Vos po egzamino kalbinti moksleiviai DELFI pasakojo, kad egzaminas buvo lengvas, tačiau tokių temų jie tikrai nesitikėjo. Esą daugelis ruošėsi samprotauti apie meilę tėvynei, tautiškumą ir panašiai. O apie ką reikėjo rašyti?
Valstybinį egzaminą laikę abiturientai gavo šias temas: „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“, „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“, „Gyvybės vertė literatūroje“ ir „Susvetimėjimo problema literatūroje“.
Mokyklinį egzaminą laikę abiturientai galėjo rinktis iš šių temų: „Ar žmogus yra savo likimo kalvis?“, „Kas savam krašte geriau nei svetur?“, „Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose“ ir „Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose“.
Moksleiviai tikina, kad temos jiems patiko, tačiau specialistai laikosi kitokios nuomonės.
Tema apie meilę skatino rašyti banaliai
Literatūros kritikė Elžbieta Banytė DELFI teigė, kad šįmet temos nėra blogos, tačiau nepagailėjo kritikos. Valstybiniame egzamine pateiktą ir daugiausiai diskusijų sulaukusią temą „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“ ji vertina kaip „gelbėjimosi ratą silpnesniems mokiniams“.
„Tokios temos, kaip „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“ arba „Ką gali vienas žmogus?“, yra labai abstrakčios ir skatina vaikus kalbėti bendras bendrybes, dažnai – banalybes, – kalbėjo literatūros kritikė. – Ši tema aiškiai taiko į krikščionišką pasaulėjautą, galima būtų kalbėti apie archetipines meiles, jei nori ir filosofiją pritraukti: ir graikų filosofą Platoną, ir krikščionių religiją, Kristaus meilę. Bet tai tiesiog tas aukštesnis lygis, kurio mokykloje turbūt niekas nepasiekia. Aš šią temą interpretuočiau kaip gelbėjimosi ratą silpnesniems mokiniams, kur galima iš esmės rašyti nuvalkiotas demotyvacijos lygio tiesas bendromis aptakiomis frazėmis ir tokiu būdu gauti tą minimalų balą.“
Anot E. Banytės, tokiose temose forma tampa svarbesnė nei turinys, nes jei rašinys nebus „visai ne į temą“, tai jis bus įvertintas teigiamai. „Kita vertus, ji (Tema „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“ – DELFI) yra labai sunki ir man pačiai tas pasirinkimas: mylėti ar būti mylimai? Net tas klausimas labai keistas. Aš pati dabar, iš savo suaugusiojo žmogaus perspektyvos, neatsakyčiau į jį. Kita vertus, gal ir gerai, kad tai yra atviras klausimas, į kurį niekas atsakymo nežino, – svarstė literatūros kritikė. – Bet keista ta pati formuluotė, kuri skatina vaikus kalbėti banalybes.“
Literatūrinės temos konkretesnės, tačiau taip pat sulaukė kritikos
E. Banytės teigimu, literatūrinės temos visuomet būna konkretesnės, nes jose reikia remtis skaitytais kūriniais. „Žmogus ima skaitytos literatūros kūrinius ir juos tiesiog perpina toje temoje siūlomu aspektu“, – teigia literatūros kritikė.
Tačiau, jos nuomone, valstybiniame egzamine pateiktos literatūrinės temos buvo persmelktos moralizavimu. „Ėjimas iš to, kad gyvybė labai vertinga ir taip toliau, iš kažkokio išankstinio žinojimo, bandant tą išankstinį žinojimą primesti tekstui, yra tiesiog klaidingas žingsnis. Reikia žiūrėti į tekstą, o ne iš karto nustatyti, kad ta gyvybė yra prasminga“, – kalbėjo E. Banytė.
Literatūros kritikė įžvelgia, kad mokiniai mokykloje mokomi rašyti gana banalius rašinius, kuriuose mažai vietos asmeninėms interpretacijoms.
„Tačiau problema, kurią aš labiausiai matau iš savo patirties, iš to, ką stebiu moksleivių, kolegų ir akademikų reakcijose, yra dažniausiai ta, kad iš vaikų to tikimasi. Jie mokomi rašyti tokias banalybes, kaip reikalaujama egzamine. Kai vaikai parašo labai konkrečiai, gauna mažesnius balus, kad nepakankamai samprotavo. Egzaminas truputėlį tampa „vandenėlio pilstymu“, – kritikos negailėjo E. Banytė. – Tos temos skatina kalbėti bendrybes, kurios vėliau tampa norma, persiduoda į universitetus ir tampa „pliurpimu dėl pliurpimo“. Tai prasideda mokykloje, tai įteisintas kalbėjimas tiesiog apie nieką.“
Sukritikavo ir parinktus autorius
Prie kiekvienos temos tiek valstybiniame, tiek mokykliniame egzamine buvo pateikta po kelis rekomenduotinus autorius. Jais remtis nebuvo būtina, kiekvienas abiturientas galėjo pasirinkti sau patinkantį ir temai tinkantį autorių iš galimų 36.
„Prie temų buvo parinkti blogi kūriniai. Pavyzdžiui, prie temos „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“... Kodėl ten Juozas Tumas-Vaižgantas? Sunku pasakyti... Eilinį kartą kyla klausimas dėl autorių parinkimo“, – kalbėjo E. Banytė.
Literatūros kritikė svarstė, kad šiai temai labiausiai tiktų Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, tačiau taip pat abejojo, ar į šį klausimą šiame kūrinyje galima rasti atsakymą.
E. Banytė įvardijo, kodėl abiturientams negali būti pasiūlytos šiomis dienomis aktualios temos apie technologijas, klimato kaitą ir panašiai. „Todėl, kad apie tai tiesiog nerašė mūsų literatūros klasikai. Tada tos samprotavimo temos, kuriose būtinai privaloma pasiremti autoriumi, tampa tokiu literatūros iškraipymu, nes vaikai priversti pasiremti autoriumi, ne analizuoti, o galvoti būtent tokius teiginius, kuriuos galėtų pagrįsti mūsų klasikų pavyzdžiais. Manau, kad tai ir yra tikrasis literatūros gadinimas ir pritempinėjimas“, – nuomone dalijosi literatūros kritikė.
Naujovės išlaisvino, temos varžė
Kalbininkė Loreta Vaicekauskienė pasidžiaugė, kad šįmet mokiniams buvo daugiau laisvės, kuo pasiremti rašant rašinius.
„Yra dviejų tipų temos: mokyklinės ir tiems, kurie laiko valstybinį. Manyčiau, kad valstybinės yra geresnės, palyginus su ankstesniais metais. Geresnės tuo, kad jose mažiau pseudo patriotinio motyvo“, – kalbėjo L. Vaicekauskienė.
Kalbininkė džiaugėsi, kad šįmet prie temų pasiūlyti autoriai buvo tik rekomendacijos, abiturientai galėjo rinktis bet kurį kitą tinkantį autorių. „Šia prasme pati procedūra yra geresnė“, – teigė kalbininkė.
Tačiau jai taip pat užkliuvo valstybiniame egzamine pateikta tema „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“. „Toks jausmas, kad tai reali dilema ir tai yra dalykas, į kurį galima atsakyti. Man tai nelabai priimtina, tas svarbiau, tarsi tai būtų svarbos klausimas, – svarstė L. Vaicekauskienė. – Temoje apie susvetimėjimą, mano nuomone, buvo ideologijos.“
Jos teigimu, temų skirstymas į literatūrines ir samprotavimo yra kritikuotinas. „Temoje galėtų būti kažkas tokio, kas leistų vaikui parodyti kritiškumą, kritišką santykį su kokia nors interpretacija ar stereotipu, kuris valkiojamas viešoje erdvėje, – kalbėjo kalbininkė. – Šios temos neduoda galimybės tai parodyti. Jose matau siūlymą atkartoti tokią kūrinio interpretaciją, kokią mokėsi su mokytoja. Kažko netikėto, kad mokinys pats galėtų savarankiškai sukurti, šiose temose nematau.“
Mokykliniame egzamine pateiktas temas kalbininkė įvardijo kaip „vargo vakarienę“. „Čia kaip senais laikais, nuo kurių turėtume sparčiai bėgti“, – kalbėjo L. Vaicekauskienė.
Moksleiviai liko patenkinti
Moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė DELFI pasakojo, kad moksleiviai džiaugiasi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu ir laukia rezultatų.
„Kiek teko bendrauti su abiturientais, jie labai džiaugiasi. Po praėjusiais metais vykusio egzamino visi tikėjosi daug sudėtingesnių temų, o šįmet ir autoriai buvo kur kas parankesni, – džiaugėsi Moksleivių sąjungos prezidentė. – Ir temos šiek tiek platesnės, abstraktesnės, o ir autorių galėjome pasirinkti patys.“
R. Matulytės nuomone, moksleiviams patiko naujoji tvarka patiems pasirinkti autorius, tačiau tai kelia ir šiokį tokį nerimą. „Rekomenduotinu autoriumi pasiremti yra paprasčiau, – kalbėjo R. Matulytė. – Kai pats pasirenki autorių ir pateiki savo požiūrį, atsiranda baimės, kad vertinime neatsirastų subjektyvumo.“
Šįmet abiturientai minėjo, kad tikėjosi šimtmečiui artimų temų, tačiau tokių nebuvo, tai juos nustebino. Vis dėlto Moksleivių sąjungos prezidentė teigė, kad tikėtis šimtmečio temų būtų buvę naivu.
Dėl temų rengiami viešieji pirkimai
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė įvardijo, kaip ir kas ruošė temas egzaminui – buvo vykdomi viešieji pirkimai.
„Kaip ir kasmet, šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų užduočių rengėjų grupėje buvo literatūros tyrinėtojų ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų. Užduotis recenzavo mokslininkai filologai (literatūrologas ir kalbininkas) ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Ir rengėjų, ir recenzentų grupėje buvo žmonių, išmanančių testavimo teoriją, – kalbėjo S. Vingelienė. – Nacionalinis egzaminų centras kasmet skelbia supaprastintą atvirą viešųjų pirkimų konkursą užduočių rengimui. Kaip ir kasmet, šiais metais raginame kompetentingus filologus jame dalyvauti.“
Po egzamino netrūko diskusijų dėl kai kurių temų, o kai kurie abiturientai skundėsi, kad ruošėsi šimtmečio temoms, kurių nebuvo.
„Po kiekvieno egzamino girdime įvairių nuomonių apie užduotis. Džiugu, kad gyvename demokratinėje valstybėje“, – teigė NEC direktorė.
Galima remtis net knyga apie „Harį Poterį“
Švietimo mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigė, kad kiekvienas abiturientas galėjo remtis tokiu autoriumi, kokio tik norėjosi, tad kai kurių abiturientų skundai, kad galima remtis tik klasikiniais autoriais, nėra pagrįsti.
„Mokiniams būtina remtis bent vienu privalomu autoriumi iš sąrašo. Antras autorius, kuriuo jie gali remtis, gali būti bet koks jų skaitytas rašytojas: šiuolaikinis, klasikinis, gali būti net knyga apie „Harį Poterį“, jei tik tinka“, – kalbėjo A. Varanauskas.
Egzaminą laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų
Privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą birželio antrąją laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Daugiau nei pusė pasirinko valstybinį, visi kiti – mokyklinį egzaminą.
Egzamino metu visiems abiturientams buvo pateikta po keturias temas: dvi samprotavimo ir dvi literatūrinės. Prie kiekvienos temos buvo prirašyti ir rekomenduotini autoriai, tačiau jie nebuvo privalomi. Abiturientai galėjo pasirinkti ir kitus autorius iš 36 galimų.
Mokyklinio egzamino samprotavimo temos ir autoriai, kuriais buvo rekomenduojama remtis:
Ar žmogus yra savo likimo kalvis? (Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Mykolaitis-Putinas)
Kas savam krašte geriau nei svetur? (Adomas Mickevičius, Antanas Škėma).
Mokyklinio egzamino literatūrinio rašinio temos:
Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose (Jonas Radvanas, Vincas Krėvė)
Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose (Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius)
Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai.
Valstybinio egzamino samprotavimo temos ir autoriai, kuriais buvo rekomenduojama remtis:
Ką gali pakeisti vienas žmogus? (Bronius Krivickas, Marius Ivaškevičius)
Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė)
Valstybinio egzamino literatūrinio rašinio temos ir autoriai:
Gyvybės vertė literatūroje (Balys Sruoga, Sigitas Geda)
Susvetimėjimo problema literatūroje (Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas).
