Devynerius metus asociacijai „Infobalt“ vadovęs Edmundas Žvirblis dabar vadovauja viešosios įstaigos „Visorių informacinių technologijų parkas“ plėtros projektams.
- Ką iš naujausių sprendimų jūs įvardintumėte ypatingais Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimais?
- Mokslo ir technologijų pažanga šiuo metu jau duoda pirmuosius pasaulinius rezultatus. Moksle Nobelio premiją pretendavo gauti genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 atradęs profesorius Virginijus Šikšnys. Lietuvos mokslininkai ir studentai yra kviečiami dirbti į garsiausius mokslo centrus CERN, NASA ir panašiai.
Prie technologijų pažangos labiausiai prisideda lietuviškų lazerių gamintojai, pavyzdžiui, ultradidelių intensyvumų lazerinių sistemų. Tai yra, kai sukuriama daugiau nei 10 petavatų (PW) smailinė galia, o kol kas nieko panašaus niekur pasaulyje pasiekta nebuvo. Lazerinės sistemos spinduliuotė bus naudojama plazmos ir didelio energijos tankio fizikos, molekulinių, biomedicinos, medžiagų mokslo tyrimams, dalelių srautų greitinimui.
- Kokiais pasiekimais Lietuva yra iš kitų išsiskirianti valstybė?
Siūlau atkreipti dėmesį į pažangių mobiliųjų technologijų diegimą, pavyzdžiui, Lietuva pasauliniu mastu užima trečią vietą, po Pietų Korėjos ir Japonijos, pagal technologijos 4G skvarbą. Tokia sukurta infrastruktūra leidžia kurti naujos kartos produktus ir paslaugas.
Lietuvoje dirbančiųjų kiekis, vertinant procentais nuo visų dirbančiųjų, biotechnologijų ir lazerių sektoriuose yra tarp pasaulio valstybių lyderių, ir tai yra gera bazė kurti naujiems produktams. Tikėkimės, kad ir Lietuvos IT sektorius greitai pavys šiuos du sektorius pagal šį rodiklį.
- Ar galima sakyti, kad Lietuvoje susidomėjimas technologijomis auga?
- 2016 m. Lietuvoje stojančiųjų į technologijų ir fizinių mokslų studijas išaugo, tačiau dar ne tiek sparčiai, kad ateityje būtų galima užpildyti visas darbo vietas technologinėse įmonėse.
- Kaip jūs manote, kodėl? Ar pakankamai šia sritimi yra sudominami vaikai?
- Vaikai šia sritimi yra sudominami nepakankamai, galima spėti, kad IT ir technologinės kūrybos būrelius Lietuvoje lanko mažiau nei 10 proc. vaikų. Remiantis tyrimais, galima teigti, kad išsivysčiusiose valstybėse 20 proc. vaikų robotus laiko įprasta jų aplinkos dalimi, vadinasi, mažiausiai dar daugiau kaip 10 proc. Lietuvos vaikų negauna galimybės dalyvauti technologinės kūrybos būreliuose.
- Kokios yra to priežastys?
- Yra problema, jeigu vaiko tėvai patys bijo technologijų – ta baimė užkrečia ir kai kuriuos vaikus. Ta pati situacija ir su daugeliu mokytojų, jeigu jie bijo technologijų, tai niekada ir neskatins vaikų rinktis technologinės kūrybos užsiėmimus.
Antra, trūksta gerai paruoštų mokymo programų.
- Ar technologinės iniciatyvos apskritai yra pasiekiamos Lietuvos vaikams?
- Lietuvoje trūksta technologinės pakraipos būrelių prieinamumo, ypač už Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų ribų. Labai daug Lietuvos vaikų negauna galimybės mokytis su šiuolaikinėmis technologinio kūrybiškumo ugdymo priemonėmis. Šios priemonės yra nepigios, su jomis dirbti ir mokyti vaikus yra per mažai mokytojų. Dauguma Lietuvos savivaldybių bijo įsileisti technologinės kūrybos būrelius į savo mokyklas, nes visur vyrauja šokiai, dailė, muzika, sportas ir panašiai.
Manau, reikia padidinti Neformaliojo vaikų švietimo finansavimą, kad kuo daugiau vaikų galėtų lankyti būrelius, taip pat ir technologinės pakraipos. Be to, reikalingas Lietuvos verslo didesnis dėmesys technologinės pakraipos būreliams, nes verslas galėtų prisidėti ir finansiškai, pavyzdžiui, nupirkti mokykloms reikalingos įrangos, ir per mentorystę, per savanoriavimą.
- Ką galima būtų padaryti, kad Lietuva taptų stipresne technologijų srityje?
- Jeigu reikėtų greito pokyčio, svarbiausia šiuo metu atlikti reikalingus sprendimus ir investicijas į neformaliojo vaikų švietimo sektorių, nes tik čia yra įmanoma vaikus sudominti technologine kūryba išlaisvinant jų kūrybinį potencialą ir patenkinti žinių troškimą.
Taip pat Lietuva turi dalyvauti šiuo metu vykstančioje ketvirtojoje pasaulinėje pramoninėje revoliucijoje, aktyviai pardavinėti mokslo ir verslo sukurtus produktus bei paslaugas visame pasaulyje.
