- Kas šiandien gali būti vadinami mūsų šalies strateginiais partneriais?

M. A.: - Galima sakyti, kad Lietuva turi du strateginius partnerius. Pirmasis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kuri yra viso euro-atlantinio aljanso hegemonė ir užtikrina jo funkcionavimą. Tai labai svarbus Lietuvos, kaip nepriklausomos, demokratinės ir vakarietiškos valstybės egzistavimo veiksnys. Būtent JAV lyderystė ir indėlis užtikrina Lietuvos saugumą.

Antrasis strateginis partneris yra Vokietija, kuri yra visos Europos Sąjungos ir Eurozonos lyderė ir pati galingiausia valstybė Europoje. Nuo jos labai smarkiai priklauso Europos Sąjungos ir visos Eurozonos reformos ir institucijų sąranga, kurios smarkiai veikia Lietuvos ekonominę gerovę ir politinį stabilumą.

Be to, Lietuvą su Vokietija sieja gilūs ekonominiai, kultūriniai, politiniai ir kariniai ryšiai. Būtent Vokietijos dėka vis dar pavyksta išlaikyti sankcijas Rusijai ir būtent Vokietijos kariai sudarys didžiąją dalį Lietuvoje dislokuojamo NATO bataliono.

Santykiai

V. P.: - Strateginiais partneriais laikome tarptautines organizacijas, tokias kaip Europos Sąjunga ir NATO, bei valstybes, santykiai su kuriomis turi reikšmingą poveikį Lietuvos interesams, jos saugumui ir piliečių gerovei. Su tokiomis valstybėmis sieja bendros vertybės, glaudūs ryšiai ir intensyvi darbotvarkė. Lietuvai svarbūs geri ir aktyvūs santykiai su visais NATO sąjungininkais ir ES partneriais. Lietuvos narystė ES ir NATO taip pat yra labai svarbi, strategiškai reikšminga, nes narystė ir veikla šiose organizacijose yra itin svarbi Lietuvos saugumui bei gerovei. Todėl siekiame, kad jos būtų stiprios ir efektyvios, nes tada stipri bus ir Lietuva.

Svarbiausiu Lietuvos strateginiu sąjungininku Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje išlieka Jungtinės Valstijos, su kuriomis puoselėjamas tarpusavio supratimas ir keitimasis parama tarptautinėje plotmėje, plėtojami ekonominiai, kultūriniai ryšiai, plečiamas bendradarbiavimas energetikos, prekybos, investicijų ir mokslinio bendradarbiavimo srityse. Lietuva yra pasirengusi ir toliau stiprinti transatlantinį ryšį ir Lietuvos bei JAV dvišalius santykius. Tam svarbu sutelkti politines, diplomatines, ekonomines, informavimo, kultūrines pastangas Lietuvai svarbiausiose saugumo, gynybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse.

Užsienio politikos prioritetu išliks ryšių su Vokietija stiprinimas. Labai reikšmingas yra Vokietijos indėlis į mūsų šalies saugumo stiprinimą – vadovavimas priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje, aktyvus dalyvavimas pratybose ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Labai vertiname tokį Vokietijos solidarumą. Taip pat labai svarbus Vokietijos vaidmuo užtikrinat vieningą ES poziciją daugeliu klausimų, taip pat ir užsienio politikos srityje, pvz., sprendžiant Rusijos sukeltą konfliktą Ukrainoje. Politinis, ekonominis ir kultūrinis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas yra ypač dinamiškas. Vokietija yra antra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, trečia didžiausia investuotoja, pirmauja pagal atvykstančių turistų skaičių.

Lietuvą ir Prancūziją sieja aktyvi dvišalių santykių dinamika. Tarp šalių pasirašyta Strateginės partnerystės deklaracija ir ją įgyvendinantis veiksmų planas. Darbotvarkėje didžiausias dėmesys skiriamas politinio dialogo stiprinimui, bendradarbiavimui saugumo bei gynybos srityse, verslo, prekybinių mainų, turizmo skatinimui ir šalių visuomenių sąveikai.

Išreikštas solidarumas. Trijų kryžių kalnas nusidažė Prancūzijos vėliavos spalvomis

Labai svarbūs Lietuvos ir Jungtinės Karalystės politiniai ir ekonominiai santykiai, esame bendraminčiai daugeliu svarbių tarptautinės politikos klausimų, tokiais kaip ryšių su ES Rytų kaimynystės šalimis gilinimas, santykiai su Rusija ir kitais. JK – svarbus NATO sąjungininkas, sieksime, kad ir ateityje bendradarbiauti su JK saugumo ir gynybos srityje. Taip pat „Brexit“ kontekste būtina glaudžiai bendradarbiauti su Jungtine Karalyste, siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas Lietuvos piliečiams Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos.

Bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalimis taip pat yra vienas iš svarbiausių užsienio politikos prioritetų, nes aštuonias šio regiono valstybes (tai Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija) sieja labai intensyvūs politiniai ir ekonominiai ryšiai, prekybos, investicijų, turizmo ir kiti mainai, vykdomi svarbūs energetikos, transporto infrastruktūros, švietimo, mokslo ir kiti projektai. Be to, mes panašiai vertiname saugumo rizikas, suprantame poreikį glaudžiai dirbti saugumo užtikrinimo srityje. Todėl šie santykiai taip pat gali būti laikomi strateginiais.

- Kaip keičiasi mūsų santykiai su Lenkija, kurie dažnai įvardijami kaip šalti?

M. A.: - Mūsų santykiai su Lenkija iš esmės nesikeičia. Vyksta pozicijų derinimas NATO ir Europos Sąjungos lygiu bei glaudus bendradarbiavimas kariniame lygyje. Kitose srityse Lenkija su Lietuva bendradarbiauja mažai. Netgi energetikoje, kurioje anksčiau vyko pavyzdinis bendradarbiavimas, atsirado trinčių.

To priežastys yra tos pačios – Lietuvos politikų nenoras išspręsti Lietuvos lenkų tautinės mažumos klausimus ir pašalinti juos ir Lietuvos-Lenkijos santykių darbotvarkės bei kiti Lietuvos politikų neįgyvendinami ir netęsiami pažadai Lenkijai (tai daugiausia liečia energetikos sferą). Deja, bet be ministro Lino Linkevičiaus ir Seimo nario Andriaus Kubiliaus iš Lietuvos pusės nesimato daugiau politikų, kurie ryžtųsi imtis lyderystės šiuo klausimu. Čia taip pat reikia pridėti, kad Lenkijos politikams santykiai su Lietuva taip pat nėra prioritetiniai.

Žemėlapis

V. P.: - Lenkiją laikome svarbia partnere regione, ES ir NATO. Santykiai su šia valstybe yra intensyvūs, palaikomi aktyvūs ryšiai įvairiose srityse. Siekiame formuoti pozityvią darbotvarkę saugumo, ekonomikos, energetikos, transporto, turizmo, kultūros ir kitose srityse. Lietuva ir Lenkija susiduria su panašiomis grėsmėmis saugumui, todėl suinteresuotos bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse, koordinuoti veiksmus NATO. Bendradarbiavimas su Lenkija svarbus stiprinant Lietuvos energetinį saugumą. Taip pat Lietuva ir Lenkija suinteresuotos Rytų kaimynių integracija į ES ir laikosi panašaus požiūrio dėl santykių su Rusija, todėl gali derinti pozicijas šiais klausimais, imtis bendrų iniciatyvų. Lenkija yra antra didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė, viena didžiausių investuotojų ir ketvirta atvykstamojo turizmo rinka.

2017 m. sausio mėn. Lenkijos kvietimu Varšuvoje lankėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Susitikimo su Lenkijos kolega metu pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip dar labiau suintensyvinti mūsų bendradarbiavimą: Tarpvyriausybinės tarybos konkrečių komisijų veiklos atnaujinimas užsienio ir saugumo politikos, ekonominio bendradarbiavimo, švietimo, kultūros, mokslo ir kultūros paveldo srityse, aukšto lygio konsultacijos saugumo ir gynybos srityje ir pan.

- Kokiais būdais piliečiai gali prisidėti prie santykių su strateginiais partneriais stiprinimo?

M. A.: - Labiausiai piliečiai gali prisidėti prie santykių su strateginiais partneriais stiprinimo megzdami ryšius ir kontaktus su mūsų strateginių partnerių piliečiais, o ypač su organizacijomis. Tai liečia tiek mūsų dabartinius strateginius partnerius – JAV ir Vokietiją, tiek ir tas šalis, su kuriomis Lietuva turėtų būti strateginiai partneriai, bet tokie nėra – Lenkija ir Skandinavijos šalys.
VU TSPMI

Ir tas bendradarbiavimas turi apimti visas sritis, nors labiausiai reikėtų plėtoti bendradarbiavimą mokslo ir nevyriausybinio sektoriaus srityje. Šie glaudūs kontaktai kuria gerą atmosferą geriems dvišaliams politiniams santykiams ir apriboja politikų galimybes manipuliuoti ir nepagrįstai bloginti santykius su strateginiais partneriais.

V. P.: - Santykiai su strateginiais partneriais yra ne tik bendradarbiavimas tokiose srityse kaip saugumas ar ekonomika, bet ir išplėtoti glaudūs žmonių ryšiai. Užsienio politika turi būti pagrįsta atstovavimu visuomenės interesams. Todėl artimi santykiai tarp Lietuvos ir strategiškai svarbių šalių piliečių rodo pritarimą valstybės vykdomai politikai ir yra labai svarbi parama, padedanti įgyvendinti užsienio politikos tikslus.

Puikus piliečių įsitraukimo pavyzdys yra dalyvavimas jau dvejus metus iš eilės Vašingtono skvere liepos mėnesį vykstančiame renginyje „Vašingtono aikštė: kartu tikime laisve“, skirtame Sumner Welles deklaracijos paskelbimo metinėms. Vilniečiai ir miesto svečiai ateina padėkoti Jungtinėms Valstijoms už pusę amžiaus JAV vykdytą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką ir tvirtą vertybinę laikyseną. Tokiu būdu partnerystei su JAV išreiškiama parama tampa apčiuopiamesnė, matomesnė. Kartu skleidžiama žinia apie Lietuvos ir JAV istorinius saitus jaunajai kartai.

Kita graži pilietinė iniciatyva ir padėka svarbiai mums šaliai – jau tradicine tapusi šventė „Ačiū tau, Islandija“, kurios metu kiekvieną birželį žmonės ateina į Islandijos gatvę Vilniuje pasakyti „ačiū“ valstybei, kuri pirmoji pasaulyje pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę.

Būtina įvertinti ir išnaudoti didelį Lietuvos diasporos vaidmenį santykiams su strategiškai svarbiomis mums šalimis stiprinti. Kiekvienas užsienio lietuvis tam tikra prasme yra mūsų šalies ambasadorius atitinkamoje valstybėje, o tai, kad daugelis jų aktyviai prisideda prie Lietuvos politinių prioritetų įtvirtinimo dalyvaudami pilietinėse akcijose ar bendraudami su atitinkamų šalių valdžios atstovais, yra itin vertinga parama mūsų užsienio politikai.

- Kaip tarptautiniai santykiai su strateginiais partneriais padeda kurti atvirą Lietuvą?

M. A.: - Labiausiai jie padeda būtent per žmonių tarpusavio kontaktus ir organizacijų bendradarbiavimą, kurio dėka į Lietuvą atkeliauja vakarietiškos normos ir gerosios praktikos. Jos pakeičia kai kurias vis dar gajas provincialias ir sovietines vertybes. Lietuva labai neišnaudoja savo potencialo, ypač kultūros, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo srityse.

V. P.: - Strateginiai partneriai visų pirma yra vertybiškai ypač artimos valstybės. Demokratinių ir atviros visuomenės vertybių puoselėjimas ir įtvirtinimas Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį didele dalimi vyko strateginių partnerių pastangomis. Lietuvai visuomet buvo ir išlieka svarbi šių šalių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės parama, reiškiama tiek tiesiogiai, tiek per įvairius projektus.

Kartu su valdžios ir nevyriausybinėmis organizacijomis, akademinėmis, verslo ir kitomis bendruomenėmis stiprindami ryšius su strateginiais partneriais, dalijamės patirtimi ir plėtojame bei tobuliname bendrų vertybių užtikrinimo procesus.

Prie atviros Lietuvos kūrimo prisideda Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje iniciatyvoje „Atviros Vyriausybės partnerystė“, kuria siekiama kurti piliečiams atvirą ir jų poreikius labiausiai atitinkančią Vyriausybę. Tai yra Lietuvos strateginės partnerės JAV kartu su Brazilija inicijuotas projektas, tarp kurio įsteigėjų yra strateginės partnerės Jungtinė Karalystė ir Norvegija.

Konkretus pavyzdys, kaip santykiai su strateginiais partneriai prisideda prie atviros Lietuvos kūrimo, galėtų būti 2015 m. politinis susitarimas tarp Lietuvos ir Vokietijos, po kurio valstybės glaudžiau bendradarbiauja siekdamos stiprinti visuomenę, puoselėti jaunimo ir žurnalistų mainus, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, plėtoti mokslo įstaigų ryšius, bendradarbiauti strateginės komunikacijos klausimais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)