Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų.

„Ne visi žmonės suvokia, kad kai kurie, net paprasti, kasdieniniai veiksmai kelia gaisro grėsmę, nes žmonėms neretai trūksta žinių ir informacijos apie tai, kaip saugiai elgtis, kad nekiltų gaisrai dėl netvarkingos elektros instaliacijos, kad elektros tinklas nebūtų perkraunamas“, – DELFI sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Pašnekovas pasakoja, kad problemos mastą atskleidė praėjusiais metais ugniagesių vykdyta akcija, kai šie aplankė ir įvertino gaisrinės saugos būklę daugiau kaip 8 tūkst. būstų, kuriuose glaudėsi socialinės rizikos šeimos.

„Iš patikrintų šeimų, 2600 būstų rasta su netvarkinga elektros instaliacija. Tad potencialių gaisro aukų Lietuvoje yra nemažai“, – sako A. Gudžiauskas.

Ekspertas aiškina, kad didžiausia problema – žmonių nenoras domėtis paprasčiausiais dalykais, pavyzdžiui, kokio galingumo elektros instaliacija yra jo namuose ir kiek prietaisų vienu metu galima naudoti, o ši informacija itin svarbi senuose namuose gyvenantiems žmonėms.

„Esminis dalykas yra tas, kad anksčiau elektros instaliacija buvo projektuojama daug mažesnėms apkrovoms. Tik šiais laikais žmonės naudoja daug daugiau ir daug galingesnius elektrinius prietaisus savo namuose. Tai skalbyklės, viryklės, orkaitės, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai.

Jei į tinklą vienu metu sujungiama daug tokių prietaisų, elektros tinklas neatlaiko, elektros laidai silpnosiose vietose pradeda kaisti, o įkaitę gali uždegti šalia esančias degias medžiagas“, – tikina A. Gudžiauskas.

Gaisras Kaune
Foto: DELFI

Pavojingas net ir įkroviklis

Bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė gaisrų padaryta žala praėjusiais metais siekė 6 tūkst. Eur.

„Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net šešis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei“, – pasakoja „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pašnekovo teigimu, norint išvengti gaisro, visų pirma reikia vienu metu nejungti daug galingų elektros prietaisų, o tuo labiau – nesujungti jų į vieną elektros lizdą.

Rozetė
Foto: Shutterstock

„Ant elektros prietaisų paprastai yra nurodytas jų galingumas vatais. Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 vatų galios buitinių elektros įrenginių.

Paprastai namuose nuolat veikia šaldytuvas, šaldiklis, orkaitės laikrodis, televizoriaus ir DVD grotuvo budintis režimas, žadintuvas. Virdulys, kompiuteris, magnetola, elektrinė viryklė ir mikrobangų krosnelė, plaukų džiovintuvas, mobiliojo telefono ir kiti įkrovikliai neveikia nuolat, tačiau jie paprastai yra laikomi įjungti į elektros tinklą.

To pakanka, kad esant tam tikroms sąlygoms kiltų gaisras. Dažniausios priežastys, nuo kurių elektros tinkle kyla gaisrai, tai vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, kabantys elektros laidai“, – sako G. Norkus.

A. Gudžiauskas pataria išsiugdyti įprotį išjungti visus elektros prietaisus ir ragina nenumoti ranka net į paprastus ir mažus įrenginius.

„Pavyzdžiui, telefonų krovikliai ar palikti besikraunantys telefonai, jie yra sukėlę ne vieną gaisrą. Be to, kai telefonas pasikrauna, jo nereikėtų laikyti įjungto į elektros lizdą neribotą laiką. Nors jis tuo metu nesikrauna, bet pasitaiko atvejų, kai ilgiau stovintys telefonai užsidega“, – sako ekspertas.

Foto: I.Budzeikaitės nuotr.

Pašnekovo teigimu, didesnę riziką kelia kaistantys elektros prietaisai, pavyzdžiui, netinkamai naudojami virduliai arba šildytuvai.

„Virduliai yra pavojingesni, nes jie turi galingą kaitinimo elementą. Tai didelės galios reikalaujantis įrenginys, kuris apkrauna elektros tinklą ir jei būna nelabai kokybiškas, kaista. Būna, kad įjungiami tušti virduliai, jie labai įkaista. Jei tai padėta ant degaus pagrindo, tai gali sukelti gaisrą.

O elektriniai šildymo prietaisai turi labai stipriai įkaistančius paviršius ir juos reikėtų statyti prisilaikant tam tikro atstumo iki degių medžiagų, turėtų būti bent metras nuo užuolaidų ar baldų“, – aiškina A. Gudžiauskas.

Pašnekovo teigimu, pavojingi gali būti net ilgintuvai, visų pirma dėl to, kad į juos sujungus daug prietaisų, elektros lizdas yra gerokai perkraunamas.

„Kitas dalykas – ilgintuvai paprastai kur nors slepiami, už baldų, stalų, lovų, kad laidai nebūtų pratempti viduryje kambario. Labai svarbu, kad ilgintuvo laidas nebūtų prispaustas, nes gali suplonėti laidų izoliacija, toje vietoje būti kaitimas ar trumpasis jungimas ir sukelti gaisrą.

Bet bendrai naudojant jie nėra draudžiami, didelių bėdų neturėtų kelti, jei jie bus naudojami taip, kaip numatyta gamintojo ir laidai bus nepažeisti“, – sako A. Gudžiauskas.

Foto: Shutterstock

Dar viena namuose esanti grėsmė, kuri gali sukelti problemų – šaldytuvas. Šio iš elektros lizdo dažnai neišjungsi, tačiau A. Gudžiauskas tikina, kad gaisrus jie sukelia retai: „Labai senas šaldytuvas yra padidinta rizika, nes ir laidai gali būti sukietėję, ir visokie panašūs dalykai“.

Pasak A. Gudžiausko, pagrindiniai ženklai prognozuojantys nelaimę yra įkaitę ar kibirkščiuojantys elektros lizdai, jungikliai, jei pastebite tai savo namuose, tai gali būti signalas, kad nelaimė jau netoliese.

„Taip pat, jei išmuša saugiklius, po to juos vėl įjungus viskas veikia, reiktų atkreipti dėmesį, kad kažkas jau negerai, tinklas perkrautas ir elektros prietaisų sujungta per daug“, – sako A. Gudžiauskas.

Nepalikite gaminamo maisto

Kitas dalykas, kuris gali sukelti ne tik gaisrą, tačiau ir sprogimą – dujos. Su jomis A. Gudžiauskas ragina elgtis itin atsargiai.

Ilgintuvas
Foto: Shutterstock

„Svarbiausia – neužmiršti gaminamo maisto ant viryklės. Pasitaiko, kai vanduo užverda, jis užpila ugnį, ji užgęsta, o dujos toliau teka į aplinką. Po kurio laiko pamačius, kad viryklė nedega, ją pabandoma uždegti, o aplinkui būna prisikaupę daug dujų.

Jeigu viryklė jau yra užgesusi, bet matosi, kad dujos toliau teka, iškart jas užsukti ir išvėdinti patalpas, nes jei bandysite uždeginėti, gali įvykti sprogimas“, – tikina ekspertas.

Jis priduria, kad taip pat reikia stebėti, ar dujų sistemoje nėra nesandarumų, šie kartais pasitaiko prie dujų skaitiklio. Jei nepajusite dujų kvapo, net menkiausia kibirkštis sukels gaisrą ar sprogimą.

„Taip pat, kai maistas gaminamas ant dujinės viryklės, reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų degių medžiagų, gali būti padėtos kad ir įvairios servetėlės. Uždegus ugnį, ta ugnis gali uždegti šalia esančius degius daiktus“, – sako A. Gudžiauskas.