- Kas pastaruoju metu labiausiai didina valstybės biudžeto deficitą?
- Ir 2016, ir 2017 m. pagrindinį dėmesį valstybė skiria socialinei atskirčiai mažinti ir gynybai stiprinti. Deficitą neigiamai veiks ir šiais metais pradedama įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (Socialinis modelis).
Struktūrinės reformos neduoda naudos „čia ir dabar“, tačiau jos būtinos, kad užtikrintų šalies ekonomikos augimą, konkurencingumą ateityje bei gerintų viešųjų paslaugų kokybę.
- Planuojama kelti akcizo mokesčius alkoholio ir tabako produktams, o ateityje bus svarstoma ir galimybė įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą. Kaip vertinate tokius pokyčius?
- Priimtais ar svarstomais sprendimais iš esmės siekiama apriboti alkoholio prieinamumą - ypač jauniems žmonėms. Svarbu suprasti, kad alkoholis problemų nesprendžia, o jas sukelia ar apsunkina.
Finansų ministerija skaičiuoja, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiks biudžeto pajamas, vertina ir tai, kad siūlomos priemonės neiškreiptų konkurencijos ir neskatintų šešėlinės ekonomikos.
Galutiniai kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2017 metais turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų. Beje, apie 5 proc. pajamų, gautų iš alkoholio akcizo, skiriama visuomenės sveikatai stiprinti, sportui ir kultūrai.
- Kas labiausiai skatina korupcijos išsikerojimą šalyje, kokios priemonės skiriamos šių problemų sprendimui?
- Korupcija yra vienas didžiausių valstybės, kartu – ir žmonių gerovės – augimo ir stiprėjimo stabdžių. Kovoje su šiuo reiškiniu vien teisinių priemonių nepakanka – būtina, kad jo netoleruotų visuomenė, o tam reikia, kad ji domėtųsi problema ir valstybės finansais.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais atliktas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ tyrimas atskleidė, kad, palyginti su 2014 metais, nežymiai išaugo korupcijos kaip problemos svarba, padaugėjo manančių, kad labai paplitusi korupcinė situacija, kai verslininkai siekia paveikti partijas, tačiau didėja ir nepakantumas šiam reiškiniui, mažėja pasirengusių duoti kyšį, pastebimai mažėja kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, mažėja korupcinė patirtis, padidėjo žinomumas, kur kreiptis dėl korupcijos. Visą tyrimo rezultatų santrauką ir išsamią ataskaitą rasite STT interneto svetainėje čia.
Finansų ministerija antikorupcinėje veikloje glaudžiai bendradarbiauja su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Veiklos pagrindas yra korupcijos prevencija, rizikos valdymas bei stebėsena. Esame sudarę sąlygas visuomenei elektroninio pašto adresu pranesimai@finmin.lt pranešti apie korupcijos apraiškas ar pateikti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių tobulinimo. Apie įtariamą galimai neskaidrų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų investavimą ar administravimą galima pranešti Finansų ministerijai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje adresu http://www.esinvesticijos.lt/lt/pranesimai-ir-korupcija.
Finansų ministro valdymo srityje (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Muitinės departamente) vis daugiau viešųjų paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę – tai leidžia sumažinti korupcijos prielaidas bei užtikrinti skaidresnį paslaugų valdymą.
Dar vienas aspektas – veiklos skaidrumas ir aiškumas. Valstybės institucijos pateikia daug ir įvairios informacijos, tačiau ji yra atskiruose šaltiniuose, paprastai interneto svetainėse. Tenka pripažinti, kad iš esmės nėra vieno, visa apimančio šaltinio, kur žmogus paprastai ir greitai rastų ieškomą informaciją, galėtų nagrinėti jam įdomiais pjūviais. Kitaip tariant, informacijos viešojoje erdvėje yra daug, tačiau jos apdorojimui reikia daug laiko ir žinių. Be to, skelbiami duomenys nėra atviri (pvz. duomenys įkelti pdf formatu), nėra tinkamai apibendrinti, susisteminti arba detalizuoti.
Be to, jau dabar įgyvendinami įvairūs socialiniai projektai, tokie kaip Finansų ministerijos ir partnerių iniciatyva „Jonvabaliai“, skatinanti skaidrumą ir atsakingumą, naudojant Europos Sąjungos lėšas. Iniciatyva vienija organizacijas, kurios nori ir gali gyventojams plačiau papasakoti, kaip įgyvendino ES lėšomis finansuotus projektus. Prie iniciatyvos prisijungę ES projektų vykdytojai savanoriškai pildo skaidrumo deklaracijas, atsakydami į klausimus, kaip ir kur buvo panaudotos ES investicijos. Tokie projektai skatina gyventojų įsitraukimą – jie kviečiami susipažinti su projektų vykdytojų pateiktomis skaidrumo deklaracijomis, specialiai sukurtame žemėlapyje ieškoti aktualių, įdomių projektų, pakviesti prie iniciatyvos prisijungti dominančius projektus.
- Ko trūksta viešųjų finansų politikai Lietuvoje, kad ją būtų galima pavadinti skaidria?
- Viešųjų finansų politika Lietuvoje yra atvira visuomenei, tačiau siekiama supaprastinti prieigą prie informacijos bei didesnio pačios visuomenės domėjimosi.
- Kokiomis priemonėmis galima sumažinti finansinę priklausomybę nuo ES paramos?
- Dėl palaipsniui augančio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui lygio ir tam tikrų reiškinių Europos Sąjungoje (pavyzdžiui, „Brexit“), ES lėšų apimtis po 2020 m. Lietuvai, tikėtina, bus mažesnė.
2007–2013 m. finansinėms priemonėms buvo skirta apie 450 mln. eurų, tuo tarpu 2014–2020 m. laikotarpiu į 6 įsteigtus fondus jau investuota apie 600 mln. eurų ES lėšų.
Daugiau kaip 200 mln. eurų investuota siekiant padėti smulkiam ir vidutiniam verslui suteikiant paskolas, portfelines garantijas bei rizikos kapitalo forma. Lėšos taip pat bus investuojamos į pradedančiąsias inovatyvias įmones bei startuolius, kurios specializuosis mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklose.
Paskoloms verslo pradžiai derinant su konsultavimu iki 2020 m. numatyta 26,8 mln. eurų. Paskolos teikiamos labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, kurie ketina pradėti verslą ir (arba) veikia iki 1 metų bei kreipiasi dėl nedidelės (iki 25 tūkst. eurų) paskolos.
Daugiabučių namų renovavimo ir viešosios infrastruktūros priemonėms, kuriomis siekiama taupyti energiją, skirta apie 390 mln. eurų iš 2014–2020 m. ES investicijų.
Be to, sėkmingai panaudojamos ir 2007–2013 m. grįžusios struktūrinių fondų lėšos iš priemonių, skirtų renovuoti būstą paskolų, garantijų ir rizikos kapitalo priemonių verslui.
Finansinės priemonės (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo investicijos) taikomos vis plačiau ir siekiama ateityje ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą finansuoti nuosavais ištekliais. Ypač jos pasiteisino energijos efektyvumo srityje, tai paskatino ieškoti naujų galimybių bei dar labiau išplėsti finansinių priemonių taikymo sritis. Artimiausiu metu numatoma įsteigti fondus, kurių lėšomis būtų teikiamos paskolos ar garantijos kultūros paveldo bei vandentvarkos projektų įgyvendinimui. Tam numatyta skirti apie 75 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.
- O koks visuomenės vaidmuo formuojant valstybės biudžetą?
- Svarbu, kad visuomenė domėtųsi viešaisiais finansais, kadangi tai yra kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigai. Kviečiame apsilankyti Finansų ministerijos interneto svetainėje, kur skelbiame, kaip kiekvienais metais paskirstomi viešieji finansai. Be to, kiekvienas Lietuvos pilietis gali pareikšti savo nuomonę ir teikti argumentuotus pasiūlymus Finansų ministerijai ar kitai dėl biudžeto formavimo procese dalyvaujančiai institucijai.