Ruošiamasi reformuoti aukštojo mokslo sistemą: ko tikėtis?

Netylant kalboms apie prastą Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, politikai ir atsakingos institucijos jau ėmėsi darbo: pakelta priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelė, planuojama sujungti universitetus. Tačiau prieš priimant sprendimus, susijusius su jaunimo ir visos valstybės ateitimi, pirmiausia būtina atsižvelgti į aukštojo mokslo įstaigų ir pačių studentų nuomonę.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas mažėja

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, per 5 metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tebėra tiek pat. Modeliuojama, kad jeigu 2016 metais į aukštąsias mokyklas buvo priimta apie 15 tūkst. tais metais mokyklas baigusių abiturientų, tai 2021 metais jų skaičius turėtų sumažėti iki 6,5 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, atsižvelgiant į būsimą studentų skaičių, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos reikia ne tik dėl kokybinių, bet ir daugelio kitokių veiksnių – demografinio, finansinio, mokslinio potencialo, poreikio ir valdymo efektyvumo.

„Mūsų BVP procentas jau yra viršijęs Europos Sąjungos vidurkį, tačiau išlaidos, skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, procentiškai yra labai mažos. Svarbu akcentuoti, kad lėšų sistemoje yra, tačiau jos prastai paskirstomos. Reforma leistų tomis pačiomis lėšomis pasiekti aukštesnę mokslo kokybę“, – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Specialistų pasiūla neatitinka paklausos

Švietimo ir mokslo ministerija pabrėžia, kad iš Lietuvos aukštojo mokslo potencialo vertinimų matyti, jog tik kai kurie mūsų akademiniai ištekliai atitinka tarptautinius standartus, be to, yra pernelyg išskaidyti, todėl negalime kaip lygiaverčiai partneriai įsitraukti į tarptautinius tinklus, nuo tokios fragmentacijos kenčia ir studijų kokybė.

„Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka būtina ir dėl paklausos ir pasiūlos neatitikties. Kaip rodo turimos analizės, aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis jos raidos tendencijomis“, – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Pradėdama aukštojo mokslo tinklo pertvarką, Vyriausybė siūlo ją svarstyti kompleksiškai miesto, regiono ir susijusių sektorių kontekste. Būtina peržiūrėti ir sutelkti ne tik universitetų ir kolegijų, bet ir profesinio mokymo įstaigų bei mokslo institutų tinklą. Tam numatoma derinti potencialo, išteklių ir poreikio kriterijus.

Reformos turėjo prasidėti anksčiau

Nors nuomonių apie aukštojo mokslo reformą yra įvairių, tačiau Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) laikinai vykdantis direktoriaus pareigas dr. Ramojus Reimeris sako, kad dėl aukštojo mokslo gerinimo priimami labai teisingi sprendimai. Tiesa, jis neabejoja, kad darbų reikėjo imtis kur kas anksčiau.

„Manau, kad einame teisinga kryptimi. Pagaliau atsižvelgiama į ilgametes ir daug kartų pakartotas tiek Europos Komisijos, tiek kitų įvairių ekspertinių organizacijų rekomendacijas. Lietuvai jau seniai buvo siūloma siekti užtikrinti mokslo kokybę, sutvarkyti finansavimo klausimą. Pagaliau tai pradedama daryti. Džiaugiamės, kad sprendimai priimami kompleksiškai. Norint gerinti aukštojo mokslo kokybę, permainose turi dalyvauti ir darželiai, mokyklos – visos ugdymo įstaigos. Tačiau nustatytos problemos yra susijusios konkrečiai su aukštuoju mokslu. Jas galima išspręsti čia ir dabar. Žinoma, paraleliai galima gerinti ir mokyklinį, ikimokyklinį ugdymą.“

Siūlo atlikti studentų nuomonės tyrimą

Diskusijoje, kokia turėtų būti švietimo sistema Lietuvoje ir kaip gerinti aukštojo mokslo kokybę, dalyvauja ne viena interesų grupė: mokytojai ir dėstytojai, mokiniai ir studentai, tėvai, verslininkai, ieškantys kvalifikuotų darbuotojų. Kiekvienas aukštojo mokslo srities sprendimas pirmiausia paveiks tiesiogiai dalyvaujančiuosius permainose: studentus, universitetus ir kolegijas bei jų dėstytojus.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas apie permainas kalba teigiamai ir pateikia savo pasiūlymų, ką dar reikėtų keisti. Pavyzdžiui, sprendimą pakelti konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas (universitetai studijuoti priims tik surinkusius ne mažiau kaip 3, kolegijos – ne mažiau kaip 1,6 stojamojo balo iš 10) jis vertina kaip tobulintiną dalyką.

Pašnekovo manymu, toks kartelės pakėlimas duris į universitetus bei kolegijas užvers keliems šimtams abiturientų ir aukštojo mokslo kokybės tai nepakeis.

„Reikia studentų nuomonės tyrimo, viešų pasvarstymų, baigiamųjų darbų vertinimo sudėtingumo apžvalgos. Kitaip sunku nuspręsti, ko reikia studijų kokybei“, – teigia P. Baltokas.

Reikalingas didesnis mokslo krūvis

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas sako, kad vieno sprendimo, kaip pagerinti aukštojo mokslo kokybę, nėra. Tai galima padaryti tik kompleksišku darbu ir argumentuotų pertvarkų visuma. Pasak P. Baltoko, prastą studijų kokybę geriausiai parodo dirbančių studentų skaičius. Jo nuomone, jaunas žmogus turi būti užimtas ir sudomintas dalyko, kurį mokosi, tiek, kad darbui nebūtų nei noro, nei laiko. Žinoma, tam reikia gerokai patobulinti išmokų studentams sistemą ir pirmiausia padidinti stipendijas – juk kai kuriuose universitetuose stipendija siekia tik 10 eurų. Kaip bebūtų, P. Baltokas remia aukštojo mokslo pertvarką ir pateikia savo pasiūlymų dėl būtiniausių pokyčių.

„Aukštojo mokslo sistemą reikia pajudinti, ir gana stipriai, tam, kad galėtume pradėti kalbėti apie studijų ir aukštojo mokslo kokybę. Kokybės klausimas yra pagrindinė problema. Studentų kiekis tampa studijų kokybės pagrindu. Apie 60 procentų visų studentų dirba. Tai reiškia, kad studijoms palikta tik pusė etato. Vadinasi, užimtumas mažas, be to, nėra motyvacijos. Jeigu norime studentus matyti auditorijose, tai privalome užtikrinti, kad jie būtų mokslo įstaigoje, o ne darbe, ir remti jų pragyvenimą“, – aiškina Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Kolegijos – regionų centrai

Svarstoma ir apie aukštųjų mokyklų konsolidavimą. Manoma, kad, sumažėjus universitetų ir kolegijų, bus labiau sutelkti šiuo metu išsibarstę ištekliai, pagerės mokslo kokybė, aukštąjį išsilavinimą rinksis tik gabiausieji, o likę universitetai dirbs tikslingai pasirinktomis kryptimis.
Tačiau Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Gintautas Bužinskas teigia, kad dabartinis kolegijų skaičius yra optimalus ir svarbus regionų išlikimui. Jis linkęs manyti, kad erdvės jungimuisi nėra daug.

„Kolegijomis tapo politechnikumai, kurių būta 84. Valstybinių kolegijų dabar yra 12. Mes jau tiek optimizavomės per šitą nueitą kelią, kad daugiau optimizuotis nebeįmanoma. Valstybinių kolegijų skaičius gali ir mažėti, tačiau tai turi būti daroma labai atsakingai, nes darbo rinkai dažnai būname reikalingesni dėl to, kad esame arčiau darbdavio. Be to, atimti iš regionų aukštojo mokslo įstaigas būtų klaida. Utenos kolegija turi apie 2 tūkst. studentų, todėl jeigu jų nebeliktų, nesunku numanyti, kas gali nutikti regionui. Kolegijos dalyvauja ne tik jaunimo mokyme, bet ir apskritai regiono švietime, kultūriniame gyvenime“, – pabrėžia G. Bužinskas.

Universitetai kaip kultūros skleidėjai

Kita vertus, G. Bužinskas sutinka, kad aukštojo mokslo pertvarka svarbi užtikrinant geresnę mokslo kokybę. Apie reformos būtinybę kalba ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Juozas Augutis: „Pirmiausia reikia pradėti nuo klausimo, kokia šalimi norime būti: inovacijų, išsilavinusių žmonių šalimi ar tik darbuotojų, kurie dirba užsienio įmonių fabrikuose ir įmonėse. Klausimas jau atsakytas: norime, kad Lietuva būtų inovatoriška išsilavinusių žmonių valstybė. Todėl turime turėti tiek studentų, kiek galime: aukštąjį išsilavinimą turėtų įgyti tie žmonės, kurie gali, sugeba, turi vidurinės mokyklos pasirengimą, gabumus norimai studijų programai.“

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas pabrėžia, kad universiteto misija nėra vien tik kurti žinias ar jas perduoti jaunimui. Universitetai turi inicijuoti teigiamus pokyčius savo socialinėje aplinkoje, ypač regionuose, atsižvelgdami į jų poreikius, taip pat suteikti galimybę jauniems žmonėms dar studijų metu susipažinti su problemomis, kurios sprendžiamos šalyje.

Siūlo peržiūrėti visą švietimo sistemą

J. Augutis pabrėžia, kad visa aukštojo mokslo reforma yra sutelkta į universitetus, ir siūlo pažvelgti kompleksiškiau. Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir vis dar sulaukti abiturientų, norinčių ir galinčių studijuoti Lietuvoje, po stojamojo balo padidinimo ir kitų reformų būtina peržiūrėti visą švietimo sistemą nuo pat darželio.

„Negalima išskirti vienos grandies, juolab universitetų. Jie yra pačiame švietimo grandies viršuje ir jų galimybės kažką pakeisti nėra tokios didelės. Universitetai išleidžia žmones į gyvenimą. Darželiai, vidurinės mokyklos, kolegijos – visa grandinė švietimo sistemos dalyvių, o universitetai yra tik paskutinė stotelė. Todėl reformą vis dėlto reikia pradėti nuo mokyklos. Žinoma, yra didelis poreikis gerinti ir universitetų kokybę. Kitaip tariant, kiekviena iš šių švietimo grandžių privalo gerinti mokslo kokybę“, – tvirtina J. Augutis.

Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių narių

Kauno technologijų universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas taip pat akcentuoja aukštojo mokslo reformos būtinumą. Anot jo, aukštojo mokslo srityje Lietuva sunkiai prilygsta kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

„Kad reforma būtina, nekyla nė mažiausių abejonių. Vienos aiškios sistemos, kaip pertvarkyti aukštąjį mokslą, nėra, tačiau bandoma modeliuoti ir rinktis geriausius sprendimus. Niekada nebūna tik juoda ar balta – visur ir visada būna pliusų ir minusų. Kad reformos reikia, yra šimtai argumentų. Palyginti su Europa ir jos finansavimo sistema, mes universitetų turime akivaizdžiai per daug. Bet mūsų pagrindinis tikslas – kokybės rodikliai. Lietuvoje norime aukštojo mokslo, atitinkančio Europos Sąjungos standartus“, – teigia prof. P. Baršauskas.

Į Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos planus įtrauktos savivaldos institucijos, ministerijos, asocijuotos verslo struktūros, aukštųjų mokyklų tarybos, Seimo komitetai ir frakcijos, politikai. Atsižvelgiant į jų pasiūlymus ir nuomones, tikimasi priimti šalies švietimo sistemai palankiausius sprendimus.