Nežinantys, kur dėti prisikaupusius sugrėbtus lapus ar nugenėtas medžių šakas, gyventojai turėtų nepamiršti, kad nederėtų jų mesti į bendroms šiukšlėms skirtus konteinerius. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, gresia 140-600 eurų bauda.
Žaliųjų atliekų deginimas – taip pat ne išeitis. Sausos žolės, nukritusių medžių lapų, šiaudų ir kitų daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą nuo 28 iki 231 euro.
Tai ką daryti, jei šalia namų ar sode prisikaupė per daug sugrėbtų lapų ir kitų biologinių atliekų?
Pravartu gyventojams žinoti, kad po visą Lietuvą išsibarsčiusios Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės, kurios atliekas iš individualių asmenų priima nemokamai.
Vis dar per vangiai rūšiuoja
Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis pasakojo, kad žmonių sąmoningumas po truputį auga, tačiau nepakankamai greitai. Pašnekovas skaičiuoja, kad nuo Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės atidarymo prieš penkerius metus jo vadovaujamame centre atvežamų atliekų kiekis išaugo dvigubai.
„Atliekas atveža tiek privatūs asmenys, tiek įmonės dėl savivaldybės organizuoto lapų maišų surinkimo. Be to, Telšiuose turime išdalintus ir specialius konteinerius žaliosioms atliekoms, todėl nebūtina jų toli vežti. Konteineriai kas dvi savaites ištuštinami“, – pasakojo R. Adomaitis. Artimiausiu metu tokie konteineriai turėtų būti gyventojams išdalinti ir Plungėje.
Kita vertus, Telšių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas pastebėjo, kad gyventojai galėtų dar labiau įsitraukti į šiukšlių rūšiavimą ir teisingai atsikratyti atliekomis.
„Iš to, ką matome bendrų šiukšlių sraute, kuris atkeliauja, apie pusė atliekų dar atkeliauja biologiškai skaidžių: ne tik lapai, bet ir kitos žaliosios atliekos“, – pastebėjo jis.
Galima ir panaudoti neišvežant
Pašnekovas taip pat priminė, kad nebūtinai žaliąsias atliekas po rudeninio tvarkymo reikia išvežti. Jas galima panaudoti ir patiems kompostuojant, tvarkant savo aplinką.
„Ir daug kas taip daro. Žinoma, jei atsiranda didesni kiekiai, tai tuomet jau išveža“, – pastebėjo jis.
Žaliosios atliekos, kaip šakos, lapai, žolė, daržo atliekos, gali būti kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose – dėžėse, induose su dangčiais. Toks kompostas puikiai tinka gerinti dirvos kokybę, tręšti augalams arba ruošti auginimo terpėms.
Nukritusius lapus galima panaudoti naudingai juos sugrėbiant po gyvatvorėmis, panaudoti kaip mulčą gėlynams ar kaip apsaugą augalams artėjant šalčiams.
Be to, gyventojai raginami būti bendruomeniški ir apie turimą žaliųjų atliekų perteklių pakalbėti su kaimynais ar aplink dirbančiais ūkininkais. Jei pats gyventojas biologinių atliekų nekompostuoja, galbūt tai daro kažkas iš jo aplinkos.
Primename, kad Lietuvoje į sąvartynus vežti lapus, žolę, šieną, šakas ir kitas žaliąsias atliekas draudžiama aplinkos ministro įsakymu nuo 2003 m. pradžios. Pernai buvo skelbta, kad Lietuvoje jau veikė 52 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės.
