Programa „Kurk Lietuvai“ jaunuolius pritraukia sugrįžti į Lietuvą
2012 m. prasidėjusi Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ kasmet į Lietuvą pakviečia tarptautinės patirties turinčius jaunus profesionalus dalyvauti ir savo žiniomis bei idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo. Programos vadovė Agila Barzdienė pasakoja apie plačias programos metu nagrinėjamas sritis – jaunieji profesionalai konsultuoja viešojo sektoriaus institucijas Lietuvos įvaizdžio gerinimo, konkurencingumo didinimo, verslumo skatinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir su jais susijusiais klausimais.
„Šia programa jau domėjosi ir pripažino UNESCO, Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir vystymo klausimais, apie ją rašė tokios įtakingos žiniasklaidos priemonės kaip „The Economist“ ir „The Guardian“, todėl galima drąsiai teigti, kad ši programa prisideda ir prie šalies įvaizdžio gerinimo užsienyje“, – įsitikinusi programos vadovė.
„Džiaugiamės, kad dalyviai renkasi ir politinę karjerą – šiuo metu net keturi premjero Sauliaus Skvernelio patarėjai yra dalyvavę programoje, taip pat turime žmonių, pasirinkusių kurti ne Vilniuje, bet šalies regionuose. Labai tikiuosi, kad jų pavyzdys įkvėps kitus ir kad grįžtančiųjų bus vis daugiau ir daugiau. To Lietuvai labai reikia“, – teigia A. Barzdienė.
Aukštos pareigos vis dažniau patikimos jauniems žmonėms
Pasak pašnekovės, pirmieji programos dalyviai džiugino proveržiais įvairiose srityse – nuo sutrumpintos migracijos procedūros aukštos kvalifikacijos specialistams iki paprastesnių darbo santykių inicijavimo, pakuočių depozito sistemos plėtojimo, pirmojo Lietuvoje biobanko steigimo.
Šiuo metu vykdomi įvairūs programos projektai – kuriama savipagalbos programėlė ir prevencinis modelis visuomenės psichikos sveikatai gerinti, taip pat start-up viza, kuri leis greičiau ir efektyviau prisitraukti startuolių iš ne ES šalių. Be to, programoje ruošiami tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo modeliai bei diegiama dinaminė apsauga siekiant gerinti nuteistųjų resocializaciją ir integraciją į visuomenę. Tai tik keletas pavyzdžių iš šiuo metu plėtojamų projektų.
Kita vertus, šiandienos emigracijos mastai išties nedžiugina – per 2015 metus iš Lietuvos išvyko 44 tūkst. gyventojų, o per pirmąjį 2016 metų pusmetį atsisveikinome su dar 23 tūkst. gyventojų. Dauguma išvykusiųjų nusprendžia pasilikti svetimoje šalyje, netikėdami, jog sava šalis laukia jų sugrįžtant. Nors JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvavusiam Seimo nariui Virginijui Sinkevičiui teko studijuoti ir Olandijoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau jis sugrįžo į Lietuvą ir šiandien tuo džiaugiasi.
V. Sinkevičius pastebi, kad Lietuvoje vis jaunesni žmonės gauna galimybę užimti aukštas pareigas. „Visai neseniai prisiekė viena jauniausių pagal amžiaus vidurkį nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė, Ministro Pirmininko ir ministrų komandose daug jaunų profesionalų, kurie visai neseniai, vos prieš keletą metų grįžo iš užsienio. Jaunimo balsas formuojant šalies politiką, skaidrinant valstybės aparato veiklą vis labiau girdimas – tai rodo, kad pasitikima jaunų žmonių gebėjimais ir pasiūlymais“, – sako pašnekovas.
„Iš savo patirties galiu patvirtinti, kad užsienyje įgyta darbo patirtis ir geras išsilavinimas Lietuvoje vertinami itin aukštai. Tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje darbdaviai yra suinteresuoti, kad gerosios užsienio praktikos būtų perkeltos ir prisidėtų prie naujovių diegimo, darbo našumo didinimo. Pozityvus emigracijos veiksnys yra tas, kad įgyjama naujos patirties, tačiau žinau, kad savo potencialą galima daug lengviau realizuoti čia, gimtinėje“, – tvirtina V. Sinkevičius.
Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad apie „Kurk Lietuvai“ ir kitas galimybes sugrįžti į Lietuvą yra mažai kalbama, ypač siunčiant signalą užsienyje studijuojantiems ir dirbantiems lietuviams, kuriems Lietuvoje yra visos galimybės dirbti ir oriai gyventi.
V. Sinkevičius pastebi, kad dideli emigracijos mastai sukelia ir daug ilgalaikių problemų: visur tik ir kalbama apie tai, jog esame viena sparčiausiai senstančių valstybių, regionuose jau dabar trūksta darbo jėgos, išvažiuoja kūrybingi ir iniciatyvūs mūsų tautiečiai, netenkame šviesiausių protų.
„Emigracija yra kompleksinė problema ir nėra vieno jos sprendimo būdo, tačiau pirmiausiai turime užtikrinti, kad mūsų piliečiai savo gimtinėje galėtų dirbti mėgstamą darbą, iš kurio galėtų deramai gyventi. Todėl būtina skatinti verslumą“, – tvirtina V. Sinkevičius.
Dalinasi gerosiomis praktikomis iš užsienio
Buvusi „Kurk Lietuvai“ dalyvė, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė neabejoja, kad programa prisideda prie modernios Lietuvos ateities kūrimo tuo, kad į viešąjį sektorių pritraukia jaunus žmones ir leidžia jiems prisidėti prie sprendimų priėmimo.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad tik iš užsienio sugrįžę jauni žmonės priima modernius sprendimus, tačiau jų šviežias požiūris į nusistovėjusius procesus gali padėti sumažinti biurokratijos aparatą ir pasižiūrėti į vieną ar kitą problemą nauju kampu. Be to, „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai į Lietuvos viešąjį sektorių atkeliauja pasisėmę patirties užsienyje, todėl gali pasidalinti gerosiomis praktikomis – ne tiek žiniomis, kiek įpročiais, bendravimo stiliumi. Tam, kad įneštum naujo gūsio į nusistovėjusią sistemą, turi iš tiesų turėti kitokios patirties, kitaip sistema liks sustabarėjusi“, – mano U. Kaunaitė.
Šiandien „Kur Lietuvai“ džiugina sėkmingais projektais ir būtent jai galime padėkoti už šiandien jau sėkmingai veikiančią pakuočių depozito sistemą, Biobanko steigimą, grįžtamojo ryšio modelį priežiūros institucijų darbe, nereikalingos biurokratijos mažinimą įvairiausiose viešojo sektoriaus srityse. „Aš džiaugiuosi dėl besikeičiančio požiūrio į jaunų žmonių idėjas. Viliuosi, kad „Kurk Lietuvai“ prisideda prie viešojo sektoriaus prestižo gerinimo. Dažnai girdžiu žmones kalbant apie tokių programų reikalingumą kituose sektoriuose. Vadinasi, ji jau kuria pridėtinę vertę“, – tikina buvusi programos dalyvė.
Vienas iš svarbiausių šiandienos tikslų – padaryti viską, kad gerėtų bendras pragyvenimo lygis Lietuvoje. „Švietimo srityje Vyriausybės programoje kalbame apie stipendijas gabiausiems studentams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose su įsipareigojimu grįžti ir kurį laiką dirbti čia, Lietuvoje. Tai plačiai pasaulyje taikoma praktika, kurios dėka jaunimas kuria pridėtinę vertę savo, o ne kitai šaliai. Taip pat numatome kurti reintegracijos programas, kurios padėtų su vaikais iš užsienio grįžtantiems tautiečiams lengviau integruotis į mūsų mokyklas“, – pasakoja U. Kaunaitė.
Anot jos, visos priemonės, gerinančios sąlygas gyventi mūsų šalyje ir leidžiančios piliečiams jaustis oriems, kartu mažins ir emigracijos problemą.
Grįžusiems iš užsienio – greitesnis kilimas karjeros laiptais
Programoje dalyvavo ir Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, studijavęs Jungtinėje Karalystėje, praplėtęs savo akiratį, sugrįžęs į Lietuvą ir nė kiek tuo nenusivylęs. Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje yra puikių galimybių pradėti ar tęsti užsienyje pradėtą karjerą tiek viešajame sektoriuje, tiek globaliose kompanijose.
„Vien programa „Kurk Lietuvai“ per paskutinius 5 metus jau sugrąžino daugiau nei 100 aukštą kvalifikaciją turinčių lietuvių, baigusių studijas ar dirbusių užsienyje, suteikdama jiems galimybę dirbti su strateginiais ir didžiulį poveikį Lietuvai turinčiais projektais. Džiaugiuosi pasinaudojęs šia galimybe – tai tapo stipriu pagrindu vėlesnei mano karjerai Lietuvoje“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, Lietuva taip pat gali pritraukti jaunus talentus tarptautinių kompanijų darbo pasiūlymais ir jų suteikiamos galimybėmis – Lietuvoje veikia 55 paslaugų centrai, kuriuose dirba daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų. „Šiose kompanijose dirbantys talentai gali tikėtis gerokai greitesnio kilimo karjeros laiptais negu jų kolegos labai konkurencingose Vakarų Europos darbo rinkose ir tuo pačiu mėgautis geresne gyvenimo kokybe gyvendami Lietuvoje“, – pabrėžia R. Kėvelaitis.
Nors emigracijos mastai tebėra dideli, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti ir teigiamų pasekmių. Pasak ministro patarėjo, puikus to pavyzdys yra 2016 metų „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimą pelnęs Gintas Butkus. Gyvendamas ir dirbdamas JAV, jis žymiai prisidėjo, kad į Lietuvą ateitų finansinių paslaugų kompanija „Western Union“, kuri jau sukūrė daugiau nei 2 tūkst. darbo vietų Vilniuje.
„Egzistuoja ir kiti puikūs neformalaus atstovavimo Lietuvai pavyzdžiai, pritaikant savo patirtį gyvenimo Lietuvoje gerinimui: lietuviai savo įgūdžiais ir efektyvumu taip sužavėjo savo kompanijos vadovus Norvegijoje, jog dalis įmonės veiklų buvo perkelta į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną“, – pasakoja R. Kėvelaitis.
Pasak pašnekovo, Airijos pavyzdys gali tapti puikiu kelrodžiu Lietuvai kaip susitvarkyti su neigiamomis emigracijos pasekmėmis. Iš šalies per XX a. penktąjį dešimtmetį emigravo daugiau nei 15 proc. gyventojų, tačiau vėlesniais dešimtmečiais atliktos struktūrinės valstybės valdymo reformos ir prioriteto ekonominei politikai suteikimas leido užsienio kompanijoms Airijoje sukurti daug gerai apmokamų darbo vietų ir sugrąžinti jau emigravusius savo gyventojus atgal į šalį.
„Atsižvelgiant į tai, tikslinga numatyti dviejų krypčių žmonių sugrąžinimo į Lietuvą politiką – iš vienos pusės sukuriant sąlygas jauniems aukštos kvalifikacijos darbuotojams pradėti ar tęsti karjerą Lietuvoje, o iš kitos pusės – sukuriant priemones ir paskatas susigrąžinti ir išlaikyti Lietuvoje potencialius ekonominius migrantus“, – tikina R. Kėvelaitis.
