Užsienyje perkami maisto produktai gali būti užkrėsti
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta per nugaišusius gyvulius – pagrindinis viruso šaltinis yra nugaišęs šernas arba kiaulė ir iš jų pagaminti maisto produktai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarijos kontrolės skyriaus vedėjas Egidijus Pumputis perspėja, jog keliaujantiems negalima pamiršti rizikos nusipirkti AKM užkrėstų maisto produktų užsienio šalyse.
„Jei produktas yra pirktas ES šalyse, tikrai nereikia baimintis dėl AKM užkrato, tačiau mūsų atliktų tyrimų rezultatai ne kartą parodė, jog iš ne ES šalių gali būti nusipirkti ir parsivežami infekuoti maisto produktai. Pavyzdžiui, paėmėme konfiskuotų maisto produktų, atsivežtų iš Baltarusijos, mėginius. Konfiskuota dešra buvo tinkamai gamykliškai suženklinta, tačiau nustatėme, jog ji pagaminta iš AKM užkrato infekuotos mėsos“, – aiškina specialistas.
Šis pavyzdys įrodo, jog net ir gamykloje pagaminta ir įsigyta dešra gali būti AKM viruso šaltiniu. Dėl šios priežasties griežtai tikrinami keliaujančių žmonių lagaminai ir konfiskuojami gyvūninės kilmės maisto produktai, kurių neleidžiama įsivežti iš užsienio šalių į Lietuvą. Draudžiama atsivežti gyvūninės kilmės produktų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir trečiųjų šalių, su kuriomis turime tarptautinį susisiekimą.
Bagažo patikrinimo tvarkos nežinojimas gali brangiai kainuoti
Pasiruošusiems aplankyti užsienio šalis, būtina susipažinti su reikalavimais bagažui. E. Pumputis perspėja, jog grįžtant į Lietuvą iš trečiųjų šalių negalima atsivežti maisto produktų, kurie yra pagaminti iš gyvūninės kilmės produktų, t. y. pieno, sūrio, varškės, kitų pieno produktų. Taip pat negalima atsivežti mėsos – nesvarbu, ar tai būtų termiškai apdoroti, vakuumuoti ar kitaip supakuoti produktai.
Net sumuštinyje esantis mažas gabalėlis mėsos gali užkrėsti šimtus gyvūnų. „Pašto siuntų tarnybos net nepriima gyvūninės kilmės produktų, tai palengvina AKM plitimo kontrolę. Didesnę riziką kelia iš artimųjų šalių – Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos – keliaujantys žmonės“, – tikina E. Pumputis.
Kasmet Lietuvos pasienyje konfiskuojama per 4 tonas gyvūninės kilmės maisto produktų. Konfiskuotas turinys perduodamas VMVT, kuri jį sunaikina.
Būti atsargiems keliaujant svarbu ne tik dėl rizikos prisidėti prie AKM užkrato skleidimo, bet ir dėl paukščių gripo plitimo – E. Pumputis įspėja, jog ši liga plinta tokiose kaimyninėse šalyse kaip Lenkija ir Vokietija, todėl reikia būti dėmesingiems ir nenaudoti gyvūninės kilmės maisto produktų iš trečiųjų šalių.
Elgesys gamtoje kontroliuojamas sunkiau
Būtina susipažinti ir su tinkamo elgesio gamtoje taisyklėmis – tai specialistas vadina turisto etika. Draudžiama palikti maisto produktų atliekas neišmestas į tam tikrus konteinerius, nes jas gali suėsti laukiniai gyvūnai ir tokiu būdu padėti AKM užkratui plėstis.
„Poilsiaujant, žvejojant ar vykdant kokią nors kitą veiklą miške, aplankytą vietą reikia palikti tokią, kokią radome. Svarbu nepalikti nieko, ką atsivežėme – maisto produktų, plastiko. Pamačius šalia numestą šiukšlę, reikia ją išmesti. Pamažu šios elgesio miške etikos yra vis labiau laikomasi, turistai nepalieka šiukšlių, jas išmeta. Svarbiausia nieko nepalikti ir išvykstant sutvarkyti aplinką“, – aiškina pašnekovas.
VMVT atstovas sako, kad bagažą dar galima sukontroliuoti, patikrinti, o laukinę fauną prižiūrėti sunkiau, todėl maras joje plinta. „Ligos nežino sienų. Marui nereikia paso kirsti pasienį – jis plinta laisvai. Gamtoje esančio viruso sukontroliuoti beveik neįmanoma, todėl visuomenės sąmoningumas itin svarbus. Užtikrinkite, kad šeima ar draugai, atvykstantys iš užsienio šalių, būtų susipažinę su šiais rizikos veiksniais“, – perspėja E. Pumputis.
Tiesa, baimintis kelionių ir poilsio gamtoje tikrai nereikia – būdami dėmesingi ir atsargūs, užkrato plitimo galime išvengti.
