Žinoma moteris pasakoja, kad artimas ryšys su uostamiesčiu užsimezgė gana netikėtai – planavusi kurį laiką pailsėti nuo sostinės ir padirbėti kitoje aplinkoje, ji atsitiktinai susipažino su klaipėdiečiais, tapusiais itin gerais draugais.

„Vieną vasarą norėjau praleisti Klaipėdoje, pažinti tą miestą, pabūti prie jūros, pailsėti ir susidėlioti mintis tarp darbų. Mane į savo namus mėnesiui priėmė nepažįstama klaipėdietė – ji mane žinojo tik iš „Facebooko“. Per tą laiką su visa jos kompanija tapome tokiomis artimomis ir geromis draugėmis, kad jaučiuosi ten labai laukiama, o kai nuvažiuoju, visuomet jaučiuosi kaip grįžusi namo. Klaipėda man yra linksmybių, pabėgimo, juoko iki paryčių, labai įdomių, visiškai kitoniškų žmonių miestas, kuriame aš labai įsikvepiu“, – pasakoja D. Filmanavičiūtė.

Nemažai laiko Klaipėdoje praleidžianti reklamos specialistė sako, kad uostas daugeliui asocijuojasi su pramone, bet jis, D. Filmanavičiūtės nuomone, šiam miestui suteikia papildomo žavesio.

„Pati mėgstu po uostą „plavinėti“ ar dviračiu važinėti ir bandyti vis kažkokių detalių užčiuopti, kurios atrodo tokia egzotika mums, atvažiavusiems iš kitų miestų. Sutinku, kad Klaipėdoje – ženklus pramonės buvimas, bet man Klaipėda visų pirma yra menų miestas. Visi klaipėdiškiai, kuriuos pažįstu, su kuriais draugauju ar tiesiog esu susidūrus savo veikloje, yra labai muzikalūs, teatriški, darantys viską iš širdies ir visiškai nestandartiškai, tikrai kitaip nei kitų Lietuvos miestų gyventojai. Gal čia toks mano stereotipas, bet jei reikėtų rinkti meniškiausią miestą Lietuvoje, Klaipėda tikrai užimtų pirmą ir vienintelę vietą“, – įsitikinusi moteris.

Paklausta, ką visuomet stengiasi aplankyti Klaipėdoje, D. Filmanavičiūtė ima vardinti ne vieną vietą. Pirmiausia ji traukia į Turgaus gatvę susitikti su draugais, o pusryčius labai mėgsta valgyti krantinėje, iš kurios keltas kelia į kitą pusę. Taip pat stengiasi užsukti ir į Neringą.

„Po truputį prisijaukinu Klaipėdą nuo senamiesčio, kuris atrodo labai mažytis ir jaukus, – bet kai ten eini su vietiniais, atrodo, ir čia kampas, ir čia, – iki buvusių sandėlių ir gamyklų teritorijų, kur klaipėdiečiai irgi visai neblogą „šaršalą“ užkūrę, vykdo įdomius projektus.

Mane labai žavi jų mokėjimas švęsti gyvenimą ir kasdienybę. Į Klaipėdą nenuvažiuosi šiaip: turi būtinai ir lūpas raudonai pasidažyti, ir aukštakulnius į lagaminą įsimesti, nes tie žmonės – kitokie. Jie turbūt to vėjo ir jūros „nupūsti“, – tvirtina D. Filmanavičiūtė.

Ji pripažįsta su vyru ne kartą kalbėjusi, kad jei reikėtų gyvenimui rinktis kitą miestą, ne Vilnių, labai norėtų pabandyti gyventi Klaipėdoje. „Ta mintis manęs neapleidžia. Gal kai vaikai gims, gal pusmečiui, gal tik vasarai, bet mes tą planą tikrai įgyvendinsime“, – sako žinoma moteris.