Dovanoti ir palikti turtą testamentu ne tas pats
Pirmiausia, vertėtų išsiaiškinti, kas yra testamentas ir kuo jis skiriasi nuo paprasčiausio turto dovanojimo. Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis aiškina skirtumus tarp turto palikimo testamentu ir dovanojimo.
„Turtą galima perleisti įvairiais būdais – dovanoti, parduoti. Tačiau turto perleidimas ir palikimas testamentu tarpusavyje neturi nieko bendro. Padovanojus turtą, jo įgijėjas iš karto įgyja nuosavybės teises į šį turtą. Kai turtas paliekamas testamentu, įpėdinis teisę paveldėti įgyja tik po testamentą sudariusio asmens (testatoriaus) mirties ir atlikus paveldėjimo procedūrą. Testamento turinys iki pat testatoriaus mirties yra saugomas paslaptyje. Ko gero, testamento paslaptis yra geriausiai saugoma informacija. Svarbu pabrėžti, kad asmuo savo testamentą gali daug kartų keisti, pildyti arba išvis panaikinti. Visuomet galios tik paskutinis asmens sudarytas testamentas. Testamentas neatsitiktinai dar vadinamas asmens paskutine valia – šiame dokumente asmenys kartais atskleidžia didžiausias savo gyvenimo paslaptis, pavyzdžiui, apie ne santuokoje turimus vaikus“, – aiškina M. Stračkaitis.
Kokias teisines procedūras pereina paveldėtojas?
Civiliniame kodekse nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iki 2015 m. įsigaliojusių Civilinio kodekso pakeitimų, buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo taikomas tik pirmos eilės įpėdiniams. Antros eilės įpėdiniai teisę priimti palikimą įgydavo tik tuomet, kai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo palikimo nepriėmė nei vienas pirmos eilės įpėdinis, t.y. antros eilės įpėdiniai palikimo galėjo priimti per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo palikėjo mirties dienos.
Vis dėlto, siekiant suvienodinti praktiką ir išvengti probleminių situacijų minėtu būdu skaičiuojant palikimo priėmimo terminą skirtingų eilių įpėdiniams, 2015 m. priimti Civilinio kodekso pakeitimai nustatė bendrą visų eilių įpėdiniams, 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Tai reiškia, kad antros ar tolimesnės eilės įpėdinis, kaip ir pirmos eilės įpėdinis, palikimą priimti privalo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties momento, tačiau teisinės pasekmės atsiras tik tokiu atveju, jeigu nebus pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Galimybė užginčyti testamentą menka
Norintiems ginčytis dėl testamento teisėtumo notaras pataria apsišarvuoti kantrybe – laimėti bylą įmanoma tik turint konkrečių įrodymų.
„Tiek dovanodamas turtą, tiek palikdamas jį testamentu, asmuo pareiškia savo valią, tačiau turto perleidimas ir palikimas testamentu tarpusavyje neturi nieko bendro. Kai turtas paliekamas testamentu, įpėdinis teisę paveldėti įgyja tik po testatoriaus mirties. Dažni atvejai, kai mirusiojo giminės lieka nepatenkinti tuo, kad testamentu jiems nepalikta jokio turto ir bando testamentą ginčyti. Dėl testamento teisėtumo jie gali kreiptis į teismą, tačiau tam būtina turėti rimtą įstatymų numatytą pagrindą, pavyzdžiui, kad testatorius nesuprato savo veiksmų ir pan. Tačiau tais atvejais, kai testamentas patvirtintas notaro, tokie kreipimaisi dažniausiai neturi pagrindo, nes tvirtindamas testamentą, notaras įsitikina asmens veiksnumu ir tuo, kad jis gerai suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes“, – sako M. Stračkaitis.
Kas gali ir turi dalyvauti testamento skaityme?
Vadovaujantis LR civilinio kodekso 5.33 straipsniu, palikimo vietos atsiradimo notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Jei testamentą tvirtino notaras ir vienas testamento egzempliorius yra pas jį, apie testamento skelbimą pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams. Kai asmeninis testamentas notarui perduotas saugoti uždarame voke, notaras į testamento skelbimą kviečia įstatyminius įpėdinius bei kitus suinteresuotus asmenis. Apie įstatyminius įpėdinius notaras sužino naudodamasis Gyventojų registro duomenimis.
Atsižvelgiant į tai, kad daikto savininkas savo nuožiūra gali disponuoti sau nuosavybės teise priklausančiu turtu, įstatymu nenustatyta jokių apribojimų dovanotojui dovanoti turtą bet kuriam pasirinktam asmeniui. Pažymėtina, jog giminystės eilės ir laipsniai yra nustatomi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis ir yra reikšmingi tik turto paveldėjimo atveju, visais kitais turto perleidimo atvejais, daikto savininko artimi giminaičiai neturi pirmenybės gauti dovanojamą daiktą, taip pat būti asmeniškai informuojami apie neatlygintiną daikto perleidimą kitiems artimiems giminaičiams. Nuosavybės teisės perėjimo kitam asmeniui išviešinimo funkciją atlieka viešieji registrai, kuriuose privalomai registruojamas nuosavybės teisės perleidimo į nekilnojamąjį daiktą faktas.
Kada notaras sudaryti testamento atvažiuoja į namus?
Notariato įstatymas numato, kad atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Notaro darbo praktikoje labai dažni atvejai, kai testamento patvirtinti vykstama į ligoninę ar pas sergantį klientą į namus. Notarui tokiais atvejais tenka didelė atsakomybė nustatyti, ar asmuo yra veiksnus, ar suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes. Veiksnumui nustatyti notaras vadovaujasi tam tikra metodika ir taip pat gauna medikų vertinimą. Jei asmuo nesuvokia savo veiksmų, yra be sąmonės, notariniai veiksmai negali būti atliekami
Tačiau notaras M. Stračkaitis akcentuoja, atvejus, kada žmogaus globa teisiškai patikėta kitam asmeniui.
„Asmeniui globėją tam tikroje srityje paskiria teismas, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu toje srityje. Globėjas jokiu atveju neturi teisės už savo globojamą asmenį sudaryti testamento“, – aiškina M. Stračkaitis.
Kada tampama asmens globėju?
Asmenį neveiksniu tam tikroje srityje pripažįsta ir toje srityje globėją skiria teismas. Tai nėra notaro kompetencijos klausimas. Notarams tenka tvirtinti sandorius, kuriuos sudaro globėjai neveiksnių tam tikroje srityje asmenų vardu ar ribotai veiksnūs tam tikroje srityje asmenys, turėdami rūpintojo sutikimą. Įstatymų numatytais atvejais sandoriams sudaryti reikalingas ir teismo leidimas.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, buvo priimti LR civilinio kodekso pakeitimai, kuriais pakeisti riboto veiksnumo ir neveiksnumo teisiniai institutai bei kuriais įtvirtinti pagalbos priimant sprendimus teikimo ir išankstinio nurodymo institutai. Nuo šių pakeitimų įsigaliojimo (2016 m. sausio 1 d.), teismo sprendimu asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tik tam tikrose srityse, o tokiam asmeniui paskirtas globėjas galės sudaryti sandorius tik tose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (atitinkamai rūpintojas turės duoti sutikimą sudaryti sandorius ribotai veiksniam asmeniui tik tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu).
Įsigaliojus minėtiems pakeitimams, pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Išankstiniai nurodymai turi būti sudaryti notarine forma, registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Pareiškimas, kuriuo asmuo prašo panaikinti išankstinį nurodymą taip pat turi būti notarinės formos. Civilinis kodeksas taip pat papildytas nauju skyriumi, kuris reglamentuoja pagalbą priimant sprendimus. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kt.) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus turi būti sudaromos notarine forma.
Rentos sutartys – kas tai?
Dar vienas gyventojams daug neaiškumų paliekantis klausimas yra rentos sutartys. Ji numato, kad viena šalis – rentos mokėtojas įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją.
Kaip ir numatyta Civiliniame kodekse, rentos sutartis turi būti sudaryta notarine tvarka ir įsigalioja nuo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat pinigų perdavimo asmeniui, kuris pagal sutartį teiks kitam asmeniui reikiamą išlaikymą, momento.
Nuosavybės teisė rentos mokėtojui perleidžiama dar esant gyvam rentos gavėjui. Asmuo, gavęs nuosavybės teise tokį turtą, privalo prižiūrėti ir rūpintis rentos gavėju iki jo mirties, o gauto turto negali perleisti be jį davusio asmens sutikimo – tai įstatyminė rentos gavėjo teisių apsauga. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje galima numatyti viso išlaikymo vertę, tačiau vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą.
Taip pat galimas išlaikymo iki gyvos galvos natūra pakeitimas periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad norint apsaugoti savo teises pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ir kitus galimus įstatyminius įpėdinius, rentos sutartis, kaip ir numatyta Civilinio kodekso 6.443 straipsnio 2 dalyje, turi būti įregistruota viešajame registre. Kai sutartis įregistruojama, yra laikoma, kad perleistas turtas, kuris tampa priežiūrą teikiančio asmens nuosavybė, yra suvaržytas renta. Rentos gavėjui mirus baigiasi priežiūrą teikusio asmens įsipareigojimai. Mirties faktas turi būti užregistruotas registrų centre, tuomet jau mirusio rentos gavėjo perduotas turtas netenka minėto suvaržymo.
