Spalio 26-ąją penkiolika Lietuvos mokytojų išvyks į Suomiją ieškoti geros nuotaikos mokyklos recepto – tokią galimybę jiems suteikė projektas „Mokytojai Lietuvai“ ir „Maxima Grupės“ inicijuota dešimties dienų mokymosi kelionė.
Pažangiausia Europoje pripažinta švietimo sistema susidomėjusi Kauno Panemunės pradinės mokyklos mokytoja metodininkė D. Morkūnienė į kelioninį lagaminą jau deda mokyklos bendruomenei svarbius klausimus.
Mokytoja sieks išsiaiškinti Suomijos mokyklų emocinio klimato kūrimo strategijas ir rasti sėkmingo ryšio su mokinių tėvais receptus. Suomijos moksleiviai nežino, kas yra stresas, kontrolinių ir egzaminų baimė, nes ten mokymasis yra kūrybos procesas, o ne nuolatinis žinių tikrinimas.
Į gyvenimą – vaiko akimis
„Dirbdama su mokiniais, visuomet stengiuosi sukurti draugišką aplinką, kurioje jie jaustųsi it šeimoje, nejaustų streso ir baimės. Dažnai mokiniams primenu, kad mokymasis yra jų teisė ir pareiga, kad norėdami pasiekti savo svajonių ir gyvenimo tikslų, turi ne tik norėti, bet ir stengtis“, - sako nuo mažens mokytoja svajojusi tapti ir jau 42 metus pradinukus mokanti D. Morkūnienė.
Pedagogė tikina, kad kasdienybė ją džiugina, o sukaupta patirtis leidžia ne tik pastebėti taisytinas sistemos vietas, bet ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus.
„Į kiekvieną situaciją žvelgiu iš mokinio pozicijos, jo akimis, vadovaudamasi jo patirtimis. Man mokinys yra individualiai svarbi asmenybė. Stengiuosi kiekvieną išklausyti, būti nuoširdžiu draugu. Ir didelę patirtį turinčiam, ir jaunam mokytojui svarbiausia turėtų būti vaikas“, - tvirtina D. Morkūnienė.
Profesiniam augimui reikia idėjų
Devynerius metus Briuselio Europos mokykloje dirbusi ir naudingos patirties auginant tiek asmenines, tiek ir profesines mokytojo kompetencijas įgavusi pedagogė neslepia, kad darbas daugiakultūrinėje aplinkoje ugdė jos proaktyvumą, atsakomybę, laiko planavimo gebėjimus ir reiklumą pačiai sau.
Tuo laikotarpiu teko dalintis patirtimi bei gerosiomis praktikomis su kolegomis iš kitų Europos šalių, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Vienas ryškiausių prisiminimų - Alpių ir Ardenų kalnuose vykusios integruotos pasaulio pažinimo pamokos, leidusios sėkmingai ugdyti mokinių savarankiškumą.
Apsilankantys Kauno Panemunės pradinėje mokykloje, dažniausiai nustemba pamatę, kokios puikios ugdymo galimybės čia sukurtos vaikams: unikalios mokymosi ir poilsio vietos pastato viduje ir kieme, pažangiausios mokymosi priemonės, puikūs bendruomenės santykiai.
Nepaisant to, D. Morkūnienė įsitikinusi, kad iš stažuotės Suomijoje parsiveš naujų idėjų, prasmingų pedagoginės praktikos pavyzdžių. Jų reikia profesiniam augimui, todėl mokytoja džiaugiasi galėsianti jais pasidalyti ne tik su savo, bet ir kitų mokyklų bendruomenėmis.
Reikia ne tik žinių – ir gerų emocijų
Pradinukus mokanti D. Morkūnienė įsitikinusi, kad efektyvus mokymas nepriklauso nuo mokslo metų trukmės. Mokinys tik tada pasiekia pačią didžiausią įmanomą pažangą, kai mokymo metodas pasirenkamas atsižvelgiant į jo individualias mokymosi galimybes.
Kaunietė pedagogė iš savo patirties žino, kad mokinius labiausiai motyvuoja edukacinių pamokų netradicinėje mokymosi aplinkoje rezultatai. Mėgstamiausia D. Morkūnienės mokinių veikla – laidos „Savaitės Panorama“ kūryba. Kiekvieną savaitę ją rengia naujas „vedėjas“, „žurnalistai“ ir „operatorius“, penktadienį pristatantys aktualiausias savaitės naujienas.
„Taip pat džiaugiuosi, kai vaikai pamėgsta knygas ir jas skaito su meile. Nepamirštame ir žaidimų „Parduotuvė“ ir „Bankas“. Tai integruotos pamokos, kurių metu mokiniai mokosi kultūringo, mandagaus elgesio, gilina matematikos ir lietuvių kalbos įgūdžius. Iniciatyvos „Žalioji palangė“ tikslas – suteikti vaikams žinių apie augalus, jų auginimą, priežiūrą ir naudą žmogui. Pernai klasėje stebėjome visą drugelio vystymosi evoliuciją. Mokiniai juos maitino, augino, stebėjo ir rūpinosi, o paskutiniąją mokslo metų dieną visi kartu išlydėjo drugelius į laisvę. Pamokos turi pagilinti vaikų žinias ir suteikti jiems kuo daugiau gerų emocijų“, – mano pradinukų mokytoja.
Nusipelno didesnio pasitikėjimo
D. Morkūnienė įsitikinusi, kad šiuolaikinis mokytojas turi būti pavyzdys mokiniams visomis prasmėmis – tiek savo žiniomis, tiek išvaizda ir emocija, todėl labai svarbūs aspektai yra net mokytojo balsas, retorika, šypsena, akių kontaktas.
„Pedagogo darbe kiekviena diena atneša naujų iššūkių. Mano darbas žavus tuo, kad aplinka skatina nuolatos tobulėti bei atrasti naujų idėjų, kurios būtų aktualios bei įdomios mokiniams. Išties malonu, kai buvę mokiniai tave prisimena, paskambina, parašo ar aplanko. Džiaugiuosi jų pasiekimais!”– šypsosi mokytoja.
Nuo vaikystės mokytoja tapti svajojusi moteris sako, jog dabartinių vaikų neįmanoma palyginti su tais, kuriuos ji mokė prieš keturiasdešimt metų. Jie sąmoningai džiaugiasi laisve ir platesnėmis galimybėmis, yra labai smalsūs, komunikabilūs, norintys save išreikšti, turintys savo nuomonę ir gebantys ją argumentuoti. Vaikai nuo mažens daug keliauja kartu su tėvais, pažįsta pasaulį, parsiveža naujų įspūdžių. Visa tai ugdo kritiškai mąstančias asmenybes, kurios ir mokytoją įkvepia tobulėti, siekti naujų patirčių.
„Todėl manau, kad mokytojo atlyginimas tiesiogiai korealiuoja su mokytojo orumu. Didžiąją dalį Lietuvos mokytojų neadekvatus atlygis už jų darbą bei žinias priverčia jaustis nekonfortabiliai, nesaugiai, riboja kokybiško ir oraus gyvenimo galimybes keliauti, lankytis teatruose, kultūriniuose renginiuose“, - sakė D. Morkūnienė.
Mokinių ir jų tėvų gerbiamą pedagogę stebina, kai šiuolaikiniai tėvai aptarinėja mokytojų darbą, teikia jiems metodinius patarimus ir nurodo, kokius naudoti mokymo metodus. D. Morkūnienė įsitikinusi, kad visuomenė turėtų labiau pasitikėti pedagogais ir jų kompetencija.