Apie savo ir kitų mokslininkų pasiekimus robotikoje pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorius, su robotikos įmone „Rubedo sistemos“ dirbęs Tomas Krilavičius.
„Mes turime porą labai praktinių robotinių projektų kartu su „Rubedos sistemomis“. Vienas yra pritaikomas medicinoje, tai – robotizuotas gultas, kuris yra naudojamas radijo terapijoje gydant vėžinius susirgimus“, - pasakojo T. Krilavičius.
Roboto „RePOZ“ (angl. santrumpa Respiratory Motion Compensation – liet. Judėjimo kvėpuojant kompensatorius) tikslas – užtikrinti efektyvesnį gydymą.
„Jo idėja gana paprasta ir skirta išspręsti aktualią problemą: kai švitini plaučių sritį, žmogus kvėpuoja ir visi augliai juda, tad apšvitinama ir kur reikia, ir kur nereikia. Mes kartu su įmone sukūrėme sprendimą, kuris kilnoja ligonį taip, kad jam kvėpuojant auglys būtų toje pat vietoje, t. y. kompensuotų kvėpavimą“, - kalbėjo T. Krilavičius.
Pašnekovas paaiškina, kad sprendimas veikia tokiu principu: ant žmogaus stebėjimo ir gydymo seanso metu yra uždedami specialūs markeriai, kurie padeda sekti jo judėjimą dėl kvėpavimo, o mokslininkai iš gautų duomenų sugeba išskaičiuoti auglio judėjimą. Kartu auglio judėjimo trajektorija yra įrašoma ir specialiais prietaisais.
„Pavyzdžiui, pagal surinktus duomenis galima prognozuoti, kad po 300 milisekundžių auglys bus pajudėjęs, tad ir gultą reikia judinti į konkrečią pusę. Tokio sprendimo tikslas – švitinti tik auglį, o ne vietas šalia jo. Tiesa, ne visur ši metodika tinka, pavyzdžiui, prostatos judėjimas siejamas ne su kvėpavimu, o su žarnyno funkcijomis“, - paaiškino T. Krilavičius.
Pasak jo, šiuo metu gulto prototipas yra sukurtas ir įmonė jį yra pristačiusi gamintojams.
Projekto iniciatoriai - „Rubedo sistemos“, tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto ir Baltijos pažangių technologijų instituto mokslininkai. Robotizuoto gulto veikimo principus galima pamatyti video.
Pagalbininkas parduotuvėje
Dar vienas robotizuotas sprendimas – išmanus vežimėlis – asmeninis asistentas „Roboratai“. Projekto iniciatoriai - „Rubedo sistemos“, tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto, Baltijos pažangių technologijų instituto ir Kauno Technologijų universiteto mokslininkai.
Vienas iš galimų pavyzdžių, kaip jį panaudoti, yra parduotuvėse: žmogus atėjo, pasisveikino su vežimėliu, o po to viso apsipirkimo metu vežimėlis seka paskui pirkėją po parduotuvę, tad žmogui nereikia jo stumdyti.
„Dabar šis robotas yra prototipo stadijoje, žinau, kad kai kurie jam pritaikyti sprendimai yra parduoti užsienyje, karinei pramonei, kelio planavimo ir sekimo funkcijoms“, - roboto pritaikomumą komentavo pašnekovas.
Kuriant šio roboto prototipą buvo investuojama ir į jo dizainą. Kaip robotas juda galima pamatyti video.
Pramoninis robotas
Šiemet baigtas dar vienas tarptautinis roboto kūrimo projektas, kai robotas „ACAT“ buvo mokomas skaityti ir suprasti instrukcijas.
„Kartu su partneriais iš Vokietijos, Slovėnijos ir Danijos ėmėmės pramoninio roboto projekto. Paprastai gamyklose esantys robotai arba yra labai daug programuojami, kas brangiai kainuoja, arba jie yra žmonių darbo vietose ir su jais reikia atlikti veiksmus pagal specialias instrukcijas. Mūsų idėja buvo tokia: išmokyti robotus perskaityti žmogiškas instrukcijas ir jas realizuoti“, - paaiškina T. Krilavičius.
Pasak jo, toks robotas padidintų gamybos efektyvumą nereikalaudamas labai didelių investicijų.
„Pavyzdžiui, kartą per savaitę nereikėtų tam tikrų veiksmų atlikti darbininkui, nes atvažiuotų robotas manipuliatorius, kuris darbą padarytų už jį. Galbūt šie robotai galėtų dirbti ir naktimis“, - svarstė T. Krilavičius.
Pasak pašnekovo, tokie robotai planuoti dviem scenarijams: gamyklai ir biocheminei laboratorijai, kur robotas pilstytų mišinius.
„Taip, toks robotas galėtų pakeisti žmones, bet iki galutinio praktinio jo pritaikymo dar reikia padirbėti, nes šie sprendimai nėra labai universalūs“, - kalbėjo mokslininkas.
Dirbdami su partneriais iš užsienio, mokslininkai pasidalino darbais pagal savo specializaciją, pavyzdžiui, Lietuvoje buvo sukurta teksto analizės posistemė, kuri tekste identifikuoja veiksmus, objektus, bei jų savybes, ir susieja su robotui žinomais veiksmais bei objektais.
„Sukūrę veiksmų rinkinius juos atiduodavome, o danai juos konvertuodavo į robotines programas“, - pavyzdį, kaip buvo dirbama su partneriais iš kitos šalies, pateikia T. Krilavičius.
Jis pasidžiaugė, kad Vytauto Didžiojo universitetas robotikos srityje turi gerą įdirbį su kalbos technologijomis ir analize.
„Mes sukuriame metodus, kurie užtikrina robotų veikimą. Dalis jų – programavimas, kita – matematika, formulės, naudojami įvairūs dirbtinio intelekto modeliai“, - paaiškino T. Krilavičius.
