Kol didžioji dauguma Lietuvos startuolių buriasi Vilniuje ar Kaune, dalis sėkmingų verslų užgimė ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, tarp sėkmingų startuolių įvardijami rinkodaros kanalų analizės ir ataskaitų ruošimo startuolis „Whatagraph“ ar išmanią vertimo sistemą siūlantis „Interactio“. Vis dėlto kol kas iš VšĮ „Verslios Lietuvos“ duomenų bazėje esančių 512 startuolių tik 15 yra įsikūrę Klaipėdoje.
Nejaučia programuotojų trūkumo
Startuolio „Whatagraph“ vadovas Justas Malinauskas pasakojo, kad Klaipėdoje verslą kurti pradėjo todėl, nes pats tuo metu gyveno Klaipėdoje. Po beveik ketverių metų darbo bendrovė jau turi ir padalinį Vilniuje.
„Klaipėdoje mažiau žmonių, bet čia likę profesionalai yra tie, kuriems patinka Klaipėda, ir jie gali sau užsitikrinti gerą darbą ir neišvykdami į kitus didmiesčius“, – kalbėjo pašnekovas.
Startuolio kūrėjas svarstė, kad Klaipėdoje labai retai sutiksi gyventoją, kuris iš tiesų savo miesto nemyli.
„Žinoma, ir konkurencija čia mažesnė. Vilniuje ir Kaune yra daug tarptautinių bendrovių, kurios kartais siūlo net dvigubai didesnį atlyginimą. Todėl iš pradžių ten labai sunku konkuruoti. Žinoma, mūsų atveju tai jau šiek tiek pasikeitė, nes esame greitai auganti kompanija ir rinkoje dirbame jau beveik ketverius metus. Todėl šiuo metu sėkmingai galime darbinti ir pervilioti žmones ir iš didelių kompanijų“, – teigė J. Malinauskas.
Kol kas „Whatgraph“ vadovas išsivysčiusios startuolių ekosistemos Klaipėdoje nemato, tačiau viliasi, kad miestas pajudės į priekį ir šioje srityje.
„Sakyčiau, kad startuolių ekosistemą Klaipėdoje kūrėme mes, „Whatgraph“, ir dar vienas startuolis, kuris šiuo metu taip pat išsiplėtė į Vilnių. Žinoma, mieste yra keletas entuziastų, bet rimtos ekosistemos kol kas nėra. Vis dėlto mūsų atveju tai nebuvo kliūtis, mes susikūrėme tokią aplinką, kokios norėjome“, – prisiminė pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl visgi startuoliui teko plėstis ir į Vilnių, J. Malinauskas paminėjo, kad sostinėje lengviau rasti darbuotojų, ypač pardavimų ir rinkodaros srityje. Tačiau kartu startuolio kūrėjas paminėjo, kad, pavyzdžiui, programuotojų trūkumo uostamiestyje nejaučia.
„Todėl šią komandą Klaipėdoje per ateinantį ketvirtį planuojame net padvigubinti“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Klaipėdos, kaip startuolių traukos taško, perspektyvas, J. Malinauskas teigė, kad, jo nuomone, miestui kol kas trūksta bendros miesto ir verslo vizijos.
„Kol kas ta vizija matoma tik uostui, o technologiniai startuoliai nėra vertinami. Žinoma, tikiuosi, tai pasikeis, nes jau yra įkurta daugiafunkcinis paslaugų centras verslui „Klaipėda ID“, kuris tikrai rūpinasi miesto ateitimi, o ten dirba jauni ir aukštus iššūkius sau keliantys žmonės“, – svarstė klaipėdietis.
Dar yra kur pasitempti
VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigė, kad palyginus su Vilniumi ar Kaunu, uostamiestyje dar jaučiamas tam tikras atotrūkis tiek infrastruktūros, tiek talentų ar specialistų atžvilgiu.
„Tačiau džiugu tai, jog miesto valdžia, bendruomenė labai aiškiai mato priemones, kaip esamą potencialą išlaikyti ir skatinti tapti lygiu miestu su Vilniumi ar Kaunu. Identifikavę startuolių atnešamą pridėtinę vertę, Klaipėdos atstovai pirmiausia deda dideles pastangas sukurti tokiems verslams palankią infrastruktūrą – erdves, kuriose jie galėtų kurti verslus, bendradarbiauti su bendraminčiais“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji paminėjo tokias uostamiestyje esančias erdves kaip „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ ir „Hub Klaipėda“. Be to, šių metų pabaigoje numatoma atidaryti inovacijų centrą „Baltic Tech Park“.
Kita vertus, R. Rudokienė pastebi, kad Klaipėdoje talentų nutekėjimas labai pastebimas, o iš 512 „Verslios Lietuvos“ duomenų bazėje registruotų startuolių vos 15 yra įsikūrę uostamiestyje.
„Bendrai, šią situaciją galima vertinti įvairiai, tačiau turbūt priežastis, kodėl startuoliai daugiausia kuriasi Vilniuje ar Kaune, vis tik yra kompleksinė“, – svarstė pašnekovė. Kad Klaipėdoje jauni verslai sulauktų daugiau palaikymo ir pagalbos, „Versli Lietuva“ greitu metu mieste planuoja atidaryti aktyvaus verslo bendradarbystės erdvę „Spiečius“. Šios koncepcijos erdvės jau veikia Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje ir Panevėžyje.
Vien infrastruktūra nesubursi
Be to, jau ketverius metus iš eilės Klaipėdoje organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Hacker Games“. Šio renginio metu per dvi paras komandos bando sukurti savo verslo ar paslaugos prototipus. Paskutinio hakatoną laimėjo klaipėdiečių komanda, kurie jau antrą kartą laimi pagrindinius renginio prizus.
„Į šių metų startuolių renginį „Startup Fair“ taip pat bandėme įtraukti ir klaipėdiečius. Specialiai užsakytu autobusu į renginį atvyko apie 50 technologijomis ir inovacijomis besidominčių startuolių, kuriančių ar norinčių kurti žmonių“, – pasakojo R. Rudokienė.
Kita vertus, pašnekovė paminėjo, kad startuoliams burtis viename mieste vien infrastruktūros neužtenka.
„Jiems labai svarbiu kriterijumi išlieka pati startuolių bendruomenė. Būtent talentų nutekėjimas yra viena aktualiausių priežasčių, kurią Klaipėdai, kaip miestui, yra privalu spręsti, norint kurti gyvą, vieningą ir bendradarbiaujančią startuolių ekosistemos bendruomenę“, – teigė „Startup Lithuania“ atstovė. Pasak jos, svarbu, jaunus verslus kuriantiems žmonėms leisti suprasti, kad uostamiestis yra tokių pat galimybių miestas kaip ir Vilnius ar Kaunas.
Čia pašnekovė džiaugėsi, kad matyti aiškūs ir aktyvūs Klaipėdos miesto bendruomenės veiksmai šiuo klausimu: neseniai buvo suburta iniciatyva „Startup Klaipėda“, kurios tikslas – skatinti jaunimą kurti inovatyvias verslo projektų idėjas ir taip prisidėti prie miesto ir regiono ekonominės pažangos.