Informacinės technologijos padeda „keliauti“ laiku ir erdve
Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Rytis Maskeliūnas pastebi, kad naujausių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtra neaplenkė ir mokymosi procesų. Anot jo, Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis – šalies IRT rinka yra tarp sparčiausiai besivystančių Europos regione.
Profesoriaus teigimu, tarp esminių tendencijų, taikomų mokymo procesui, būtų galima išskirti kompiuterijos metodus, mokymo procese dažnus papildytos, virtualios ir mišrios „realybių“ taikymus bei didžiuosius duomenis, duomenų analizės technologijas.
Anot jo, „senos“ naujovės įdomios tuo, kad „atriša“ mokymosi procesą nuo mums gan įprasto mokymosi sėdint tam tikroje fizinėje vietoje ir perkelia jį už auditorijos ar mokyklos klasės suolo.
„Mokymosi procesas tampa neapribotas erdvės ir laiko. Tiek mokytojas, tiek mokinys gali pateikti medžiagą, susipažinti jam patogiu laiku bei vietoje, sukuriamos galimybės darbui grupėse įtraukiant skirtingų pomėgių asmenis bei skirtingus uždavinių profilius, pavyzdžiui, sujungiant meną su matematika (programavimu) kuriant kompiuterinį žaidimą“, – teigia R. Maskeliūnas.
Profesoriaus teigimu, jau beveik klasika tampa ir iš tų pačių kompiuterinių žaidimų kilęs žaidybinimas, kai mokytojas mokymo procese gali organizuoti mini konkursus su virtualiais prizais (tegu ir geriausio ar daugiausiai taškų surinkusiojo ženklu), taip skatinant motyvaciją bei įsitraukimą į patį procesą kaip dar vieną iš žaidimų.
Medicinoje atsiranda virtualios operacinės, kur galima apžiūrėti žmogaus kūną „iš vidaus“ ir „atlikti“ gydymo operaciją, veikia interaktyvūs stalai, leidžiantys apžiūrėti pacientą, gulintį po magnetinio rezonanso aparatu, bei išnarstyti iki smulkiausios kūno audinio dalelės.
Aviacijoje – virtualūs, realiais prietaisais valdomi lėktuvų modeliai pradėti taikyti dar praeitame amžiuje. Net ir gan dažname Lietuvos muziejuje gausu interaktyvių stendų su mokomąja medžiaga.
„Žvelgiant giliau, visgi išlieka svarbus socialinis tokių mokymosi priemonių aspektas. Panaudojus virtualios realybės akinius, studentus galima suburti bendram uždaviniui spręsti iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių, nešnekant apie tuos, kurie „gyvena“ toje virtualioje „realybėje“, – teigia R. Maskeliūnas.
Atsiranda galimybė švietimą pritaikyti kiekvienam asmeniškai
Profesorius pastebi, kad pastaruoju metu atsirado puikiausia galimybė mokymosi proceso personalizacijai. Giliojo mokymosi algoritmų taikymas leidžia stebėti besimokančiojo progresą ir dinamiškai koreguoti mokymosi turinį pagal jo poreikius ir galimybes, sunkinti ar lengvinti užduotis, efektyviai paskirstyti dėstančiojo laiką bei tiesioginiu kontaktu paremtą pagalbą.
„Įdomu ir tai, kad naujausi mokslo pasiekimai leidžia atsižvelgti ir į konkrečias tam tikro asmens charakterio savybes ir įpročius, o mokymo turinį pakreipti jam tinkamiausia linkme. Tai leidžia pereiti nuo pasenusio „namų“ ir „kontrolinių darbų“ formato iki klasikinės mokyklos pamatus drebinančio gyvenimiškos, kone autonominės, skaitmeninės savišvietos fenomeno“, – aiškina R. Maskeliūnas.
Vis dėlto gali kilti klausimas: ko gi mums trūksta, kad visa tai mus pasiektų? Anot profesoriaus, atsakymas akivaizdus – trūksta tik mokančiųjų noro.
„Akivaizdu, kad netolimoje ateityje, besikeičiant besimokančiųjų poreikiams ir mentalitetui, teks nuolat keistis bei tobulėti ir mums, mieli mokytojai bei dėstytojai. Reikės susitaikyti su savarankiško mokymosi bet kur ir bet kada proceso galia ir tapti ne skaidrių skaitovu ar plačiai pasiekiamą informaciją kartojančia papūga, o žinių kelio gidu-ekspertu“, – pabrėžia R. Maskeliūnas.
Profesorius džiaugiasi, kad bent technologijų taikyme neatsiliekame nuo pasaulio ir turime kuo pasigirti.
„Reikia nepamiršti ir STEM (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) aspektus populiarinančių bei leidžiančių pasijusti atradėju robotikos ar išmanių įrenginių programėlių konstravimo uždavinių. Tuo pačiu – ir šiandien verkiant reikalingų loginį ir praktinį mąstymą skatinančių programavimo, kompiuterinių žaidimų kūrimo procesų, be kurių dalis mūsų jau neįsivaizduojame mokymosi“, – teigia R. Maskeliūnas.
Švietimo spragų planšetėmis neužkamšysime
Nors prisipažįsta, kad pats mokykloje mokėsi gan seniai, IT specialistas ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) prodekanas dr. Linas Bukauskas, teigia, kad dabar domisi savo vaiko pažanga ir stebi šiuolaikinių mokytojų darbą, kurį, anot jo, dažnai skubame nepagrįstai kritikuoti.
Vis dėlto MIF prodekanas pastebi, kad dažnai esame linkę kaltinti mokyklą, kad ji „nemoderni“, tačiau jau dabar vaikai gyvena elektroninių išteklių „išlepintoje“ aplinkoje.
„Užeikite į tipinę mokyklą ir įsitikinkite patys, kaip atrodo kasdieninis mokytojo darbas. Ir kiek lieka mokytojui laiko, ar išvis jo lieka veikloms, kurios skatintų mokytoją išnaudoti naująsias technologijas ir palengvintų savo darbą. O informaciniai ištekliai juk turėtų palengvinti, bet ne apsunkinti“, – teigia pašnekovas.
L. Bukauskas atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien kiekvienoje klasėje galima rasti kompiuterį ir pasiekti interneto ryšį. Jau šiuo metu naudojami vaizdo projektoriai, kurie dažnai pateikia garsinę ir vaizdinę medžiagą. O ir vaikų kišenėse nešvilpauja vėjai: juose įprastai galima rasti X kartos išmanųjį telefono aparatą.
Anot prodekano, IT išteklių naudojimas švietime yra sveikintinas ir būtinas, tačiau turi būti balansas tarp tradicinio mokymosi ir išmanios mokymosi aplinkos naudojimo.
„Pagrindinį skaudulį įžvelgčiau fizinį mokymo aplinkų nusidėvėjimą, mokytojų technologinio aprūpinimo badą, o ir naujų informacinių technologijų srities specialistų, kurie atlaisvintų mokytojui rankas nuo technologinių skaudulių, trūkumą. Pavyzdžiui, kelios mokyklos dalinasi vienu IT specialistu, kuris „prižiūri“ mokyklų IT išteklius, mokytojams į darbo vietas diegiamos operacinės sistemos, kurios skirtos ne profesionalams, o namų vartotojams. Diegiamos komercinės biuro programos, kai tuo tarpu galima būtų naudotis atvirojo kodo programiniais sprendimais“, – teigia L. Bukauskas.
Įkvėpimo siūlo semtis iš gerųjų IT kompanijų praktikų
Jis pastebi, kad kaimyninės valstybės jau imasi ankstyvo informatikos mokymo, tad mums verta būtų rasti savo kelią, tinkantį Lietuvai.
„Informatikinio mąstymo galima mokytis kaip atskirų dalykų arba integruotai daugumoje dalykų, priklausomai nuo metodinio mokyklos pasirinkimo. Tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos pamokose kompiuterio išteklius galima naudoti ne tik kaip spausdinimo mašinėlę, bet kaip pagalbininką žiūrint projektoriaus projektuojamą vaizdą bet atliekant sudėtingesnius uždavinius, demonstruojant problemų sprendimą elektroninėmis priemonėmis“, – aiškina prodekanas.
Galvodamas, kaip turėtų atrodyti ateities mokykla su IT panaudojimu, L. Bukauskas siūlo pažiūrėti į gerąsias praktikas, kurias naudoja IT kompanijos.
„Mokytojo darbo vieta gali būti vieningai pateikiama ir nuotoliniu būdu, valdoma kaip virtualios darbo vietos sprendimas. Ir nereikia suvulgarinti žodžio valdyti – kaip „primesti“. Būtina leisti mokykloms veikti savarankiškai ir skatinti gerąsias praktikas, jų plėtrą. Visos mokyklos kompiuterių tinklas, ne tik valdomas bei prižiūrimas nuotoliniu būdu profesionalų, bet ir aukšto lygio IT profesionalo kiekvienoje mokykloje, gebančius konsultuoti mokytojus iškylančių problemų klausimais“, – teigia L. Bukauskas.
Jis siūlo pasižiūrėti į gerąsias praktikas, kai nemėtomos lėšos įsigyti prabangioms operacinėms sistemoms ir raštinės paketams, o naudojami atviro kodo nemokami ištekliai. Anot jo, atviro kodo sprendimų branda pasiekusi tokį lygį, kad nebelieka didelio skirtumo, ar naudosi komercines, ar atviro kodo sistemas iš vartosenos perspektyvos, o kainos skirtumas didelis.
„Mokymosi ištekliai gali būti papildyti elektroninėmis bibliotekomis ir bibliotekų ištekliais, kuriose būtų elektroninės knygų versijos su visomis reikiamomis licencijomis spausdinti ir dauginti, jei tik mokykloje reikėtų atlikti užduotis popieriuje. Elektroninių paslaugų ir mokymosi išteklių diegimas įgalintų ir galimybę centralizuotai valdyti ir pateikti mokyklos mokytojams metodinę medžiagą, nepriklausomai nuo geografinės padėties Lietuvoje. Suvienodinti mokyklose raštvedybos programinės įrangos, specializuotų mokymui skirtų programų, saugos programų įrangą, skatinti mokytojus panaudoti ir kitokius mokymo būdus“, – vardina L. Bukauskas.
Vis dėlto prodekanas mano, kad mokyklų mokytojai šiuo metu daro labai daug ir jiems reikia papildomos pagalbos palengvinant jų rutininius darbus. Anot jo, labai svarbu jiems suteikti galimybę daugiau laiko skirti kūrybinei veiklai, kurioje panaudotų IT galimybes.
Mokymosi procesą technologijos pavers įdomesniu
Šiuolaikinė auganti karta technologijomis ateityje naudosis visai kitaip nei mes – tuo įsitikinęs „Maximos“ IT aptarnavimo departamento vadovas Tomas Bazys. Jo teigimu, ateityje IT bus dar labiau integruotos tiek į kasdienį gyvenimą, tiek į darbą ir labai tikėtina, kad tie vaikai ir jaunuoliai, kurie bus gerai įgudę jomis naudotis, lengviau ir greičiau sieks užsibrėžtų karjeros tikslų.
„Vos prieš dešimtmetį tokios profesijos kaip socialinių tinklų vadybininkas ar mobilių aplikacijų programuotojas skambėjo kaip iš fantastikos romanų. Šiandien tai yra populiarios ir įprastos profesijos. Prognozuojama, kad apie 65 proc. dabartinių pradinukų dirbs darbus, kurie šiandien net neegzistuoja ir neabejoju, kad daugelis tų darbų bus vienaip ar kitaip susiję su technologijomis. Todėl labai svarbu, kad šiandieninė mokymo sistema ruoštų vaikus rytdienos iššūkiams“, – teigia T. Bazys.
Anot jo, šiuolaikinės IT priemonės, tokios kaip virtualioji realybė, gali skatinti kūrybiškumą, padėti greičiau perprasti dalyko esmę ir nekelti nuobodulio, kuris mokykloje kartais užklumpa visus.
„Tik pagalvokite, ar nebūtumėte norėję vietoj ilgo paragrafo skaitymo ar kelių stilizuotų piešinių apie senovės Romą, virtualiosios realybės pagalba „nusikelti“ ten patys? Šiuolaikinės technologijos tai leidžia daryti ir mokykloje“, – pabrėžia jis.
Nors didelė dalis tėvų nepalankiai žiūrį į įvairius kompiuterinius žaidimus ar žaidybines aplikacijas išmaniuosiuose telefonuose, tačiau jos taip pat gali lavinti vaikų įgūdžius.
„Jei padėsite vaikui pasirinkti tinkamus žaidimus, jie lavins jo vaizduotę, skaičiavimo gebėjimus, pastabumą, vikrumą. Galbūt net padės papildomai mokytis dalykų, mokomų mokykloje. Juk mokytis užsienio kalbų galima verčiant interneto tekstus, pilietinio ugdymo – simuliuojant politinius procesus, geografijos – 3D erdvėje pačiam braižant pasaulio žemėlapį“, – vardina „Maximos“ IT aptarnavimo departamento vadovas.
T. Bazys įsitikinęs, kad šiuolaikinės sužaidybintos mokymosi priemonės leidžia ugdyti kūrybiškumą gerokai geriau nei tradicinės mokymosi priemonės.
„Juk vietoj to, kad tiesiog „iškaltum“ informaciją – turi ją pats susirinkti, susikurti ar atrasti. Šiuolaikinės technologijomis pagrįstos mokymosi priemonės juk ir kuriamos tam, kad mokymosi procesą paverstų įdomesniu“, – aiškina jis.
