Užstojo atsisakančius nuomininkų su vaikais ir gyvūnais: teisingai daro

Gyvūnai ir vaikai bute gali pridaryti nemažai nuostolių – sudraskyti baldai, brangi technika aplieta skysčiais ir išpaišytos sienos. Draudikai pasakoja, kad jiems yra tekę susidurti net su atvejais, kai gyvūnai butą užlieja, tuo tarpu nekilnojamojo turto agentas DELFI teigia girdėjęs ir matęs tokių dalykų, po kurių pradėjo suprasti, kodėl butų savininkai nenori nuomininkų su vaikais ir gyvūnais. Vis dėlto gyvūnų teisių aktyvistai laikosi nuomonės, kad žmonės su augintiniais – tvarkingesni.

„Yra toks posakis: protingi žmonės mokosi iš savo klaidų, o išmintingi – iš svetimų. Šitas posakis tikrai galioja tiems, kurie nenori nuomoti būsto žmonėms su gyvūnais ar mažais vaikais“, – atskleidžia nekilnojamojo turto brokeriu vienoje įmonėje dirbantis Tadas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Lietuvoje butą nuomoti žmonėms su gyvūnais ar mažais vaikais yra labai nepopuliaru, dažnas vos išgirdęs apie juos toliau net nebesileidžia į jokias kalbas. „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis patvirtina, kad egzistuoja neigiamas požiūris į gyvūnus ir vaikus bute, nes šie iš tikrųjų gali apgadinti turtą.

„Yra nedidelė tam tikrų nuomininkų diskriminacija. Į turinčius naminius augintinius, šunis, kates, mažus vaikus, nuomotojai žiūri skeptiškai ir atsiprašo, nes nors butas ir nuomojamas, bet tokie žmonės nepageidaujami.

Yra pastebima tokia tendencija. Būsto savininkai vengia tokių nuomininkų, kurie gali apgadinti jų nuosavybę“, – aiškina S. Vagonis.

Pats gyvūnų nelaikytų

Tadas teigia puikiai suprantantis, kodėl taip yra, nes savo praktikoje yra bendravęs ne su vienu klientu, kuris būtent taip nudegė.

„Baisiausi žmonės iš praktikos man atrodo su katėmis. Jos gali padaryti namus praktiškai negyvenamus. Vaikai norėjo išnuomoti savo mamos butą, kuri anksčiau laikė ne vieną katę. Vos įėjus į vidų supratau, kad ten be kapitalinio remonto nieko nebus.

Visas butas buvo prasmirdęs šlapimu, tvaikas buvo toks stiprus. Senutė ten gyvendama gal įprato prie to kvapo, nelabai ką ten valė, sena buvo, katės matomai darė kur panorėjusios ir kvapas buvo susigėręs visur – į grindis, baldus. Kai kur grindys buvo net pabrinkusios“, – paklaustas apie galimą žalą sakė Tadas.

Pašnekovas pasakoja, kad kačių šlapimo kvapą išnaikinti kartais nėra taip sudėtinga, šiandien yra įvairių valymo priemonių, bet, pavyzdžiui, jei namie yra parketas, po juo susigėręs šlapimas, valikliai gali ir nebepadėti.

„Ne kartą iš kliento girdėjau pasakojimą, kai įsileido su šuniu ar kate žmones, o po kurio laiko rado apdraskytas sienas, baldus. Teko girdėti atvejį, kai katė nuvertė žvakę ir vos nesudegino namų, tada žmonės spėjo užgesinti, bet nuostolių vis tiek buvo, apdegė užuolaidos, aprūko sienos.

Šiaip, jei žmonės nuomoja butus naujos statybos name ar suremontuotus, tai kategoriškai atsisako nuomoti su gyvūnais ar vaikais ir, manau, teisingai daro. Aš pats nelabai rizikuočiau, todėl gyvenu be augintinio ir neplanuoju jo įsigyti“, – sako Tadas.

Pašnekovas priduria, kad net ir tvarkingi gyvūnai gali sudaryti nepatogumų, pavyzdžiui, lojantis šuo trukdyti kaimynams. Jam teko girdėti atvejį, kai nuomininkas net nepranešė, kad gyvens su augintiniu, bet apie tai būsto savininkę informavo nuo triukšmo pavargę kaimynai.

Paklaustas apie galimą vaikų žalą, Tadas sako, kad yra girdėjęs apie apipaišytas sienas ar sulaužytus daiktus, bet savo darbe su tuo nėra susidūręs, nes žmonės su mažais vaikais butus nuomojasi retokai, dažniausiai ima paskolą ir perka nuosavą būstą.

Užlieja ir būstą

Tuo tarpu „Gjensidige“ Draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas pasakoja, kad jam yra tekę susidurti ir su atvejais, kai gyvūnai užlieją butus.

„Žinome tikrą atvejį, kai katinas sugebėjo atsukti vandens čiaupą ir stipriai užlieti puikiai apstatytą kaimynų butą. Šuo gali apgraužti skalbyklės žarnelę, vandens vamzdžius ir sukelti tokią pat bėdą. Juk likę vieni namuose gyvūnai nuobodžiauja ir prasimano įvairios veiklos“, – pasakoja A. Dambrauskas.

Draudikų duomenimis padaryta gyvūnų ar vaikų žala gali siekti nuo 300 iki 10 tūkst. Eur.

„Augintiniai kartais prikrečia eibių ir pridaro nuostolių. Jie namuose gali sukelti užliejimą, o nusivesti į svečius, pavyzdžiui, apgraužti šeimininkų batus ar sukulti brangų indą.

O vaikai yra judrūs ir smalsūs, tad namuose jie dažniausiai ką nors sudaužo – telefoną, kompiuterį, taip pat išpaišo sienas nenuplaunamais flomasteriais“, – sako A. Dambrauskas.

Gyvūnų augintojai – tvarkingesni

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis aiškina, kad baimės dėl gyvūnų daromos žalos dažnai yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, dėl besišlapinančio katino, pastebi pašnekovas, kaltas jo šeimininkas, o ne pats gyvūnas.

„Yra žmonės, kurie nemoka katinų auginti. Jeigu tai patinas, nekastruotas, jis žymi savo teritoriją. Jei katinas kastruotas, dažnai valomas, viskas gerai. Problemos atsitinka, nes gyvūnas yra nepakankamai prižiūrimas.

Galiu pasakyti, kad jei namuose žmonės laiko augintinį, namai kaip tik yra švaresni ir tvarkingesni, nes reikia įdėti daugiau triūso ir darbo plaukams surinkti, visiems kvapams panaikinti“, – sako V. Gustaitis.

Pašnekovo teigimu, grėsmė, kad gyvūnas pridarys žalos egzistuoja, bet dėl to nereiktų diskriminuoti tokių nuomininkų, nes ir žmonės be augintinių gali pridaryti įvairiausios žalos. Jo pasiūlymas – didesnė nuomos kaina.

„Žmonės yra su visokiais įpročiais. Vieni rūko, kartais net patalpose. Pavyzdžiui, aš nenorėčiau nuomoti savo būsto rūkančiam žmogui.

Jeigu pačio namo bendruomenė, kaimynai ne prieš, kaip tik tegul laiko gyvūnus, tik turėtų būti atitinkama nuomos kaina. Jei gyvūnas apšlapins kampus, apdraskys tapetus ar padarys kitokią žalą, nuomininkai tai atlygins. Aš padidinčiau nuomą, nori gyvūno, tada nuomos kaina bus šiek tiek didesnė“, – siūlo V. Gustaitis.