- Kaip pastaruoju metu keičiasi piliečių pasitikėjimas teismais ir prokuratūra?
E. P.: - Pasitikėjimas prokuratūra pamažu, tačiau auga. Skirtingų tyrimų duomenimis, per pastaruosius kelerius metus pasitikinčių prokuratūra padaugėjo maždaug 15 procentų. Įdomu yra tai, kad, taip pat tyrimų duomenimis, tie žmonės, kurie vienaip ar kitaip buvo susidūrę su prokuratūros darbu asmeniškai, vertina prokuratūrą kone dvigubai geriau, nei tie, kurie savo nuomonę susiformuoja tik iš informacijos viešojoje erdvėje.
Tačiau net ir šie rezultatai nereiškia, kad neturime siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo. Tai vienas iš tikslų. Kita vertus, prokuratūra vargu ar gali pretenduoti į „mėgstamiausios“ institucijos titulą, nes prokuratūros darbas susijęs su neigiamas emocijas keliančiais įvykiais. Ar tai būtų smurtiniai nusikaltimai, ar korupciniai, ar finansinės machinacijos ir sukčiavimai – net ir pranešant apie sėkmingai išaiškintą nusikaltimą bei teismui perduotą bylą, pranešame apie tai, kad kažkas su kažkuo pasielgė blogai, nepriimtinai, taigi, net ir labai gerai atlikto sunkaus darbo rezultatą visuomet „prigesina“ neigiamas paties įvykio šešėlis.
R. N.: - Iš tiesų keičiasi. Kaip keičiasi, pirmiausia atspindi įvairios apklausos. Visuomenės pasitikėjimą teismais ir jų darbą kartą per mėnesį vertina rinkos tyrimų bendrovės, kartą per metus – Vidaus reikalų ministerija. Visų jų atliekamų apklausų rezultatai rodo gerėjančius rezultatus – pasitikėjimas teismais kasmet auga po 1–3 proc. Pavyzdžiui, „Baltijos tyrimų“ atliekamos apklausos duomenimis, 2016 m. teismais pasitikėjo 46 proc. apklaustųjų, kai prieš trejus metus, 2013 m., – 37 proc.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos atliekamą apklausą, pernai teismų darbą teigiamai vertino 48 proc. apklaustųjų (2013 m. – 45 proc.). Žmonės, kurie yra susidūrę su teismais, jų darbą vertina palankiau nei tie, kurie nuomonę apie teismus formuoja vien iš nuogirdų.
Tiesa, yra skeptikų, kurie linkę kritiškai vertinti bet kokias apklausas ir metodikas, tiek respondentų parinkimą, tiek rezultatus. Apklausos jiems – tiesiog nepatikima forma. Tačiau kol kas nėra nieko objektyvesnio kaip apklausos, todėl remiamės jomis kaip orientyrais, atspindinčiais bendras tendencijas, aišku, įvertindami ir galimas paklaidas.
Matant teigiamus pokyčius, pasitikėjimo teismais, kaip profesionalia ir atvira institucija, didinimas ir toliau išlieka prioritetiniu uždaviniu.
- Nuo ko labiausiai priklauso teismų ir prokuratūros įvaizdis visuomenėje?
E. P.: - - Žmogui būdinga labiausiai pasitikėti tuo, kuris galvoja, elgiasi, vertina taip, kaip ir jis pats. Todėl kuo labiau institucijos požiūris ir sprendimai sutampa su dominuojančia visuomenėje nuomone bei vertinimu, tuo didesnio pasitikėjimo ji sulaukia. Tačiau tuomet, kai kalbama apie teisinį kažkokio įvykio, poelgio įvertinimą, ypač baudžiamojo įstatymo požiūriu, tikrai ne visuomet jis sutampa, gali sutapti, su visuomenės teisingumo supratimu ir lūkesčiais.
Teisė yra sudėtinga sritis, reikalaujanti ir specialių žinių, ir patirties. Todėl siekdami didesnio visuomenės pasitikėjimo, privalome kuo suprantamiau aiškinti savo sprendimus, net ir tuos, kurie visuomenei atrodo netinkami. Vadovaujamės tuo, kad priimtas sprendimas gali nesulaukti visuomenės pritarimo, bet visuomenei iš pateikto paaiškinimo turi būti aišku, kodėl jis yra būtent toks.
Vertinimo skirtumai taip pat atsiranda ir dėl to, kad dabar informacija apie įvykį, ypač – sukrečiantį emociškai, visus mus pasiekia itin greitai, palikdama labai stiprų pirmą įspūdį ir nedelsiant susiformuojančius vertinimus – kas kaltas ir kaip už tai reiktų bausti. Tačiau ikiteisminiame tyrime niekuomet nesitenkinama tik tokia informacija. Tyrimo metu surenkami labai detalūs, išsamūs duomenys, pasitelkiami įvairūs specialistai ir jų išvados. Ir tik tuomet vertinama.
Tiesa labai dažnai glūdi detalėse, iš kurių susidėlioja visuma. Ir būna, kad tuomet pamatomas kiek kitoks vaizdas, nei pasirodęs iš pradžių. Tik tuomet įtikinti visuomenę, kad pirmas įspūdis buvo klaidingas, yra praktiškai neįmanoma, ypač jei dar ir tų nustatytų detalių, saugodamas tyrime minimų žmonių, vaikų, nukentėjusiųjų interesus, negalima pateikti, nes taip padarytum jiems dar didesnę žalą.
R. N.: - Teismų įvaizdis, o tai reiškia – pasitikėjimas ne tik teismais, bet ir visa teisine sistema, valstybe, priklauso nuo teisėjų kompetencijos ir reputacijos, profesionalaus teismų darbuotojų darbo.
Pasitikėjimą auginti galime tik demonstruodami profesionalumą, skaidrumą ir atvirumą. Žmonės turi žinoti, kas vyksta teismuose, kaip elgtis atvykus į teismo procesą, kuo skiriasi apylinkės ir apygardos teismas, kokios nukentėjusiojo teisės teisme, kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti ir pan. Svarbiausia – žmonėms turi būti suprantami teismų sprendimai, jų argumentai. Kuo aiškiau ir įtikinamiau sugebėsime paaiškinti savo sprendimus, tuo greičiau rasime bendrą supratimą su visuomene.
Kita vertus, apklausų duomenimis, su teismais yra susidūrę iki 10 procentų visuomenės. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma žmonių nuomonę apie teismų darbą susidaro iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos ir nuomonių. Todėl ne mažiau svarbu, kad žiniasklaidoje pasirodanti informacija, nuomonių lyderių išsakomos pozicijos būtų grindžiamos objektyviais, patikrintais duomenimis, išklausomos kelios nuomonės.
- Kokiomis priemonėmis užtikrinamas teisinės sistemos atvirumas ir skaidrumas?
E. P.: Tai, kas susiję su baudžiamuoju persekiojimu, yra gana griežtai reglamentuota: kam, kada ir kokia informacija teiktina. O tai, kas susiję su prokuratūros veikla bendrai, siekiame pateikti visais galimais informacijos sklaidos kanalais, formomis ir būdais, nes mums svarbu, kad ši informacija pasiektų žmones.
Teikiame informaciją žiniasklaidai, skelbiame pranešimus spaudai, atnaujinome savo internetinį puslapį, turime savo erdvę socialiniame tinkle Facebook, dalyvaujame įvairiose iniciatyvose, kurios kartais ir nėra tiesiogiai susijusios su prokuratūros veikla.
Tai ir architektūrinis festivalis „Open House Vilnius“, kurio metu kasmet atveriame savo duris ir įsileidžiame šimtus lankytojų, kuriems pasakojame apie savo veiklą, tai ir „Literatūrinis teismas“, kurį pernai sumanė knygyno tinklas „Vaga“ ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas. Šio projekto esmė – nagrinėjant žinomus literatūros kūrinius parodyti, kaip pagal jų siužetą vyktų realus teismo procesas, kai įvykis būtų vertinamas taikant LR baudžiamąjį kodeksą.
Mūsų salė visus šešis kartus buvo pilnutėlė, ypač tuo projektu buvo susidomėję moksleiviai. Ir tai tik kelios iš kelių dešimčių įvairaus pobūdžio renginių ir priemonių, kuriomis siekiame būti skaidresni ir atviresni visuomenei. Įskaitant ir tai, kas vyksta pačios institucijos viduje - nuo mokymų iki rekomendacijų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu.
R. N.: - Informacija apie teismo sprendimus teikiama labai įvairiomis priemonėmis ir kanalais (pranešimai spaudai, teisėjų komentarai, dalyvavimas radijo ir TV diskusijose, kt.).
Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis – teismo priimtas sprendimas. Būtent žinios apie teismų sprendimus daugiausia ir formuoja visuomenės požiūrį į teismus.
Visuomenė pasitiki tais teismų sprendimais, kuriuos supranta, todėl vienas svarbiausių teismų sistemos yra kokybiškos informacijos apie teismų sprendimus pateikimas visuomenei. Kokybiškos – reiškia suprantamai išdėstytos, paaiškinant teisinę terminiją, nuoseklios ir pakankamos, kad nebūtų palikta abejonių.
Sutiksite, skirtingos teisėjų ir žurnalistų perspektyvos lemia, kad teisėjams tenka užduotis eiti sudėtingu keliu bandant pristatyti žmonėms teisę, pernelyg jos nesupaprastinant. Skambios antraštės, emocijų stimuliavimas, kuris gali iššaukti ne vieną šimtą interneto vartotojų paspaudimų, – ne teisėjų sritis. Todėl kartais norisi šiek tiek daugiau paties asmens pastangų vertinant teismų darbą, nei vien piktintis ar skųstis, kad teismas nedaro to ar ano. Tokiais atvejais gali pakakti suradus laisvą akimirką ramiai perskaityti teismo sprendimą – daug kas paaiškėtų.
Beje, sprendimai yra vieši ir laisvai prieinami. Teismo sprendimo tekstas yra pagrindinė mūsų skleidžiamos žinios, priimto sprendimo paaiškinimo ir atskaitomybės visuomenei forma. Jam niekada neprilygs ir jo niekada nepakeis 140 ženklų žinutė socialiniame tinkle ar diskusija TV laidoje.
Visai neseniai daugelyje teismų paskyrėme už bendravimą su žiniasklaida atsakingus teisėjus. Koks jų uždavinys? Paprasta kalba paaiškinti ne tik savo pačių, bet ir kitų kolegų teisėjų priimtus sprendimus, kurie domina visuomenę. Kai kam gali atrodyti neįprasta, kad vieno teisėjo sprendimus komentuoja kitas teisėjas, tačiau tai yra pasaulyje įprasta ir pasiteisinusi bendravimo su žiniasklaida forma. Teisėjo uždavinys – spręsti ginčus ir priimti sprendimus. Juk ne kiekvienas yra gimęs geru viešu kalbėtoju. Tuo tarpu vadinamasis „teisėjas spaudai“ yra visuomenės ir teismo jungiamoji grandis, ne tik išmananti teisėjo profesiją ir teisines subtilybes, bet ir sugebanti jas suprantamai išsakyti visuomenei.
Skleisdami žinią apie teismus, jų darbą, vertybes ir principus, kviečiame piliečius dalyvauti teismo posėdžiuose ir patiems savo akimis pamatyti teismo procesą. Kone visuose šalies teismuose organizuojamos ekskursijos moksleiviams, studentams, senjorams ir visiems besidomintiems. Lietuvos teismai yra atviri visuomenei.
Kad gyventojams būtų patogiau, stengiamės visą informaciją apie teismų darbą patalpinti internete. Portale teismai.lt skelbiami teismo posėdžių tvarkaraščiai, bylų skirstymo protokolai, įsiteisėję teismo sprendimai ir kita naudinga informacija.
Taip pat Nacionalinė teismų administracija su „Transparency International“ Lietuvos biuru sukūrė interneto tinklalapį „Atviras teismas“. Svetainėje atvirasteismas.lt pateikiami duomenys, statistika apie teisėjų skaičių teismuose, kiekvieno teisėjo darbo krūvį, bylų nagrinėjimo terminus, teismų biudžetą, teisėjo uždarbį ir kt.
- Kaip kovojama su pasitikėjimą mažinančiomis priežastimis?
E. P.: - Visuomenė nori matyti skaidriai, efektyviai ir greitai dirbančią prokuratūrą. Todėl svarbi ne tik informacijos sklaida, bet ir minėti pokyčiai pačioje prokuratūroje, jos veikloje, vertybėse. Galiu patvirtinti, kad pokyčiai vyksta, priimta nemažai svarbių sprendimų, kurie po tam tikro laiko duos, tikimės, visuomenės palankiai vertinamus rezultatus.
Kaip pavyzdį pateikčiau pakitusį požiūrį į skelbtiną informaciją – šiandien prokuratūros pozicija yra tokia, kad net ir nemaloni institucijai žinia yra ta, kurią privalome paskelbti patys, neraginami, neklausiami. Manome, kad tai taip pat didina visuomenės pasitikėjimą.
R. N.: - Šioje kovoje taip pat esame atviri ir siekiame kuo didesnio skaidrumo reikliai vertindami savo veiklą. Svarbiausia, kas jau pasiekta – teisėjų bendruomenės vidinis nesitaikstymas su bet kokiomis korpuso negerovėmis. Vykstantys procesai – geriausias įrodymas to, kad Lietuvos teismų bendruomenė netoleruoja įvykių, kai teisėjai nesilaiko teisėjo etikos reikalavimų, kenkia teismų autoritetui ar menkina žmonių pasitikėjimą teisingumo vykdymu.
Atsakomybė už teisėjų aplaidumą yra griežta – etiką pažeidusiems teisėjams keliamos drausmės bylos, teisėjo vardą pažeminę teisėjai atleidžiami iš darbo. Prasta teisėjo reputacija niekaip nesuderinama su teismų sistemos vertybėmis. Teismų sistema neslepia skandalingų atvejų ir už juos prisiima atsakomybę.
- Kaip manote, kas yra svarbiausia, kad žmonės būtų patenkinti institucijų darbu?
E. P.: - Nors tam įtakos turi labai daug faktorių, svarbiausi, matyt, jau minėti skaidrumas, ikiteisminio tyrimo efektyvumas ir trukmė, pateikiamos visuomenei informacijos aiškumas ir greitis. Visuomenė nori žinoti atsakymus dabar ir čia, tad kuo greičiau pateikiame laukiamą žinią, tuo mažesnė tikimybė, kad visuomenė nusivils. Kai praeina metai ar net keleri po rezonansinio įvykio, tai visi jau viską „žino“ ir nustatyta tiesa gali būti niekam nebeįdomi.
Kartais rezultatu nepasitikima, nes jo laukta per ilgai ir niekam nesvarbu, kad per tą laiką atliktas didžiulis ir labai sudėtingas darbas. Gal tai ir nėra visiškai teisinga, bet taip yra, tą turime suprasti ir siekti pagal galimybes atsižvelgti ir į tai. Prokuratūros paskirtis yra siekti teisėtumo ir teisingumo, vadinasi – tarnauti žmonėms. Ir jei tai darysime gerai, žmonės bus patenkinti mūsų darbu.
R. N.: - Kiekvienas žmogus tikisi gauti jam reikalingą informaciją, būti ne tik išklausytas, bet ir išgirstas, kiekvienas tikisi mandagaus, pasitikėjimą keliančio priėmimo, suprantamo paaiškinimo, o ne formalaus atsakymo, tikisi institucijos darbuotojų supratimo.
Apklausų rezultatai rodo – teismo lankytojai pageidautų, kad jiems teisme būtų teikiama informacinė, emocinė ir psichologinė parama. Tą ir darome. Jau kurį laiką diegiamos ir praktiškai taikomos priemonės, padedančios teismo bylų dalyviams jaustis saugiau, patirti mažiau streso dalyvaujant teismo posėdžiuose: platinami informaciniai leidiniai, didžiausiuose teismuose sutiksite teismo savanorius, kurie suteiks reikiamą informaciją, padės įveikti jaudulį. Stengiamės proceso dalyvius kiek įmanoma daugiau informuoti apie patį procesą.
Žinodami, ko gali tikėtis teisme, jo lankytojai jaučiasi saugiau, patiria mažiau streso, gerėja jų teikiamų parodymų tikslumas – taip žmogaus sąmonėje auga pasitikėjimas institucija ir jos darbu.
Dažnai nepasitikėjimas teismais kyla iš nežinojimo – gyventojų teisinio išprusimo lygis šalyje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, gana žemas, nemaža visuomenės dalis požiūrį į teismus atsinešė dar iš tų laikų, kai teismai buvo uždara sistema.
Teisinio švietimo spragos mūsų visuomenėje yra viena iš priežasčių, kodėl nepasitikima ne tik teisingumu, bet ir valstybe. Čia matome didelį rezervą, todėl teismai nuolat organizuoja teisinio švietimo renginius įvairioms auditorijoms – būsimiems ar esamiems teismo lankytojams, moksleiviams ir studentams, žiniasklaidos atstovams, senjorams.
