Galimybė stebėti mokinio progresą
Iš pradžių TAMO grupė sukūrė elektroninį dienyną, neseniai mokiniai galėjo išmėginti elektronines EMA pratybas, o štai dabar pasirodo elektroniniai vadovėliai. Kuo gi jie skirsis nuo įprastų popierinių vadovėlių?
Elektroniniais vadovėliais bus galima naudotis per išmaniuosius telefonus, planšetes, kompiuterius. TAMO grupės Ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė akcentuoja, kad tokiu atveju moksleiviams nebereikės nešiotis galybės sunkių vadovėlių. Vis dėlto, bene didžiausiu privalumu ji vadina elektroninių vadovėlių funkcionalumą.
„Elektroniniuose vadovėliuose galimas automatinis užduočių ištaisymas, galimybė mokytojui susidėlioti mokomąjį turinį sava seka ar net paskirti vieną ar kitą turinio elementą mokiniams pagal jų pajėgumo lygį. Mokiniai turi galimybę reflektuoti elektroninėje erdvėje, o mokytojams, mokiniams ir jų tėvams yra galimybė matyti vaiko progresą, kaip atrodo jo rezultatai, kokia jo pažanga pasirenkant vieną ar kitą temą, pamatyti, kas buvo lengva, o kur reikia pagalbos“, – vardina ji elektroninio vadovėlio pranašumus.
J. Mikulevičiūtė pabrėžia ir turinio pateikimo kitoniškumą. Popieriniuose vadovėliuose dažnai matomas ištisinis tekstas, o elektroniniuose vadovėliuose kiekviena tema pateikiama mažomis porcijomis.
Nedulkės lentynose ir bus nuolat atnaujinami
Tuo metu švietimo ekspertas Bronislovas Burgis nemato nieko keisto, kad pamažu viskas keliasi į elektroninę erdvę. Jis įsitikinęs, kad jei šiais laikais žmogaus nėra virtualioje erdvėje, jo nėra ir realybėje.
B. Burgis įžvelgia ir dar vieną elektroninio vadovėlio pranašumą. Anot jo, popieriniai vadovėliai su vaikais „nebendrauja“ taip, kaip tai daro elektroniniai. Tuo metu kompiuteris bendrauja su visais kartu ir net su kiekvienu moksleiviu asmeniškai, o kartais, kažko nesuprantant, gali ir padėti.
Pašnekovas pastebi ir tai, kad popieriniai vadovėliai greitai pasensta ir tampa niekam nereikalingi. Elektroninių vadovėlių atveju šios problemos nelieka.
„Daugumos mokyklų bibliotekose tebedulka seni vadovėliai. Tik spėji jį išleisti – žiūrėk, atsirado kitas, o aną tu nė pataisysi, nė pagerinsi. Elektroninį vadovėlį gali kurti didelė profesionalų grupė, tačiau sukūrusi ji niekur nedingsta – toliau viską tobulina. Todėl mokytojai ir moksleiviai visuomet turi pačią naujausią vadovėlio versiją. Maža to, toks vadovėlis nei plyšta, nei išsitepa, nei sušlampa – jis visada yra naujas. Gal iš pradžių į tai investuosime ir daugiau, bet mums atsipirks dešimteriopai, kai nereikės visą laiką leisti popierinių vadovėlių ir didelės dalies tiražo net nepanaudoti“, – aiškina B. Burgis.
Dėl įtakos raštingumui nesibaimina
Mokymuisi pamažu persikeliant į elektroninę erdvę, moksleiviams vis mažiau tenka rašyti ranka ir atsiranda nerimaujančių, kad taip auginame beraščių kartą. Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys mano, kad dėl to nerimauti nereikia, nes toks virsmas esą visiškai natūralus. Tai pagrįsdamas jis siūlo atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai šiuolaikiniams suaugusiems žmonėms prireikia rašyti ranka.
„Kažkada juk rašėme žąsies plunksna. Manau, visuomet išliks mokančių rašyti dailyraščiu, neišvengiamai šių dalykų mokysimės. Bet tegu suaugę žmonės pagalvoja, kaip jie dažnai kokį nors prašymą ar straipsnį rašo ranka, o ne kompiuteriu. Juk neskalbiame rankomis, kai atsirado skalbimo mašinos“, – teigia jis.
V. Bacys tikina, kad šis pokytis yra gyvenimiškas ir jį reikia priimti. Kita vertus, pats raštingumas tiek popieriaus lape, tiek elektroninėje erdvėje yra lygiavertis – juk nėra taip, kad rašantieji ranka nedaro klaidų, o tų pačių gramatikos taisyklių juk reikia laikytis abiejose erdvėse.
Daugiau – transliacijos įraše. Nuotraukos iš konferencijos:
