Per avariją sudaužyti 6 automobiliai: kur slypi tikrosios viso to priežastys

Slidus kelias, prietema ir saugaus atstumo tarp automobilių nesilaikymas – tokios sąlygos neretai prišaukia pavojingas avarijas, kurių metu susiduria daug automobilių. Tokia avarija nutiko sekmadienio vakarą Raseinių rajone, kelyje Klaipėda-Kaunas. Eismo įvykio metu sudaužyti net 6 automobiliai. Tokių avarijų būtų kur kas mažiau, jei vairuotojai laikytųsi saugaus atstumo tarp automobilių.

Daugiausia avarijos dalyvių – prietemoje

Kaip DELFI informavo Situacijų koordinavimo skyrius, sekmadienį, lapkričio 20 d., 18.10 val., gautas pranešimas apie avariją kelio Klaipėda-Kaunas 160-ame kilometre, Raseinių rajone, netoli Ariogalos.

Avarija įvyko dėl neaiškių aplinkybių staiga pristabdžius vienam automobiliui. Į jį vienas po kito rėžėsi kiti penki automobiliai. Didelio eismo įvykio metu, laimei, nenukentėjo nei vienas žmogus. Dėl incidento kelyje sutriko eismas.

VĮ „Kauno regiono keliai“ Raseinių kelių tarnybos viršininko Egidijaus Striūgos teigimu, dažniausiai tokios avarijos, kuriose susiduria daug automobilių, atsitinka dėl saugaus atstumo nesilaikymo ir prasto matomumo, kuris ypač pavojingas vakarėjant.

„Įprastai daug automobilių susiduria prietemoje, kuomet vairuotojai yra akinami iš priekio atvažiuojančių automobilių šviesų. Tai blaško vairuotojo dėmesį ir dėl to per vėlai sureaguojama į priešais stabdantį automobilį. Tamsiu paros metu ne laiku pajuntama, kada artėja objektas – tai pagrindinė sąlyga, sukelianti tokias avarijas“, – aiškina E. Striūga.

Avarijos baigtis priklauso ir nuo to, kokį automobilį vairuojate

Raseinių kelių tarnybos viršininkas tikina, kad regiono keliuose tokios avarijos pasitaiko nedažnai – kur kas dažniau susiduria du automobiliai, retais atvejais trys. Su avarijomis, kuriose dalyvauja daugiau automobilių, Raseinių keliuose E. Striūgai dar neteko susidurti – daugiau nei pora automobilių dažniausiai susiduria magistralėse, kuriose važiuojama dideliu greičiu.

O kuo baigiasi tokios avarijos? „Avarijos baigtis priklauso nuo automobilio. Kuo jis naujesnis, tuo daugiau apsaugos priemonių jame yra, kurios gali išgelbėti gyvybę. Jei automobilis senas, užtenka važiuoti ir 80 km/val greičiu tam, kad įvyktų nelaimingas, mirtinas atsitikimas. Magistralėse, kuriose antra juosta važiuojama 130-140 km/h greičiu, pasekmės būna ypač liūdnos“, – tikina Raseinių kelių tarnybos viršininkas.

Pavojingiausios avarijos būna automobiliams susidūrus kaktomuša – 3 ar daugiau automobilių dažniausiai susiduria eilėje, išsirikiuodami vienas paskui kitą. „Važiuodamas iš Vilniaus savo akimis mačiau šią avariją – atrodė išties baisiai. Sustojo daugybė mašinų, šalia buvo greitosios pagalbos automobilis ir dvi ugniagesių mašinos“, – prisimena E. Striūga.

Tokios avarijos įvyksta tiesiuose kelio ruožuose. „Įsivaizduokite: viena paskui kitą dideliu greičiu važiuoja 4-5 mašinos. Viena iš jų staiga stabdo – esant dideliam greičiui, kiti vairuotojai nebespėja į tai sureaguoti ir bumt į galą antras, paskui trečias automobilis. Tokios avarijos būdingesnės tiesiems kelio ruožams“, – aiškina Raseinių kelių tarnybos viršininkas.

Tiesa, sankryžos taip pat nėra apsaugotos nuo tokių nelaimingų atsitikimų – kartais greitai važiuojantys vairuotojai pernelyg staigiai sustabdo automobilį įsijungus raudonam šviesoforo signalui, o nesilaikant saugaus atstumo, už jo važiuojantiems žmonėms taip pat sudėtinga laiku sureaguoti į tokį staigų stabdymą. E. Striūgos teigimu, tokių avarijų paprasta išvengti – tereikia laikytis saugaus atstumo.

Vokietijoje tokios avarijos dažnesnės nei Lietuvoje

Lenktynininkas Benediktas Vanagas tokiose avarijose, kuriose susiduria daug automobilių, pirmiausiai kaltina nekoncentruotą vairuotojų dėmesį ir atsakomybės stoką. Kelio atkarpose, kuriose leidžiamas didelis greitis ir yra didelis automobilių srautas, nesitikima, jog kažkas gali greitai sustoti. Važiuojant dideliu greičiu nebelieka laiko sureaguoti į staiga priešais sustojusį automobilį.

„Tokio tipo įvykiai dažniausiai atsitinka atkarpose, kuriose automobiliai važiuoja greičiau, o kelias yra visiškai tiesus. Vairuotojai nesitiki kliūties ir netikėtumo veiksnys sukelia tokias avarijas. Žmonės per vėlai pradeda stabdyti nesitikėdami, jog jiems reikės tai padaryti“, – teigia lenktynininkas.

Tokios avarijos Lietuvoje nėra dažnos, kur kas dažniau tokių atvejų pasitaiko kitose šalyse, kuriose važiuojama dar didesniu greičiu, pavyzdžiui, Vokietijoje. „Įsivaizduokime, jeigu Vokietijos autobane (valstybės valdomoje magistralėje) susiduria keli automobiliai esant didžiuliam srautui. Jie važiuoja 200 km/val greičiu – avarijos tikimybė čia yra kur kas didesnė“, – atkreipia dėmesį B. Vanagas.

Šiuo metų laiku reikia būti ypač atsargiems

Šiuo metų laiku kyla didžiausia rizika tokio pobūdžio avarijoms nutikti, kadangi blogos oro sąlygos taip pat gali būti lemiamos. Atsiradus plikšalai, slidžiais keliais važiuojantiems ir kliūtį staiga pamačiusiems vairuotojams sustoti tampa dar sunkiau – šiuo metų laiku eilėmis stovinčių susidaužusių automobilių galima pamatyti šiek tiek dažniau.

Tokios avarijos tragiškumą, anot B. Vanago, lemia vairuotojo greitis. „Atsitikus eismo įvykiui svarbu labai atsargiai žmonėms lipti iš automobilių ir stebėti, kas vyksta kelyje. Tuo metu gali atlėkti kiti greitai atvažiuojantys automobiliai, todėl reikia būti ypatingai atsargiems“, – perspėja lenktynininkas.

Panašios avarijos labiausiai tikėtinos magistralėse, didmiesčiuose, aplinkkeliuose arba tose kelių arterijose, kuriose automobiliai važiuoja 3-4 juostom į vieną pusę.

KET rekomenduoja laikytis 2 sekundžių atstumo

Automobilių susidūrimas – dažniausia eismo įvykių rūšis, kuri, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, praėjusiais metais apėmė beveik pusę visų Lietuvos keliuose įvykusių eismo įvykių (45,02 proc.)

Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

KET rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.

Pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Pagal KET, optimalus atstumas iki automobilio prieš pradedant lenkti 25 – 30 m., o minimalus saugus atstumas aplenkus grįžti į savo eismo juostą – 40 – 60 m.