Užuot sėdėjusi klasėje, mokytoja vaikus veda į gamtą: rezultatai pranoko lūkesčius

Gamtą mokiniams geriausia pažinti būnant ne tvankiame mokyklos kabinete, o pačioje gamtoje. Tuo įsitikinusi Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja Rasa Vaišvilienė, kurios vedama pamoka – tai žygis į gamtą gyvai stebint perinčius paukščius ir tiriant netoliese esančių vandens telkinių mėginius. Klausiame mokytojos, kaip atrodo neįprastos, moksleivių pamėgtos pamokos.

– Kartu su moksleiviais sumanėte filmuoti perinčius strazdus. Kaip sekėsi įgyvendinti šią idėją?

– Paukščius matome pro biologijos kabineto langą. Kai klausomės paukščių balsų, klasėje tvyro tyla. Kad būtų geriau matyti, paukščius priartiname su telefonų kameromis, fotografuojame ir filmuojame. Pastaruoju metu filmavome dvi liepose perinčių strazdų šeimas.

Kitais metais mūsų mokyklai sukaks 100 metų, todėl norime jubiliejaus proga parengti trumpą filmuką. Per muzikos pamoką mokytoja ruošia jam dainą – turėtų būti gražu.

– Kaip dažnai rengiate pamokas už klasės ribų, kur vedatės mokinius?

– Tradiciškai pamokos už klasės ribų vyksta rudenį ir pavasarį – tada, kai galima atlikti įvairiausius gyvosios gamtos stebėjimus ir tyrinėjimus.

Nemažai stebėjimų atliekame neišėję iš biologijos kabineto. Už lango auga brandžios mažalapės liepos, o jų lajose gyvenimas verda visus metus.

Toliau keliaujame į mokyklos kiemą, apsuptą senų medžių. Čia mokiniai įtvirtina klasėje įgytas teorines žinias, atlikdami labai įvairius tiriamuosius praktinius darbus: fenologinius rudeninių, pavasarinių reiškinių stebėjimus. Atliekame augalų bendrijų, vabzdžių, paukščių, oro užterštumo tyrimus.

Pamokos vyksta ir už mokyklos ribų, pavyzdžiui, Dubysos regioninio parko teritorijoje. Integruotų biologijos-geografijos pamokų metu, kurias vedame su mokytoja Violeta Sabaliauskiene Dubysos regioninio parko Luknės geomorfologiniame draustinyje mokiniai susipažįsta su stačiais raguvų išraižytais Dubysos slėnio šlaitais, jų susiformavimo istorija.

– Ko išmokstama iš gamtos ir kaip šias žinias vaikai pritaiko mokykloje?

– Pavasarį mokiniai gali stebėti iš šiltųjų kraštų grįžusių paukščių gyvenimą nuo lizdo susukimo iki jauniklių pirmojo skrydžio. Žiemos metu vaikai gali stebėti žiemoti likusius paukščius, jų elgseną, mitybos ypatumus po liepa stovinčioje Lietuvos ornitologų draugijos dovanotoje lesykloje.

Vaikai atlieka fenologinius gamtos stebėjimus: fiksuoja grįžtančius paukščius, pavasarinius grybus, augalus, įvairius gyvūnų paliktus pėdsakus, gyvūnų gyvenimo savitumus, mokosi atpažinti medžius, matuoja jų skersmenį, aukštį, atpažįsta Dubysos pakrantės ir vandens augalus.

Parsivežame vandens, kurio mikroorganizmus tyrinėjame mokyklos laboratorijoje. Mums daug talkina Dubysos regioninio parko darbuotojai.

Kiekvieną rudenį atliekame ornitologinius išskrendančių paukščių stebėjimus, dalyvaujame tradicinėse „Paukščių palydose“. Čia nepakartojamas pamokas dovanoja profesionalūs ornitologai.
Surinktus duomenis mokiniai panaudoja įvairių projektinių darbų kūrimui. Kai kurie tyrimus tęsia neformalaus ugdymo užsiėmimuose, o vėliau pristato savo klasės draugams, rajoniniuose, respublikiniuose gamtos konkursuose.

– Kaip apibūdintumėte savo mokymo metodiką – kokiais žingsniais judate tikslo link, t.y. to, kad mokiniai išmoktų?

– Pamokos metu taikomi ugdymo metodai priklauso nuo nagrinėjamos temos, mokinių gebėjimų ir net nuo klasės nusiteikimo darbui. Ruošdamasi pamokai apgalvoju kelis variantus.

Stengiuosi naudoti praktinių darbų, eksperimentų, žaidimų metodus. Šių metodų metu mokiniai, atlikdami nesudėtingus darbus, kuriems nereikia sudėtingų prietaisų ar brangių medžiagų, kelia klausimus, stebi, kas vyksta, daro išvadas.

Net paprasčiausi eksperimentai leidžia mokiniams pasijusti jaunaisiais mokslininkais.

Mokydamiesi tiesiogiai gamtoje, jie pirmiausia patiria atradimo ir pažinimo džiaugsmą, tobulina praktinius įgūdžius. Tai skatina susidomėjimą ir motyvaciją.

– Kiek laiko praleidžiate besiruošdama pamokoms?

– Nemaža darbo patirtis leidžia greičiau pasiruošti pamokai. Daugiau laiko užima pasiruošimas praktiniams, laboratoriniams darbams, pamokoms-ekskursijoms, ekspedicijoms.

O naktys tikrai priklauso man – kitaip darbas dienos metu nebūtų efektyvus.

– Kaip atrodo įprasta Jūsų darbo diena? Nuo ko ji prasideda?

– Pavasarį rytas dažnai prasideda žvilgsniu pro langą. Jei pažadina saulutė, pirma mintis: galėsiu pamoką vesti gamtoje.

O toliau vyksta tiesiog normali darbo diena: pamokos, darbų taisymas, pasiruošimas kitos dienos pamokoms, kontrolinių kūrimas, projektinės veiklos planavimas.

Atsiskaitymai vyksta įvairiomis formomis: skyriui pasibaigus, teorinės žinios tikrinamos mokiniams rašant kontrolinį darbą, išėjus vieną ar kelias temas – mokiniai rašo apklausą.

Ugdytiniai praktinius įgūdžius pritaiko atlikdami tiriamuosius, praktinius, laboratorinius, projektinius darbus.

– Kokiais patarimais pasidalintumėte su kitais biologijos mokytojais, kuriems nesiseka sudominti mokinių?

– Norėdama sudominti mokinius dažnai rodau pavyzdžius, esančius artimoje aplinkoje. Didesnį susidomėjimą gamta stengiuosi „užkrėsti“ asmeniniu pavyzdžiu. Pati domiuosi ornitologija, dalyvauju įvairiuose Lietuvos ornitologų draugijos organizuojamose renginiuose, domiuosi naujosiomis gamtos mokslų technologijomis. Grįžusi savo įspūdžiais pasidalinu su mokiniais.

Labiau susidomėję gamtos mokslais mokiniai puikiai dirba ne tik pamokose, bet ir ateina į neformalaus ugdymo užsiėmimus. Tai – „Jaunieji ornitologai“, „Dendrologai“, „Žvilgsnis į mikropasaulį“ užsiėmimai.

Juose mokiniai su entuziazmu pro mikroskopus tyrinėja vandens mikroorganizmus, augalų žiedadulkes, kitus mikropasaulio objektus, fiksuoja medžių fenologinius stebėjimus, stebi jų lajose įsikūrusių paukščių gyvenimą, atlieka kitus tyrimus.

Dubysos regioninio parko direktorius teigia, kad tokios pamokos naudingesnės

Ruošdamasi pamokoms, mokytoja palaiko glaudų ryšį su Dubysos regioninio parko direktoriumi Vygantu Kilčausku. Anot jo, ši draugystė prasidėjo nuo direkcijos organizuojamų rudeninių paukščių palydų, į kurias mokytoja atvykdavo kartu su mokiniais.

„Rasa yra entuziastinga ornitologė mėgėja. Ji labai stengiasi sudominti vaikus gyvąja gamta, kiekvienais metais ruošia keletą moksleivių jaunųjų ornitologų mokslinėms konferencijoms. Tie vaikai kasmet tampa laureatais, o pačius entuziastingiausius direkcijos atstovai vežasi į kasmetinį paukščių ralį, organizuojamą Nemuno deltoje. O jei mokytoja kažko nežino – visada konsultuojame“, – apie draugystę su mokykla pasakoja V. Kilčauskas.

Dubysos regioninio parko direktorius įsitikinęs, kad tokios biologijos pamokos moksleiviams yra žymiai naudingesnės nei nuolatinis sėdėjimas klasėje.

„Šis metodas yra efektyvesnis teorinių zoologijos, botanikos ir kitų žinių užtvirtinimui. Išėjęs į gamtą, tu gali pauostyti, paliesti augalą – ne tik pamatai jo struktūrą vadovėlyje, bet ir tai, kaip jis atrodo gyvai. O turint gerą techninę bazę ir naudojantis mikroskopais, vaikams suteikiama galimybė pamatyti viską iš dar arčiau“, – teigia V. Kilčauskas.

Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, šiais ir ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 700 šalies mokyklų Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis. Joms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.