2016 metai, gruodžio 4-oji, Salisburio mieste, Šiaurės Karolinoje 28 metų vyras įėjęs į restoraną išsitraukė pusiau automatinį ginklą AR-15 ir iššovė tris šūvius: pataikė į duris, sieną ir stalą. Sužeistų nebuvo.
Vėliau vyras policijai tikino, kad ieškojo pedofilų, kurie esą padedami tuometinės kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton, prekiavo ir išnaudojo vaikus. Tačiau jokių pedofilų ten nebuvo - amerikietis patikėjo netikra naujiena. Tokių melagingų naujienų 2016 metais internetinėje erdvėje buvo tiek daug, kad dar šiandien, pradėjus beveik dviem metams, vyksta tyrimas dėl JAV prezidento rinkimų skaidrumo: tiriama ar Rusijos troliai nebuvo prikišę savo nagų ir taip padėjo išrinkti Donaldą Trumpą. O „Facebook“ įkūrėjas Kongrese atsiprašė žmonių dėl „Cambridge Analytica“ skandalo.
Ištiko sveiko proto praradimas
Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos katedros prof. dr. Auksė Balčytienė teigia, kad ši istorija iliustruoja nemalonų faktą: visuomenę yra ištikęs sveiko proto praradimas.
„Emocijos tampa tokiu stipriu varikliu, kad jos nutildo racionalųjį protą, pamina moralę. Tas pasimetimas, kurį mes jaučiame, leidžia eiti nežinia kur ir neaišku, kaip toli“, – teigia profesorė.
Tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams juda į pabaigą, bet prezidentas Donaldas Trumpas nenustoja jo vadinti amžiaus raganų medžiokle. Prof. dr. A. Balčytienė pastebi, kad JAV rinkimai turėjo atgarsį: mokslininkai jau analizuoja šį atvejį, rengia straipsnius.
Tai, ką išvydome vykstant JAV prezidento rinkimams, anot profesorės, yra globalaus pasaulio iššūkis. „Žmonės buriasi į grupes, bet nemato jokio kitokio požiūrio. Nėra šansų gimti visuomenei, kaip skirtingų interesų, ir laisvių juos reikšti, visumai“, – sako pašnekovė.
Tokį D. Trumpo elgesį profesorė vertina paprastai: kai tave kritikuoja, lengviausia sakyti, kad tai – melas. „Tai greita reakcija. Lietuvoje taip pat galime tam ieškoti paralelių. Jos tikrai nėra tokio lygio, bet turime nepatenkintų kritika.
Lietuvos žurnalistikos paletėje yra visko, bet mane džiugina konkrečios Lietuvos žurnalistikos renesanso praktikos. Jei žmogus į argumentuotą, tikslingą ir profesionaliai pateiktą kritiką reaguoja emocionaliai, tai auditorijai ženklas, kad kritika yra teisinga“, – teigia prof. dr. A. Balčytienė.
Žmonės gyvena socialiniuose burbuluose
Vis dėlto ji pažymi, kad ne kiekvienas gali tai suvokti. Tam būtinas aukštas medijų ir naujienų raštingumas. „Atlikome tyrimą, kuris patvirtino, tai ką mes žinojome iš kaimyninių valstybių: jauni žmonės naujienas sužino iš socialinių tinklų“, – pasakoja prof. dr. A. Balčytienė, pabrėžusi, kad
jauni žmonės nesijaučia neinformuoti, tačiau yra kita problema.
„Jie naujienas gauna iš savo užsienio dievaičių socialinių paskyrų ir jie jaučiasi gerai. Jie yra raštingi medijų aspektu, tačiau, jei kalbame apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, tai jie yra neraštingi. Tik to informacijos stygiaus jie nejaučia“, – stebisi pašnekovė. Susidūrus su tokiais rezultatais, profesorė, pirmiausia pabrėžia asmens saugumą.
„Jis leidžia tvirtai stovėti ant žemės, sakyti, kad gerai jaučiuosi, nes pasitikiu savo informacijos šaltiniu. Tačiau jie gyvena savo burbule ir yra atsiskyrę nuo realybės“, – sako prof. dr. A. Balčytienė.
Anot profesorės, net kritika kartais nepasiekia informacinių burbulų. „Tai žmogaus psichologija, geriau priimame informaciją iš tų, kurie su mumis sutinka, kitos informacijos nepriimame. Žmonės yra įsitikinę savo teisumu. Asmens saugumui tai yra didelis iššūkis. Tokiu atveju visuomenė nesijaučia tvirtai, nežino, ką daryti, kas bus“, – teigia profesorė. Be to, ji pabrėžia, kad yra ryšys tarp tokių socialinių burbulų ir nacionalinio saugumo.
„Šalis yra žmonių darinys. Jei žmogus jaučiasi nesaugus – be galo nesaugi ir valstybė“, – įsitikinusi prof. dr. A. Balčytienė.
Vienas iš būdų išvengti šios grėsmės – medijų raštingumas. Kitaip jį dar galėtume pavadinti kritiniu mąstymu, gebėjimu ne tik priimti informaciją, bet ir naudojantis socialinėmis medijomis – kurti, keisti aplinką.
Savo kritinį mąstymą galime bandyti įsivertinti dekonstruodami naujienas: klausdami, kas yra naujienos šaltinis, kur pateikta naujiena, iš kur ji, įvertinti, ar skelbiami faktai, ar gandai.
„Naujienų dekonstrukcija yra savęs patikrinimas. Manau, kad žmonės šį įgūdį pradeda lavinti", – teigia prof. dr. Auksė Balčytienė.
Taip pat geras būtų informaciją gauti ne iš vieno šaltinio. O kas nutinka, jei žmogus informaciją gauna iš tokių melagingų naujienų portalų kaip „Sputnik“ ar „RT“, seniau žinomu kaip „Russia Today“? Profesorė sutinka, kad yra žmonių, kurie informaciją gauna iš kelių šaltinių, bet jie visi atlieka tą pačią propagandinę funkciją.
Tyrimas atskleidė, kad labiausiai su grėsmės suvokimu susijęs televizijos naudojimas, tada laikraščių, radijo, naujienų portalų sekimas.
Iš tų, kurie pasitiki Rusijos žiniasklaida tik 21 proc. laiko Rusiją grėsme, tuo metu iš tų, kurie labiau pasitiki Lietuvos žiniasklaida, Rusiją grėsme laiko net 53 proc. Lietuvos rusų ir lenkų grupėje – stipresnis nuostatų ir žiniasklaidos pasirinkimų ryšys: 48 proc. rusų ir 42 proc. lenkų pasitiki Rusijos žiniasklaida. Apklaustų lietuvių grupėje tokių tėra 6 proc.
Apsaugos tik kritinis mąstymas
Medijų raštingumą, anot prof. dr. A. Balčytienės, galima ugdyti ilgą laiką sekant naujienas: jei nuolatos domėsimės, atsiras kritinis mąstymas.
„Tačiau čia matome kitą probleminę užuomazgą: kažkokiu būdu jaunos demokratijos valstybėje žurnalistika, kaip ramtis demokratijai, tik dabar įgauna stiprybės kokybinės akcentus.
Mes dar neturime suvokimo, pagarbos žurnalistikai, kaip idealistinei profesijai, kuri siekia ieškoti tiesos. Ji yra motyvuojanti jėga, neatsiejama nuo demokratijos. Dabar matau to užuomazgų ir tai vadinu renesansu.
Idealu, jei žmonės namuose žiūrėtų žinias ir apie jas kalbėtų: kas yra pateikiama, kaip pateikiama, kokiu kampu. Žurnalistika neturi būti kažkas šalia, kažkokia duotybė. Svarbu, kad žmonės kalbėtųsi ne tik apie tai, kas vyksta politikoje, bet kaip žurnalistas kalbėjo apie tą įvykį“, – pabrėžia profesorė.
