Tai rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta prognozė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“, kurioje analizuojama, kokios profesijos bus paklausiausios iki 2022 m.

Tiesa, ekonomistas Žygimantas Mauricas šią informaciją vertina kritiškai ir linki, kad prognozės neišsipildytų.

Aptariama analitinė apžvalga parengta naudojant „Sodra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos ir kitų valstybės informacinių sistemų, registrų duomenis, oficialiąją statistiką ir daugiau nei 163,5 tūkst. privačių darbo skelbimų duomenų.

Darbuotojų reikės, nes emigruoja ir miršta, bet ne dėl ekonominės plėtros

Visų pirma, atlikta analizė rodo, kad iki 2022 m. iš viso šalies darbo rinkoje reikės apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių 48 proc. sudarys aukštos, 40 proc. – žemos kvalifikacijos, dar 12 proc. – nekvalifikuoti darbininkai.

Net 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa dėl darbuotojų išėjimo į senatvės pensiją, emigracijos, mirties ir kitų priežasčių ir tik 5 proc. – ekonominės veiklos sektorių plėtra.

Analizė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“ (MOSTA nuotr.)

„Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo gana keistai. Didelė dalis sektorių (pavyzdžiui, pramonės, žemės ūkio, iš dalies – paslaugų) arba automatizuojasi ir robotizuojasi, arba keičia verslo modelį ir pereina prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. Lietuva nebelabai gali konkuruoti pasaulyje pigia darbo jėga, mus nukonkuruoja ir Indija, ir Rumunija, ir Ukraina. Todėl mane stebina, kad tiek daug reikės žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų. Dauguma kitų tyrimų, tiesa, žvelgiančių toliau į priekį, rodo, kad Lietuvai reikės daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes vyresnio amžiaus darbuotojai nelabai geba persikvalifikuoti, o darbo vietos kursis, jas turės užpildyti jaunimas“, – įžvalgomis dalijosi Ž. Mauricas.

Anot jo, pavyzdžiui, bankiniame sektoriuje labai mažėja darbuotojų, kurie atlieka „automatiniais“ vadinamus darbus. Savo ruožtu auga IT, rizikos valdymo specialistų, konsultantų poreikis. Taigi žinių ir gebėjimų darbuotojai turi turėti daugiau.

„Aišku, tai – vienas sektorius. Tačiau automatizuoja, tarkime, ir mažmeninę prekybą. Reikia, kad dirbtų žmonės, kurie išmanytų automatizuotas kasų, logistikos sistemas. Aš manau, kad judėjimas link aukštųjų technologijų yra spartus visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Trūks ne tik gydytojų, bet ir bibliotekininkų, muziejininkų, vairuotojų, mechanikų, kiemsargių ir kurjerių

Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad per penkerius metus darbo rinkoje reikės apie 50 tūkst. naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Didžiausią santykinę paklausą naujiems darbuotojams stebėsime vadovų grupėje (apie 13 tūkst.). Specialistų pakeitimo paklausa sieks apie 30 tūkst., o technikų ir jaunųjų specialistų – apie 7 tūkst. darbuotojų.

Analizė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“ (MOSTA nuotr.)

Prognozuojama, kad itin aukšta paklausa bus stebima tokioms gausiausioms profesijoms: gydytojams specialistams, bibliotekininkams, bendrosios praktikos gydytojams, archyvų ir muziejų specialistams. Žema paklausa: reklamos ir rinkodaros specialistams, pardavimo ir rinkodaros vadovams, vadybos ir organizavimo analitikams.

Analizė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“ (MOSTA nuotr.)

2018–2022 metais preliminariai reikės apie 42 tūkst. naujų žemos kvalifikacijos darbuotojų. Itin aukšta paklausa prognozuojama lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų, autobusų ir troleibusų vairuotojams, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams. Žemiausia paklausa: apsaugos darbuotojams, virėjams, kepėjams ir konditeriams, mėsininkams, žuvų darinėtojams ir giminiškų profesijų darbininkams.

Analizė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“ (MOSTA nuotr.)

Paklausa naujiems nekvalifikuotiems darbininkams sieks apie 12 tūkst. naujų darbininkų. Itin aukšta paklausa prognozuojama kiemsargiams, kurjeriams, pasiuntiniams ir bagažo nešikams. Žemiausia paklausa – pakuotojams rankomis.

Analizė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“ (MOSTA nuotr.)

Mano, kad turime itin vertinti IT ir rinkodaros specialistus

Ž. Maurico teigimu, kalbant apie aukštos kvalifikacijos specialistus, išvados atrodo keistai. Anot jo, duomenis galbūt galėjo iškreipti įprotis aukštos kvalifikacijos darbuotojų ieškoti privačiai, informacija dalintis iš lūpų į lūpas.

„Tokių specialistų kaip, tarkime, rinkodaros tikrai reikia Lietuvai. Norint kilti pridėtinės vertės grandine aukštyn, reikia gerų rinkodaros specialistų. Kad trūksta IT specialistų, vieša paslaptis. Dalis įmonių jau nebesirenka Lietuvos arba riboja plėtros planus vien dėlto, kad mums trūksta IT specialistų. Beje, mes jų paruošiame gerokai mažiau nei kitos šalys, net centrinės Rytų Europos.

Technologijos arba prekės ženklas/ IT arba rinkodara – du dalykai, kuriuos mes turime daryti – esame mažos rinkos, menkai apgyvendinta, gana atšiauraus klimato šalis su pakankamai ribotomis galimybėmis vystyti, pavyzdžiui, kažkokią plataus masto gamybą“, – sakė jis.

Vairuotojų trūks, bet tai nereiškia, kad didės jų darbo užmokestis

Anot ekonomisto, keistas ir sprendimas pramonės, žemės ūkio mechanikus ir taisytojus laikyti žemos kvalifikacijos specialistais. Šiuo metu technika esą itin automatizuota, sudėtinga.

„Kalbant apie vairuotojus, viena vertus, galime sutikti, nes pastebima didelė transporto įmonių plėtra. Antra vertus, čia egzistuoja didelė konkurencija – vairuotojais jau dabar dirba ukrainiečiai, baltarusiai. Taigi potencialas kilti darbo užmokesčiui yra pakankamai ribotas“, – kalbėjo jis.

Keista Ž. Mauricui, kad analizėje tarp paklausiausių specialistų neatsidūrė ir asmenys, dirbantys su orlaiviais, nes skrydžių skaičius auga milžinišku greičiu.

Vis dėlto jis sutiko, kad, kalbant apie nekvalifikuotus darbuotojus, išties pastebimas kiemsargių, kurjerių, pasiuntinių poreikis.

„Tendencija yra labai aiški – prekių pristatymo į namus paslauga išliks labai populiari ir su tuo susijusių žmonių darbas bus vertinamas, kol neatrasime, kaip tai automatizuoti“, – aiškino Ž. Mauricas.

Labiausiai augs paslaugų sektorius, trauksis – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Vertinant pagal ekonominės veiklos sektorius, 105 tūkst. (daugiausiai iš prognozuojamų) naujų samdomų darbuotojų reikės paslaugų sektoriuje (73 proc.), daugiausiai didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (15,3 tūkst.), rodo analizuojama apklausa.

Prognozuojama, kad pramonėje reikės apie 16 tūkst. naujų darbuotojų, statyboje – 7,5 tūkst., žemės ūkyje – 1,5 tūkst., likusieji 3,6 tūkst. darbuotojai nėra priskirti konkrečiai ekonominei veiklai.

Tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus didžiausias augimas bus stebimas paslaugose (0,9 proc.) ir statybose (0,5 proc.), tuo metu pramonės ir žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriai, tikėtina, atitinkamai trauksis 1,2 ir 3,1 proc.

Analizė „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“ (MOSTA nuotr.)

Dėl darbuotojų ūkyje tuoj imsime konkuruoti su Vakarų Europa

„Manau, pramonė turi daugiau potencialo augti, nei kad augo iki šiol, nes sulaukiama pakankamai nemažai investicijų. Taip pat mes turime biokuro, energetikos sektorius, auga ekologiniai ūkiai. Sakyčiau, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija artimiausiu metu gali prislobti. Žemės ūkis greičiausiai susidurs su dideliais iššūkiais, su kuriais susiduria didžiulė dalis Vakarų Europos, nes, ypač sezoniniams darbams, greitu metu nebeliks darbuotojų, reikės juos įsivežti iš kitur, o tai – sudėtinga, nes konkuruosime su minėtomis šalimis“, – situaciją komentavo Ž. Mauricas.

Jis neabejojo, kad toliau augs darbuotojų, dirbančių paslaugų sektoriuje, poreikis.

„Tik reikia įdėti papildomų pastangų, kad paslaugų sektorius klestėtų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose“, – nurodė ekonomistas.

Darbo rinka kinta

„Ilgainiui augantį aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį galima laikyti signalu, kad šalies darbo rinka kinta. Prognozuojame, kad per ateinančius ketverius metus aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa kils 4 proc. punktais, nuo 44 iki 48 proc. Tai pozityvi prognozė Lietuvai, judančiai link vis modernesnės ekonomikos“, – pastebi MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Jo teigimu, jau antrus metus veikiantis užimtumo paklausos prognozavimo modelis gali padėti geriau pasirengti pokyčiams darbo rinkoje.

„Siekdami būti pokyčių priešakyje skirsime daugiau dėmesio ilgalaikių darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozių rengimui, taip pat glaudesniam partnerių – darbdavių, švietimo įstaigų, valdžios sektoriaus atstovų – bendradarbiavimui identifikuojant ryškėjančias tendencijas. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių parengimas užtrunka“, – nurodo G. Jakštas.

Gintautas Jakštas

Lietuvos ekonomika lėtėja, gyventojų mažėja

MOSTA teigimu, 2018 metai žymi paskutinio dešimtmečio Lietuvos ekonominės būklės viršūnę – didžiausią per dešimtmetį BVP, mažiausią, artimą prieškriziniam nedarbo lygį. Ekonominių rodiklių ir prognozių duomenys rodo Lietuvos ekonomikos lėtėjimą, o apie ateities problemas signalizuoja ir prastėjantys demografiniai rodikliai – šalies gyventojų skaičius 2014–2018 m. sumažėjo 130 tūkst., o medianinis gyventojų amžius padidėjo 1 metais.

2014–2018 m. didėjo vidutinis samdomų darbuotojų amžius, stebėtas 1,3 metų didėjimas.

2018 m. lapkričio mėn., administraciniais registrų ir informacinių sistemų duomenimis, Lietuvoje buvo apie 2,885 tūkst. 15 m. ir vyresnių gyventojų. Iš jų 1,311 tūkst. gyventojų turėjo darbo santykių, 81,4 tūkst. dirbo tik savarankiškai, dar apie 5 tūkst. atliko praktiką ar privalomąją karo tarnybą.

Analizės laikotarpiu dėl augančios ekonomikos ir didėjančios darbo vietų pasiūlos samdomų gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo 5,3 proc., nuo 1,05 mln. iki 1,11 mln.

„Tokį augimą galimai nulėmė kelios priežastys. Pirmiausia, aktyvesnis bedarbių įtraukimas į darbo rinką (bedarbių skaičius sumažėjo 68 tūkst.). Taip pat tokiam augimui įtaką galėjo daryti darbuotojų iš užsienio šalių skaičiaus augimas (samdomų darbuotojų neturinčių Lietuvos pilietybės skaičius padidėjo 40 tūkst.). Trečioji tendencija, leidusi išlaikyti samdomų darbuotojų skaičiaus augimą, buvo ilgesnis gyventojų išsilaikymas darbo rinkoje (samdomų darbuotojų vidutinis amžius padidėjo 1,3 metų)“, – rašoma aptariamoje apžvalgoje.

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos augo visose amžiaus grupėse. Tiek 2014, tiek 2018 m. didžiausiomis vidutinėmis pajamomis išsiskyrė 30–44 m. amžiaus grupės gyventojai.

Siūlo atsižvelgti į diasporą

Ekonomisto teigimu, pagrindinė minimų Lietuvos nelaimių priežastis – emigracija. Antroje vietoje lieka priežastys, susijusios su mažu gimstamumu ir gyventojų senėjimu.

„Šiais metais su migracijos reiškiniu jau visai neblogai tvarkomės, pasiektas teigiamas migracijos balansas. Lietuva tikrai turi labai didelį žmogiškųjų išteklių potencialą, jei ir toliau didės darbo užmokestis, darbo sąlygos, bendra gyvenimo kokybė. Bent keli šimtai tūkstančių, jei ne daugiau, žmonių, manau, tikrai mielai sugrįžtų į Lietuvą, jei čia rastų palankią jiems aplinką, galimybes įsidarbinti, vystyti savo verslą.

Visuomet reikėtų pateikti ne vieną prognozę, o kelis scenarijus, nes tokiu atveju ekonomikos augimas gali būti gerokai spartesnis. Mes net ir Estiją galime pasivyti, tik nedaug kas drįsta apie tai kalbėti. Emigrantai turi daug kontaktų užsienyje, dažnai grįžta ne vieni, o jų kontaktus galima naudoti eksportui arba investicijų pritraukimui“, – aiškino Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuva yra labai lanksti šalis, potencialo turi labai daug, tad tiksliai prognozuoti ateitį yra sudėtinga.

„Lietuvoje taip stipriai gali viskas pasikeisti per ketverius metus, kad labai sunku prognozuoti. Turime išlikti lankstūs, mūsų švietimo sistema turi mokyti to ir būti pati lanksti. Taip pat turime stiprinti draudimo sistemas, žengti žingsnį lik gerovės valstybės, kad nebūtų taip, kad sulėtėjus ekonomikai, kilus krizei, šimtai tūkstančių vėl pradėtų iš Lietuvos bėgti į kitas šalis. Esame periferija ir turime būti kūrybingi, kad išliktume“, – patarimus dalijo ekonomistas.