Šešias biokuro ir vieną kogenracinę elektrinę Lietuvoje valdanti „Danpower“ turi planų ne tik tęsti jau pradėtą veiklą, bet siūlo ir investicijas, kurios lietuviams leis naudoti daugiau elektromobilių.
- Kaip vertinate jau įgyvendintas investicijas Lietuvoje?
- Esame patenkinti savo investicijomis ir vykdoma veikla. Kai tokia kompanija, kaip „Danpower“, ateina investuoti į kitos šalies rinką, žvelgiant iš visų perspektyvų, tai yra situacija, kurioje laimi visi. Investuojame ne vien tam, kad pasiektume ekonominių rezultatų. Sėkminga kompanijos veikla šalyje ypač priklauso nuo to, ar ji kuria naudą tos valstybės gyventojams, mūsų atveju – elektros ir šilumos vartotojams. Galime pasidžiaugti, kad tapome dideliu nepriklausomu šilumos gamintoju Lietuvoje. Ir netgi šiek tiek pasididžiuoti, kad mūsų vykdoma veikla prisidėjo prie vis mažėjančių kainų Vilniaus, Kauno ir Joniškio gyventojams. Tai geras rezultatas ir tokiais principais vadovaudamiesi mes planuojame tęsti savo investicijas.
- Lietuvos ir Vokietijos rinkos skiriasi, su kokiais iššūkiais susiduriate vykdydami veiklą?
- Žinoma, susiduriame ir su tam tikrais iššūkiais, neišspręstais klausimais. Tačiau esame nuolatos pasiruošę konstruktyvioms diskusijoms su Lietuvos valdžios atstovais tam, kad geriau suprastume jų poziciją. Esminis klausimas čia – koks yra Lietuvos vyriausybės požiūris į elektros ir šilumos rinkas? Ar norima ir siekiama, kad jose konkuruotų kuo daugiau skirtingų dalyvių – valstybės ir savivaldybės įmonių, užsienio ir privataus kapitalo bendrovių, savivaldybių valdomų bendrovių, tokių kaip Danpower?
Esame Vokietijos kapitalo bendrovė ir labai aiškiai matome, kad skirtinguose Vokietijos ekonomikos sektoriuose itin aktyvi konkurencija yra esminis pagrindas užtikrinti geriausias paslaugas ir kainas vartotojams. Ir ne tik tai – konkurencija leidžia išvengti tokių negatyvių dalykų, kaip korupcija. Jai tiesiog nelieka vietos, kadangi visi investuoja kuo efektyviau, skaičiuoja ir planuoja, kad tų investicijų ne tik pakaktų veikti rinkoje, bet būtų užtikrintas ir tos veiklos konkurencingumas.
- Konkurencijos sąlygos Lietuvoje skiriasi nuo Vokietijos?
- Lietuvoje matome, kad šiuo klausimu vis dar yra pakankamai skirtingų nuomonių tarp šalies valdžios institucijų ar pavienių jų atstovų. Suprantame, kad skirtingos pozicijos gali būti susijusios su ankstesnėmis, nesėkmingomis ar Lietuvai nenaudingomis patirtimis. Galbūt todėl kai kurie Lietuvos valdžios atstovai vis dar yra įsitikinę, kad valstybei svarbius projektus šilumos ir energijos sektoriuose turėtų įgyvendinti valstybės valdomos įmonės ir kad toks modelis būtų geriausias valstybei bei jos gyventojams.
Mes tuo smarkiai abejojame ir tikime Europos Sąjungoje taikomais principais, idėja, kad aktyvi konkurencija tarp rinkos dalyvių sukuria aplinką, kurioje laimi visi.
Kalbant apie konkurenciją tarp rinkos dalyvių, būtent valstybės tikslas ir siekis turėtų būti užtikrinti visiems vienodas sąlygas. Tenka pripažinti, kad šioje sferoje Lietuvoje dar yra ką veikti. Kaip pavyzdį galima pateikti šilumos rinkos reguliavimą. Yra komisijų ir žmonių, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje ir kitose, kurie jau dabar aiškiai supranta, kad šalies šilumos rinkoje vienodos konkurencinės sąlygos šiuo metu nėra taikomos visiems dalyviams. Pradėta tai keisti, kurti naujas reguliavimo taisykles, tačiau apmaudu, kad bėga mėnesiai, o galutinio rezultato kaip nėra, taip nėra. Mes pasiūlėme savo patirtį, kurią esame sukaupę per ilgus veiklos metus Vokietijos šilumos rinkoje, galime dalyvauti diskusijose dėl naujos šilumos supirkimo tvarkos. Tačiau dėl galutinių rinkos reguliavimo sąlygų turi spręsti Lietuva. Kiek teko bendrauti su Lietuvos vyriausybės atstovais, buvome patikinti, kad esamos situacijos sprendimas yra ir jų tikslas. Tikimės, kad nauja tvarka netrukus įsigalios.
- Kokie yra artimiausi kompanijos plėtros ir investiciniai planai Lietuvoje?
- Mūsų veiklos plėtra priklauso ne vien nuo noro investuoti. Labai daug lemia politinė aplinka ir situacija rinkoje. Mums svarbi Lietuvos valdžios institucijų nuomonė, ar tokių kompanijų, kaip „Enercity“ ir „Danpower“ investicijos yra laukiamos šalyje. Jei ne – būsime priversti ieškoti investavimo galimybių kaimyninėse šalyse. Būtų labai apmaudu, kadangi esame sukūrę struktūrą bei subūrę itin profesionalią komandą Lietuvoje, kuri yra puikiai pasiruošusi įgyvendinti naujus projektus.
- Žiniasklaida rašė, kad neseniai vykusiame susitikime su Energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarėte galimybę investuoti į elektra varomų automobilių krovos stoteles. Gal galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?
- Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje „Enercity“ ir „Danpower“ aktyviai dirba ties elektromobilių klausimu. Pastatėme pirmąsias krovos stoteles. Esame tikri, kad procesas bus ilgas ir šiuo metu mes dar tik esame pačioje transporto sektoriaus elektrifikacijos pradžioje. Vokietijoje mes imamės skatinti tą perėjimą prie elektrinių automobilių.
Panašią investicinę programą galėtume įgyvendinti ir Lietuvoje. Tai esame pristatę ir pasiūlę energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Nors su ministru daugiausiai kalbėjome apie Vilnių, tačiau esame pasiruošę veikti ir mažesniuose miestuose. „Danpower“ ir Vokietijoje veikia ne tik tokiuose milijoniniuose miestuose, kaip Berlynas ar Miunchenas, bet ir miesteliuose, kuriuose gyvena vos keli tūkstančiai žmonių. Viskas priklauso nuo poreikio.
- Elektra varomi automobiliai šiuo metu nėra itin populiarūs, įžvelgiate perspektyvą tokioje investicijoje?
- Iš esmės, tai Vokietijos ir Lietuvos ar net kitų šalių situacija yra labai panaši – verslas, institucijos ir žmonės vengia įsigyti elektra varomų automobilių. Viena svarbiausių to priežasčių – krovos stotelių trūkumas. Vokietijoje mes valdome šimtus šilumą ir elektrą gaminančių jėgainių bei sistemų. Tai – žalioji energetika ir būtent ją mes ketiname panaudoti krauti elektromobiliams.
Puikiai suprantame, kad tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje tokios investicinės programos amortizacijos laikotarpis nebūtų trumpas. Tai – investicija į ateitį.
- Minėjote, kad investuojant būtinas valdžios institucijų palaikymas. Ar pakankamai jo sulaukiate?
- Nuoširdžiai džiaugiamės, kad Lietuvos vyriausybės atstovai, pats energetikos ministras, randa ir skiria laiko diskusijoms su „Danpower“. Noras aptarti Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvas yra labai geras ženklas kompanijai. Randame bendrų idėjų ir sutampančių minčių.
Žinoma, yra ir klausimų, kurie vis dar yra neišspręsti. Pavyzdžiui, vis dar nėra išspręstas mūsų kogeneracinės jėgainės Kaune skatinamojo elektros tarifo klausimas. Tarifą laimėjome teisėtai, kuomet buvo organizuotas aukcionas, tačiau vėliau, be jokių pagrįstų priežasčių jis buvo panaikintas. Esame įsitikinę, kad laimėtą tarifą turime atgauti, tačiau ir toliau šiuo klausimu vyksta įvairios diskusijos.
Negalime įgyvendinti ir elektrinės projekto Vilniuje, kadangi mums teigiama, jog pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijoje elektrinių statyti negalima. Nuvilia tai, kad tie patys įstatymai negalioja valstybės valdomoms įmonėms – atliekų deginimo elektrinę Vilniuje taip pat planuojama įgyvendinti pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijoje. Tai reikštų, kad valstybės remiamas projektas nesusiduria su ribojimais, kurie taikomi užsienio ir privatiems investuotojams.
Tačiau, noriu pabrėžti, kad esame strateginis investuotojas, todėl nuolat stengiamės kylančius klausimus spręsti konstruktyviai. Į Lietuvą neatėjome užsidirbti ar parduoti kažką greitai.
