Vienas iš naujosios programos dėstytojų ir iniciatorių, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad Kiekybinės ekonomikos studijos VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete (EVAF) suteikia galimybę išlaikyti gabius jaunuolius Lietuvoje, o vėliau nubrėžti jiems aiškias karjeros kryptis verslo, viešojo sektoriaus ar mokslo srityse.
Po studijų rasti darbą bus lengva
„Per trejus metus universitete įgyti įgūdžiai ir žinios absolventams atvers puikias profesines perspektyvas. Apskritai, kiekybinės analizės specialistų ir duomenų analitikų poreikis rinkoje yra didžiulis“, – teigia M. Jurgilas, ekonomikos mokslų daktaro laipsnį įgijęs JAV, Konektikuto universitete, vėliau dirbęs Europos centriniame banke, Jungtinės Karalystės centriniame banke, Norvegijos centriniame banke.
Programos kūrėjų teigimu, po trejų studijų metų VU EVAF absolventai galės būti rinkos ir industrijos tyrėjai, finansinių aktyvų valdytojai ir fondų administratoriai, socialinių reiškinių prognozuotojai, statistikai, duomenų tyrėjai, finansų ir ekonomikos analitikai komerciniuose bankuose ar kitose panašaus pobūdžio finansinėse institucijose, taip pat galės drąsiai dalyvauti konkursuose dėl darbo tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Europos Komisija, Europos investicijų bankas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Vienas iš naujos programos autorių, VU EVAF mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis teigia, kad, vos universitetas paskelbė apie Kiekybinės ekonomikos startą, iškart pajuto privataus sektoriaus susidomėjimą ir norą bendradarbiauti. Pavyzdžiui, AB „Nasdaq Vilnius“ skyrė vardinę stipendiją geriausiems šios programos studentams.
O strateginė partnerystė su Lietuvos banku (LB) užtikrino aktyvų LB Tyrimų centro mokslininkų įsitraukimą į programą, taip pat galimybes šalies centriniame banke studentams atlikti praktiką ar pradėti profesinę karjerą. Tai patvirtino ir LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas: „Nuolat ieškome studentų su puikiais kiekybiniais įgūdžiais, ekonomine intuicija ir gebėjimu paaiškinti sudėtingas ekonomines idėjas paprastais žodžiais“.
LB valdybos nario M. Jurgilo teigimu, nauja ekonomikos programa gali smarkiai prisidėti prie socialinių mokslų proveržio, mat šioje srityje didžiausią įtaką daro ne brangi aparatūra ir technologijos, o žmogiškasis kapitalas – labai svarbu į vieną komandą sutelkti būrį ekspertų ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas dalintis žiniomis, mokyti jaunąją kartą, akademiniais darbais ir tyrimais garsinti Lietuvos bei Vilniaus universiteto vardą.
Stojančiųjų laukia pokalbis
Net keturiolika numatytų programos dėstytojų yra Lietuvos banko darbuotojai – pasaulinio lygio savo srities ekspertai. „Dauguma dėstytojų yra mokslininkai ir tyrėjai, įgiję mokslo laipsnius užsienio universitetuose ir praktiškai vykdantys mokslinius tyrimus Lietuvos banko Tyrimų centre. Jie yra sukaupę didelę ekonominės politikos formavimo ir įgyvendinimo patirtį. Tad per paskaitas ir seminarus bus nagrinėjami realaus pasaulio pavyzdžiai ir situacijos, diskutuojama, kaip ir kokius įgūdžius būtų galima pritaikyti sprendžiant konkrečias problemas. Kadangi dėstytojai yra dirbę įvairiose šalyse: Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kitur, studentams bus labai įdomu lyginti skirtingų valstybių patirtis ir sprendimus, taip pat – megzti akademinius ryšius su užsienio mokslininkais, studentais, įsitraukti į bendrus projektus“, – sako L. Tarasonis, į Vilnių sugrįžęs iš Prancūzijos – ekonomikos doktorantūrą jis baigė Paryžiaus ekonomikos mokykloje.
L. Tarasonio teigimu, priėmimas į Kiekybinės ekonomikos studijų programą vyks taip pat, kaip ir į kitas Vilniaus universiteto socialinių mokslų studijų programas. VU EVAF prodekanas tikisi, kad priėmimo konkursas vyks sklandžiai, o ekonomiką pasirinkę jaunuoliai neišsigąs motyvacinio pokalbio su būsimais dėstytojais. „Per draugišką pokalbį daugiausia dėmesio skirsime stojančiųjų motyvacijai – tai nebus egzaminas. Visų pirma, norime, kad per pokalbį abiturientai suprastų, ar šios studijoms jiems tinka, ar jie norės gilintis, lavinti įgūdžius, tyrinėti ir atrasti. O mums patiems pokalbis padės geriau suvokti stojančiųjų lūkesčius“, – konstatuoja L. Tarasonis.
Anot pašnekovo, programa suformuota taip, kad studijas pasirinkę jaunuoliai neišsigąstų per trejus metus laukiančių iššūkių, o suprastų, kad atkakliai ir nuosekliai mokantis, tyrinėjant pasaulyje vykstančius reiškinius, galima tapti aukštos kvalifikacijos specialistu ir mėgautis savo veikla. Anot dėstytojų, studentams teks nemažai laiko praleisti dirbant savarankiškai ir grupėse.
Įkvėpė Kembridžo pavyzdys
Kiekybinės ekonomikos programos autoriai neslepia, kad trejų metų studijos bus rimtos ir intensyvios, tad studentams paskaitų suderinti su darbu nepavyks. Vis dėlto programą kūrę mokslininkai teigia apsvarstę, kaip sukurti sąlygas studentams lengvai įsilieti į universiteto bendruomenės gyvenimą. „Universiteto tradicijoms labai svarbus yra žmogiškasis ryšys. Esame numatę, kad visi programos studentai turės savo konsultantus, į kuriuos galės drąsiai kreiptis įvairiais klausimais, iškloti visus rūpesčius – norime, kad studentams niekas nekliudytų pritapti prie naujų gyvenimo sąlygų, susirasti draugų ir bendraminčių, įdomių laisvalaikio užsiėmimų“, – tikina vienas programos autorių ir iniciatorių Povilas Lastauskas, Lietuvos banko Tyrimų centro direktorius.
P. Lastauskas prieš tai dirbo studijų direktoriumi Kembridžo universitete. Prestižiniame Jungtinės Karalystės universitete lietuvis yra įgijęs ir daktaro laipsnį. VU studentus mokslininkas supažindins su statistikos teorija, dėstys ekonometrijos teoriją ir mokys ją taikyti praktiškai.
Iš viso numatyta, kad VU EVAF Kiekybinės ekonomikos programą bus įtrauktas 21 dėstytojas, iš kurių du trečdaliai bus Lietuvos banko darbuotojai. „Studentai turės unikalią galimybę nagrinėti tikrovėje egzistuojančias problemas, analizuoti tikrus duomenis, kuriuos kaupia Lietuvos bankas. Kelsime hipotezes ir jas tikrinsime – realiu laiku ir realiomis aplinkybėmis“, – akcentuoja P. Lastauskas. „Kūrėme programą siekdami skatinti ekonomikos mokslo plėtrą Lietuvoje, matydami didėjantį finansų ir duomenų analitikų poreikį darbo rinkoje“, – priduria jis.
Kiekybinės ekonomikos studijų programos autoriai pripažįsta, kad sekė Kembridžo universiteto ekonomikos studijų programos pavyzdžiu mąstydami ne tik apie dabartinius Lietuvos abiturientus, bet ir apie beveik 5 tūkstančius lietuvių, kurie šiuo metu studijuoja įvairiose Jungtinės Karalystės universitetuose.
Mažiau įvairovės, daugiau gylio
Prodekanas L. Tarasonis pabrėžia, kad studijų programos pirmųjų metų kursai parengti pagal CORE projektą.
„Prestižiniai pasaulio universitetai suvienijo pajėgas ir 2016 metais parengė CORE projektą – atsaką 2008-2009 metų pasaulio finansų krizei. Šių laikų iššūkiams, tokiems kaip auganti socialinė nelygybė ir atskirtis, klimato kaita ar technologijų inovacijos, projekto kūrėjai skyrė didelį dėmesį, nes ekonomikos mokslas šias problemas gali efektyviai analizuoti ir siūlyti sprendimus.
Apskritai, CORE programa įprastą ekonominę aplinką nuo pat pradžių apibūdina moderniai ekonomikai būdingais reiškiniais kaip informacijos asimetrija, strategine kelių žaidėjų sąveika ir netobulas ekonomikos dalyvių gebėjimas formuoti lūkesčius“, – aiškina L. Tarasonis.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad VU EVAF Kiekybinė ekonomika yra pirmoji studijų programa Baltijos šalyse, sukurta pagal CORE projektą. Programos kūrėjai neslepia, kad iš užsienio universitetų perėmė praktiką, jog „geriau mažiau, bet giliau, negu daug, bet sekliai“. „Į komandą susitelkė mokslininkai, ekspertai, kurie studentams per trejus metus išdėstys ne 30 ar 40 dalykų, o tik 17. Taigi, vaizdžiai tariant, sukūrėme išgrynintą ekonomikos ir finansų mokslo lydinį ir siūlome abiturientams formą, tinkamą vertingiems įrankiams pasigaminti – įgūdžių išlavinimas priklausys tik nuo pačių jaunuolių valios, pastangų ir noro“, – tikina VU EVAF prodekanas.
Užsakymo nr.: PT_77998093