesiog nuimame simptomus, tačiau pačios ligos vaistas neveikia“, – toliau aiškino specialistė. Juk panašiai vyksta ir su skausmu: nuskausminamieji naudojami tik trumpalaikiu periodu skausmui malšinti, tačiau toliau ieškoma skausmo priežastis ir pacientas gydomas nuo konkrečios ligos, sukeliančios skausmą.
Kauno klinikų gydytoja vardijo, kad benzodiazepinų grupės vaistai taip pat siejami su sunkiais pašaliniais reiškiniais – ne tik priklausomybe, bet ir padidėjusi demensijos rizika: „Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad vartojant šios grupės vaistus didėja mirtingumas dėl skirtingų priežasčių“.
Žinoma, specialistė pritaria, kad šios grupės vaistai tam tikrais atvejais yra reikalingi, pavyzdžiui, gydant sunkią depresiją antidepresantais, šie vaistai gali būti skiriami pacientui trumpalaikei pagalbai.
Lengviau tabletė po liežuviu
Pasiteiravus, kodėl Lietuvoje susidarė situacija, kai raminamųjų ir migdomųjų vartojimas daug didesnis nei aplinkinėse šalyse, S. Stankevičiūtė svarstė, kad pirmiausiai tam įtakos turi tai, kad patys pacientai verčiau renkasi tabletę nei pakeisti savo gyvenimo būdą.
„Nerimą ar nemigą taip pat galima gydyti antidepresantais, nesukeliančiais priklausomybės. Nežinau dėl kokių priežasčių, bet Lietuvoje vis dar jaučiama stigma ir bijoma net išgirsti žodį antidepresantas iš gydytojo“, – kalbėjo ji.
Dar viena priežastis, kodėl lietuviai taip pamilo raminamuosius ir migdomuosius vaistus, galėtų būti ta, kad anksčiau nebuvo pakankamai duomenų ir informacijos apie šios grupės vaistų pavojų.
„Žinoma, čia kalbame ir apie psichologinę pagalbą, kuri dabar yra jau labiau prieinama, bet vis vien gyventojai dar jaučia stigmą eiti pas psichoterapeutą ar psichologą. Juk daug paprasčiau pasidėti po liežuviu tabletę ir galvoti, kad viskas bus gerai“, – pridėjo gydytoja.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas sako, kad problema išties egzistuoja. Lietuvoje benzodiazepinų suvartojama 2-3 kartus daugiau negu kaimyninėse Šiaurės Europos regiono šalyse ir 2 kartus daugiau nei vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse.
„Būtent todėl SAM su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais atliko perteklinio benzodiazepinų vartojimo Lietuvoje analizę ir kartu su psichiatrų bendruomene parengė benzodiazepinų skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodikos projektą. Tikimės, kad šios metodinės rekomendacijos išties taps įrankiu, palengvinsiančiu sprendimų priėmimą kasdienėje gydytojo praktikoje“, – sako I. Rubikas.
Patvirtintos rekomendacijos turėtų padėti mažinti pirmą kartą skiriamų benzodiazepinų grupės vaistų skaičių, o ilgalaikiai vartotojai įgis galimybę su gydytojo pagalba laipsniškai mažinti vartojamų vaistų kiekį, naudojantis moksliškai pagrįstomis, saugiomis rekomendacijomis.
