- Kokiais būdais pastaruoju metu skatinama kultūros plėtra šalyje?
- Lietuvos kultūros taryba veiklą pradėjo 2013 metais, o dalinį finansavimą Kultūros rėmimo fondo lėšomis pradėjo skirti nuo 2014 metų. Nuo pat veiklos pradžios vienas iš pagrindinių kultūros ministro nustatytų kultūros ir meno sričių finansavimo prioritetų buvo kultūra regionuose.
Įgyvendinant šį prioritetą buvo skatinama profesionaliojo meno sklaida Lietuvoje ir kultūrinės vietos bendruomenių iniciatyvos. Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros tarybos finansuoti projektai vyko maždaug penkiose dešimtyse Lietuvos rajonų – tai daugiau nei 100 miestų ir miestelių.
- Kaip kultūra gali sustiprinti pilietiškumo jausmą?
- Nuo pat savo veiklos pradžios, Lietuvos kultūros taryba finansuoja projektus, skatinančius Lietuvos gyventojų pilietiškumą, politinį aktyvumą, patriotiškumą. 2016 m. iš šiai programai skirtų Kultūros rėmimo fondo lėšų buvo finansuoti 20 projektų, o šiemet – 29.
Pernai finansuoti tokios iniciatyvos kaip Pilietiškumo, demokratijos ir teisės centro projektas „Gyvenu laisvai: meno priemonių kūrimas“, kurio tikslas – ugdyti tautinių bendrijų jaunimo pilietiškumą, skatinti geriau pažinti, suvokti ir puoselėti savo krašto kultūrą, unikalią tapatybę.
Įgyvendinant projektą, Rytų Lietuvoje – Vilniaus rajono, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių ir Visagino savivaldybėse – įkurtos kūrybinės dirbtuvės, jaunimo komandos menines priemones (filmus, spektaklį ir bukletą) kūrė kartu su pripažintais menininkais.
Projektą vainikavo lapkritį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose įvykusi apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti 9 projekto dalyvių sukurti meno kūriniai.
Dėmesio verta ir viešosios įstaigos „Atradimų namai“ išleista „Tautiška giesmė“ vaikams, kurioje pateikiamos žaismingos iliustracijos su gausybe svarbių detalių ir šmaikščių įžvalgų padeda suprasti mūsų himno turinį ne tik jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, bet ir patiems mažiausiems.
Be minėtų kultūros ir meno programų, Lietuvos kultūros taryba taip pat finansuoja medijų ir informacinio raštingumo skatinimo iniciatyvas, kurios ugdo visuomenės gebėjimus išmaniai ir kūrybiškai naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač naujomis skaitmeninėmis technologijomis, tokiu būdu užtikrinant aktyvų dalyvavimą pilietiniame gyvenime, skatina kritinį mąstymą, patriotinį ir pilietinį ugdymą. Atminties institucijų veikloms skirtoje programoje greta kitų veiklų skatinami ir socialinės integracijos, pilietiškumo ir bendruomenių aktyvumo didinimo projektai.
Kultūros rėmimo fondo lėšomis iš dalies finansuojama ir „Globalios Lietuvos“ idėjos kultūros srityje sklaida, skatinant bendras Lietuvos ir užsienio lietuvių kultūros iniciatyvas ir rengiant bei platinant informacinę medžiagą apie Lietuvos kultūrą elektroninėmis priemonėmis. Neilgai trukus bus paskelbti 2017 m. valstybinės reikšmės renginių ir programų Lietuvoje ir užsienyje finansavimo konkurso rezultatai.
Prie patriotiškumą skatinančių programų priskirtinos ir neinventorizuotų tremties vietų lankymui, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų fotografavimui ir tvarkymui skirtos programos. Iš šios programos lėšų dalinis finansavimas skiriamas projektui „Misija Sibiras“.
Šioms programoms skiriamas finansavimas kasmet auga. 2015 m. su pilietiniu ugdymu ir partiškumo skatinimu sietinoms 7 kultūros ir meno programoms buvo paskirstyta 310 tūkst. eurų, o 2016 m. jau net 471 tūkst. eurų.
- Kaip skatinamas kultūrinis bendruomeniškumas?
- Bendruomeniškumas skatinamas remiant vietines iniciatyvas ir kultūrinę edukaciją. Tam skiriamos atskiros Lietuvos kultūros tarybos finansavimo programos. Kultūros edukacija – bene populiariausia iš Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų programų. Šių metų konkursui vien šiai programai buvo pateiktos 383 iniciatyvos. Dalinis finansavimas paskirtas 99 projektams.
Daugiausia finansuotos įvairios kūrybinės dirbtuvės ir stovyklos, sklaidos regionuose projektai, dalinis finansavimas skirtas ir išskirtinai neįgaliesiems skirtoms iniciatyvoms. Nemažą dalį finansuotų projektų sudaro keletą žanrų ar veiklų jungiantys projektai.
Nemažai vietinių kultūros bendruomenių paraiškų sulaukia ir mėgėjų meno programa bei etninės kultūros ir tautodailės sritis. Mėgėjų meno iniciatyvos suburiančios kūrybingus žmones daugiausia pristatomos festivaliuose, kurių kasmet surengiama tik kiek mažiau nei 100. Šie renginiai gausiai lankomi ir sutraukia iki pusės milijono susidomėjusiųjų per metus.
Etninės kultūros ir tautodailės srityje daugiausia finansuojami įvairūs mokymai, leidybos projektai ir festivaliai. Šiemet dar planuojama surengti bendruomenių ir kalendorines šventes, parodas, konkursus, muges, plenerus ir kitus renginius. 2017 m. projektus planuojama įgyvendinti 35 Lietuvos rajonuose.
