Šiuo metu Lietuvoje yra dvi didelės robotikos užsiėmimų bazės: tai – Robotikos mokykla ir Robotikos akademija. Abiejuose pirmuosius užsiėmimus gali lankyti vaikai nuo 3 metų.

„Kalbant apie robotiką arba technologinius mokslus, vaikų susidomėjimas yra didelis. To priežastis – šiuolaikiniai žaidimai, vis naujesnės technologijos, dronai, su kuriais vaikai susipažįsta labai anksti. Ko gero, pirmąjį išmanųjį telefoną vaikas pačiupinėja būdamas 1,5 metų. Robotikos būrelių tikslas, kad vaikai su technologijomis susipažintų ir savo veiklą nukreiptų tikslingai: ne tik žaistų ar maigytų išmanųjį telefoną, bet ir suprastų, kaip viskas yra padaroma“, - pasakojo Robotikos mokyklos vadybininkas Artūras Zaveckas.

Pasako jo, natūralu, kad vaikai žaidžia kompiuterinius ar kitokius šiuolaikinius žaidimus, tačiau atėję į robotikos mokyklą jie atsiduria kitoje žaidimo pusėje: galvoja, ne tik kaip žaidimą laimėti, bet ir kaip jį sukurti.

„Įgiję žinių, vaikai ima kurti savo žaidimus, kurie, aišku, iš pradžių būna nesudėtingi, tačiau jau kelia džiaugsmą, vaikai turi ką parodyti draugams, kurie tai pamatę ir patys užsimano į robotiką. Nors Lietuva yra maža valstybė, Europos kontekste mes vaikus technologijomis pakankamai gerai sudominame“, - džiaugėsi jis.

Vienas Robotikos akademijos pradininkų, instruktorius Kristijonas Vasiliauskas pabrėžia, kad šis užsiėmimas vaikams labai įdomus.

„Matome labai didelį susidomėjimą robotika tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose regionuose. Vaikus sužavi idėja, kad jie gali patys spręsti problemas ir kurti sprendimus, - sakė jis. - Rezultatą jie gali pasiekti greitai ir iš esmės suvokti, kaip naudoti technologijas. Robotas yra išmanus įrankis kuris įgalina net ir mažuosius tapti geresnio pasaulio kūrėjais. Taip pat labai smagu matyti besidžiaugiančių vaikų žibančias akis, kai jų sukurtas sprendimas veikia.“

K. Vasiliauskas sako, kad vaikai robotikos mokosi žaisdami.

„O juk nėra nieko, ką vaikai mėgtų labiau nei žaidimus“, - primena jis.

Abu pašnekovai įsitikinę, kad vaikų, kurie domisi robotika, daugės. Robotikos mokyklos duomenimis, jų organizuojamus būrelius ir dirbtuves visoje Lietuvoje lanko apie 500-600 vaikų.

Šiuo metu Robotikos akademiją lanko daugiau nei 3 800 mokinių, ji turi 4 centrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir daugiau nei 20 padalinių regionų miestuose ir miesteliuose. Robotikos akademija su vaikais dirba daugiau nei 70-yje mokyklų.

Lanko ir trimečiai, ir septyniolikmečiai

Mokytis robotikos gali įvairaus amžiaus vaikai, taip pat ir paaugliai, nepriklausomai nuo jų turimų žinių.

„Šiuo metu pas mus jauniausias lankytojas yra darželinukas, 3-ejų metų su trupučiu, o vyriausias – 17-os, jei kalbame apie nepilnamečius. Būreliai vyksta mokyklose, mūsų bazėse, kitur pagal poreikį organizuojame vienos dienos būrelį – dirbtuves. Pavyzdžiui, su kai kuriomis mokyklomis esame pasirašę mokymo sutartį ir kas mėnesį ten važiuojame su didžiulėmis dirbtuvėmis“, - kalbėjo A. Zaveckas.

Pirmasis susitikimas su robotika dažnai vyksta naudojant LEGO, nors priemonių gali būti ir daugiau.

„Jei prie LEGO pridedamas programinis blokas, varikliukas, modelis gali ir važinėti, ir atlikti įvairias užduotis. Tai yra viena iš pirmųjų priemonių sudominti vaikus, - pavyzdį pateikė A. Zaveckas. - Jaunesni vaikai užsiima ir jiems pažįstamomis veiklomis. Pavyzdžiui, tai gali būti malūno gamyba, karpant kartoną, naudojant šiaudelį ir varikliuką.“

Robotikos Akademijoje mokymosi programos taip pat pritaikytos pagal vaikų amžių ir turimas žinias, bet patys mažiausi šiuos užsiėmimus gali lankyti nuo 3,5 metų.

„Mažylių LEGO dirbtuvės skirtos 3,5-5 metų vaikams, kuriose jie mokosi mechanikos pagrindų, lavina motorinius įgūdžius, mokosi dirbti grupėje bei gerina socialinius įgūdžius. Toliau - Ankstyvoji robotika, kai vaikai gerina komunikacijos įgūdžius, tokius kaip projekto pristatymas, klausimų kėlimas, gerina darbo komandoje įgūdžius, mechanikos žinias, t. y. susipažįsta su įvairiais pagrindiniais mechanikos, fizikos terminais ir funkcijomis, bei įgyja programavimo pagrindų“, - vardijo K. Vasiliauskas.

Po to vaikai gali mokytis smagesnių dalykų jau su sudėtingesniais LEGO robotais. Įgiję pakankamai žinių, moksleiviai imasi dirbti su kompiuterinėmis technologijomis.

„Ketvirtas lygis skirtas labiausiai pažengusiems – tai Jaunieji taikomistai ir Taikomistai. Šioje mokymo programoje vaikai ir jaunuoliai gilinasi į žaidimų kūrimo logiką ir mechaniką, 3D modeliavimą, elektroniką ir visa tai sujungia su robotika. Tai sritis, kurioje geriausia gilintis į vaikui įdomias temas. Taip pat yra galimybė susipažinti su kitais smagiais robotais, tokiais kaip XYZ, NAO ir kitais“, - vardijo K. Vasiliauskas.

Įdomu tai, kad moksleiviai būrelių metu dirba su profesionalia programine įranga ir kita technika.

„Mes mokome 3D projektavimo dirbdami su profesionalia programine įranga. Ji gali būti naudojama kurti tiltams, pastatams, žaidimo aplinkai. Nors Mocartas buvo genijus, bet jo tėvai jį iškart sodino dirbti prie tikro instrumento“, - apie profesionalių įrankių svarbą kalbėjo A. Zaveckas.

Domisi regionų mokyklos

Robotikos nori mokytis ne tik didžiųjų miestų vaikai, todėl ir kitose Lietuvos vietose organizuojami analogiški būreliai ar visos dienos robotikos dirbtuvės.

A. Zaveckas sako, kad vaikų mažesniuose miesteliuose, kurie norėtų lankyti papildomus būrelius, yra labai daug.

„Didžiausia bėda, kad jie neturi kur padėti savo intelektualinio užtaiso, tad renkasi iš to, kas siūloma jų gyvenvietėje kaip užklasinės veiklos, o jei tokių užsiėmimų nėra, jie lieka laisvo laiko leisti gatvėje su visomis to pasekmėmis“, - kalbėjo jis.

Susidomėjimą robotika regionuose yra pajutę ir Robotikos akademijos atstovai.

„Itin džiaugiamės regionų iniciatyvomis, kai supratingas mokytojas ar direktorius kreipiasi į mus, siūlo pats mokytis robotikos, kad tik galėtų savo ugdomiems vaikams pasiūlyti robotikos užsiėmimų. Tuomet Robotikos akademija padaro viską, kas yra jos galioje, kad tame regione atsirastų robotikos užsiėmimai“, - sakė K. Vasiliauskas.

Pasak jo, pagrindiniai kriterijai tokiems būreliams mažesnėse gyvenvietėse atsirasti yra aktyvus mokytojas, socialiai atsakinga mokykla ir tam tikras besidominčių vaikų kiekis.

Robotikos būrelių organizatorių patirtis rodo, kad vienoje mokykloje 40 būrelį lankančių mokinių grupė susidaro be didesnių sunkumų. Tiesa, norinčių lankyti robotiką gali būti ir daugiau, bet tai atsiremia ir į tėvų finansines galimybes.

Skaičiuojama, kad vienam vaikui visos dienos robotikos dirbtuvės arba robotikos būrelis mėnesiui gali kainuoti apie 40-60 eurų.

Ką vaikai jau žino

Apie robotus ir kitas naujas technologijas dalis vaikų jau žino gana nemažai. Robotikos būrelių organizatoriai pastebi, kad beveik pusė visų jų mokinių jau atėjo šį tą žinodami iš patirties, pavyzdžiui, buvo mėginę valdyti droną.

„Būna visko: ir visiškų nulinukų, ir pasikausčiusių. Įdomu, kai 9-etis turi daugiau žinių programuojant ar projektuojant, nei 16-etis, kuris tik pradeda mokytis“, - palygina A. Zaveckas.

„Į robotikos užsiėmimus ateina tikrai įvairių vaikų. Vieni jau šį tą išbandę, pavyzdžiui, programavimą, kiti tiesiog ateina, nes juos patraukia robotai ir tai, kad jų kūrinys judės. Dar viena dalis vaikų sužino apie mus robotikos šventėje „Robotiada“, kurioje susitinka mokslo įdomybėmis besidomintys žmonės“, - pasakojo K. Vasiliauskas.

Mechaninis karpis neša jūrų robotiką į naujas gelmes

Jis vardija, kad akademija nuolat vykdo apklausas, kaip sekasi būrelius lankantiems vaikams.

„Pačių mažiausiųjų tėvai džiaugiasi pagerėjusia motorika, koncentracija, vyresnių – kantrybės ugdymu, tuo, kad išmoko dalintis su kitu. Vyriausieji gerina iškalbos, pristatymo įgūdžius, dažnai laisviau bendrauja, geriau reiškia mintis, - sakė jis. - Dažnas vaikas LEGO jau pažįsta, tačiau po būrelių ima į jį žiūrėti kitaip – mato tai ne tik kaip žaislą, bet kaip kūrybos ir mokymosi priemonę, kur vaiką riboja tik jo fantazija. Šiuolaikiniai vaikai dėl didelio technologijų poveikio jų gyvenime yra labai imlūs ir greitai mokosi.“