Pirmas savaitgalis Klaipėdoje: įkurtuvės ir du darbo pokalbiai

Iš Jonavos kilusi bei aštuonerius metus Vilniuje gyvenusi L. Jokubauskienė sako prie sostinės taip ir neprisirišusi, todėl su vyru kelias vasaras besidarbuodama Klaipėdoje vis pagalvodavo, kad būtų smagu likti uostamiestyje. Vieną dieną galutinai apsisprendę pamėginti, Klaipėdoje jie įsikūrė vos per kelias savaitgalio dienas: išsirinko būstą nuomai, susipakavo daiktus, išsinuomojo autobusiuką ir persikėlė, o jau pirmadienį Lina skubėjo į du darbo pokalbius.

„Tą vasarą labai stipriai įsibėgėjome ir pradėjome leisti šaknis uostamiestyje. Klaipėda mus kažkuo patraukė. Tai nebuvo visai aklas sprendimas, nes čia dirbti jau senokai delegavo mano tėtį, pamaniau, kad būtų smagu dažniau su juo matytis. Taip pat mus labai viliojo jūra. Bet daugeliui toks mūsų žingsnis buvo keistas – nauji pažįstami, kolegos mūsų klausė: „Kaip? Iš Vilniaus – į Klaipėdą? Paprastai juk būna atvirkščiai.“ O mes juokdavomės, sakydavom, atvažiavom į patogesnį miestą vaikų auginti, nors apie vaikus iš tiesų tuo metu net negalvojome“, – pasakoja L. Jokubauskienė ir priduria, kad jos nuojauta vėliau pasitvirtino – uostamiestis jai lig šiol atrodo labai gerai pritaikytas jaunoms šeimoms.

Neklausė patarimų dėl darželio, ir nenusivylė

Kalbai pakrypus apie Klaipėdos vaikų ugdymo įstaigas, trejų metų dukrą ir vienerių sūnų auginanti moteris patikina, kad ir čia jie su problemomis kol kas nesusidūrė, nors pripažįsta – pažįstami gana skeptiškai vertino sprendimą atžalą į darželį leisti vėliau nei įprasta.

Klaipėda
Foto: DELFI

„Dukrą į darželį užregistravau, kai jai buvo keli mėnesiai, bet jį lankyti pradėjo tik beveik sulaukusi trejų. Galėjau į darželį ją leisti kaip ir dauguma, kai sukako dveji, bet pernai rugsėjį gimė sūnus. Pagalvojau, kad jei išleisiu dvimetę į darželį, neatsiginsiu ligų ir virusų. Tad likau su vaikais namuose. Iš kaimynų girdėjau pastabų, kad jei neleisiu vaiko dabar, vėliau nebegausiu vietos darželyje. Nekreipiau dėmesio į tas kalbas ir ji sėkmingai į darželį iškeliavo šiemet. Be to, darželį gavome tiesiai po langais, būtent tą, kurio norėjome, ir nesusidūrėme su jokiomis problemomis“, – šypsosi L. Jokubauskienė.

Moteris priduria, kad yra girdėjusi, jog kai kuriems vaikų užregistruoti į arčiausiai namų esančią priešmokyklinio ugdymo įstaigą nepavyko, bet savivaldybė tokiais atvejais pasiūlė alternatyvą keliomis gatvėmis toliau. „Turime labai daug bendraamžių draugų su mažyliais, ir nesame girdėję, kad būtų susidūrę su situacija, jog absoliučiai negavo jokio darželio“, – tvirtina ji.

Nereikia dirbti vaikų taksistais

Paklausta apie laisvalaikį, klaipėdiečių šeima sako labiausiai mėgstanti ilgus pasivaikščiojimus pajūriu, prie Olando kepurės. O kai orai nelepina, su vaikais traukia į žaidimų kambarius, Delfinariumą, Jūrų muziejų, mini zoologijos sodą ar baseiną.

„Veiklos ir būrelių vaikams mieste tikrai netrūksta, mūsų dukra nuo vienerių lanko ir muzikos mokyklėlę. Didžiąją dalį dienos su mažaisiais būnu viena pati, čia močiučių neturime – man ir pas gydytoją reikia nulėkti, ir į parduotuvę, ir visur keliauju su vaikais, bet nesunku. Niekada netenka prastovėti didelėse spūstyse. Kartais pasijuokiame: jei dega žalias šviesoforo signalas ir turį jį praleisti stovėdamas, Klaipėdoje mes tai vadiname „kamščiu“. Po Vilniaus tikrai pasijuto, kad gyvenimo tempas čia lėtesnis, nebešvaistome laiko nereikalingiems dalykams“, – įsitikinusi L. Jokubauskienė.