Ilgesni mokslo metai išgąsdino ne visus: ką per karščius veikė mokiniai?

Šie mokslo metai moksleiviams – ilgesni, tad reikalavo didesnio mokyklų pasiruošimo. Vasarišką karštį dalis mokyklų išsprendė keisdamos mokymosi aplinkas, vykdydamos edukacines išvykas, pamokas perkeldamos laukan. Mokyklų vadovai pasakoja, kaip reagavo į šiuos pokyčius bei siūlo, kaip mokymąsi vasaros metu galima paversti naudingu ir įdomiu.

Į pokyčius progimnazija pažiūrėjo išradingai

Apie tai, kaip reagavo į mokslo metų ilginimą, pasakoja Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas. Anot jo, progimnazijoje iškart buvo svarstoma apie tai, kad vasaros metu geriausia būtų rengti projektinę veiklą ar edukacines išvykas. Galų gale buvo nutarta šiemet rengti edukacines išvykas, o projektinę veiklą, kuriai reikėtų daugiau pasiruošimo, kol kas atidėti.

Bendruomenėje kalbant apie edukacines išvykas, iš karto susidurta su išvykų finansavimo problema, nes mokykloje šiai priemonei kiekvienai klasei metams skiriama 60 eurų. Netradicinės pamokos ir išvykos negalėjo būti vykdomos kiekvieną dieną, todėl likusių dienų programai teko sugalvoti kažką kito.

„Pagalvojome, kad vasarą galėtume lauke įrengti lauko klasę, taip pat sutvarkyti lauko erdves edukacijos tikslais, aptverti teritoriją. Dalį darbų, kaip lauko klasės įrengimą, atlikome, taip pat įrengėme pradinukams žaidimų aikštelę. Deja, daugiau mums nepavyko atlikti, nes pritrūko ir pinigų, ir laiko. Aišku, kaip ir kiti, vasaros metu nutarėme trumpinti pamokų laiką“, – sako Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius.

T. Jankūnas nuo pat pradžių pabrėžė, kad mokytojai turi laisvę priimti sprendimus, kaip vesti netradicines pamokas. Į vasaros metu vykstančias pamokas mokytojai išties pažiūrėjo kūrybiškai.

„Dalis mokytojų tai ir darė – vedėsi mokinius į Sapiegų parką skaičiuoti ten esančių pastatų dydį, dalis dirbo koridoriuose, kurie buvo vėsesni nei kabinetai, mokėsi lauko klasėje ar tiesiog kieme ant žolės po medžiais. Pamokos struktūrą išlaikėme, tačiau porą vasaros dienų pasiūlėme netradicines pamokas: dviračių žygį – sporto šventę ir kultūros dieną. Mūsų bendruomenei pasirodė, kad aiškią dienos struktūrą taip pat yra gerai išlaikyti. Juk kiekvieną dieną dauguma žmonių keliasi į darbą ir juos atlieka, taip ir mes palaikydami vieni kitus stengėmės dirbti išradingai“, – aiškina T. Jankūnas.

Papildomos valandos kai kuriuose dalykuose – tikras lobis

Druskininkuose prie mokslo metų prisidėjusios dar dvi savaitės teka ta pačia vaga, kaip ir bet kurios kitos mokslo metų dienos. Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė teigia, kad mieste ugdymas nenutrūks ir mokiniai dar dvi savaites vartys vadovėlius.

„Viena iš galimybių pasinaudoti pailgintų mokslo metų dienomis – tęsiamas ugdymo procesas. Jau pernai rugpjūčio mėnesį derinant bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo planus Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriuje su visomis 6 savivaldybės mokyklomis sutarėme, kad birželį vyks įprastos pamokos. Šiltas metas nėra problema, nes tai galima lengvai išspręsti.

Tarkime, ir dabar, pastarąsias dvi gegužės pabaigos dienas, kai temperatūra mokyklose neatitinka higienos normų, pamokas jos baigia anksčiau“, – aiškina L. Černiauskienė ir prideda, kad karštomis dienomis mokyklose vyko tik po 4 pamokas.

Anot jos, anksčiau birželį vykdavo pažintinė veikla. Jos metu vaikai kaip paprastai nueidavo į savivaldybės įstaigas: Sniego areną, policiją, teismą, mineralinio vandens išpilstymo įmones, gydyklas, kitas įstaigas, susipažindavo su jų veikla, profesijomis.

Taip pat anksčiau vykdavo įvairūs renginiai, kurie neužimdavo visų mokinių ir vyko trumpiau negu pamokos.

„Tėvai nerimaudavo, nes nežinodavo, kada jų vaikai grįš iš mokyklos. Dėl to šiais mokslo metais, kai mokyklos pristatinėjo savo ugdymo planus, sutarėme, kad tas dvi savaites vyks pamokos – bus ramiau ir darbingiau. Mokiniai per tas pamokas užpildys spragas, pasikartos, kam reikės, arba mokysis naujų temų. Jeigu prie kokio nors dalyko, pavyzdžiui, chemijos, 1 ar 2 savaitinių pamokų prisideda dar dvi – tai tikras lobis. Tai tikrai daug ką reiškia ir padeda geriau išmokti. Bendrojo ugdymo programos labai plačios, mokymosi tempas spartus, įtemptas, dėl to norint gerai išmokyti reikia ir daugiau laiko. Tad labai gerai, kad atsirado tokia galimybė“, – įsitikinusi ji.

Mato poreikį pasivyti kitas šalis

Kodėl apskritai reikėjo papildomų mokymosi dienų? Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad pirmiausia šis pokytis buvo reikalingas dėl to, kad mokiniai turėtų daugiau laiko mokytis - be streso, didžiulių krūvių ir gausybės namų darbų.

„Mūsų ugdymo programos plačios, skirtos daugiau kaip mėnesiu ilgesniems mokslo metams, kokie ir buvo dar prieš dešimtmetį. Mokyklos nespėja tinkamai jų įgyvendinti, tai rodo liūdni duomenys apie mokinių pasiekimus. Mokiniai neįtvirtina žinių ir gebėjimų, tam trukdo mokymosi sparta: visko daug, greitai, paviršutiniškai.

Taip lekiant mokytis neįdomu, nes mokytojai neturi laiko nei interaktyvioms pamokoms, nei refleksijoms, nei stabtelėjimams prie sunkesnių temų. Ugdymosi procesas tapo panašus į greito maisto restoraną: nesvarbu, kokį poveikį jis mums turi, svarbu, kad viskas vyksta greitai“, – pranešime aiškina ji.

Anot J. Petrauskienės, esama situacija rodo, kad turime įdėti daugiau pastangų, kad pasivytume atsilikimą, kuris bado akis, lyginant mūsų šalies mokinių pasiekimus su kitomis šalimis. Pasaulio šalių švietimo kontekste Lietuvos mokinių pasiekimai prasti, o į didžiulius skirtumus tarp skirtingų mokyklų primygtinai rodo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią neseniai Lietuva įstojo, švietimo ekspertai.

Dar pernai pavasarį švietimo ekspertų susitikime Paryžiuje EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Schleicheris viešai pastebėjo, kad Lietuvos penkiolikmečių mokymosi trukmė yra viena trumpiausių. Europoje ji trumpiausia po kroatų. Per visus 12 mokslo metų Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse. Tai reiškia, kad per visą mokymosi laiką jie praranda beveik visus mokslo metus.

„Pailginti mokslo metai suteikia galimybę mokiniams mokytis neskubant, pasikartojant, pagilinant žinias, atliekant praktines užduotis ne tik mokyklų laboratorijose, bet ir gamtoje, išvykose“, – akcentuoja švietimo ir mokslo ministrė.

Pamoka ne klasėje ir nebūtinai 45 minutes, tyrimai ir bandymai, mokymasis internete, lauko klasėse ar naujose edukacinėse erdvėse, individualios konsultacijos – tik dalis inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos šiais metais rengiasi įgyvendinti beveik du šimtai švietimo įstaigos. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.