Nuo skolų išieškojimo apsaugotos septynių rūšių pašalpos ir išmokos
Antstolio Mindaugo Dabkaus teigimu, esama septynių rūšių išmokų ir pašalpų, iš kurių negalima išieškoti skolų. Nuo skolų išieškojimo apsaugotos pinigų sumos yra išvardintos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje:
1) kompensacijos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kompensacijos už nenormalias darbo sąlygas;
2) tarnybinėms komandiruotėms bei persikėlimui į kitą darbo vietą skirti pinigai;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpos;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.
Šios garantijos įstatyme įtvirtintos tam, kad bet kuriam žmogui, net ir turinčiam skolų, būtų užtikrinta teisė naudotis pragyvenimui būtinomis lėšomis. Tačiau ši teisė neatsiranda pati savaime. Įstatyme įtvirtintos garantijos, užtikrinančios socialinę paramą, veikia tik tada, jeigu skolingas asmuo pats tuo pasirūpina ir laiku pateikia antstoliui reikiamus dokumentus.
Nors esama septynių rūšių išmokų ir pašalpų, kurios yra apsaugotos nuo skolų išieškojimo, yra ir kelios išimtys. Iš bedarbio pašalpos ir kitų laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų gali būti išieškomas išlaikymas (alimentai) bei teismo priteistos nusikaltimu padarytos žalos sveikatai, ar žalos atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimas .
Konfliktai dėl prarastų lėšų sprendžiami ir teismuose
Antstolių kontorose neretai kyla įvairios konfliktinės situacijos, kuomet skolininkai atsibunda tik po pusės ar net trejų metų ir atneša pažymas reikalaudami, kad nurašytos piniginės lėšos būtų grąžinamos. Pasak antstolio M. Dabkaus, dalis skolininkų jau yra įpratę teikti pažymas ir reikalauti grąžinti pinigines lėšas.
„Tokios situacijos baigiasi labai įvairiai: jei nepraleidi jokių terminų pažymoms pateikti, pinigus grąžiname. Kitais atvejais piniginės lėšos jau būna išmokėtos išieškotojams“, – teigia antstolis.
Kai pinigai būna išmokėti išieškotojams, skolininkui jie negali būti grąžinami. Antstolių kontorose atspausdinta piniginių lėšų nurašymo sąskaita saugoma 15 dienų, per kurias piniginės lėšos nebūna skirstomos. Jei per šį laikotarpį pateikiamos pažymos ir sąskaitų išrašai, piniginės lėšos grąžinamos skolininkui. Jei pavėluojama, lėšos būna jau išmokėtos išieškotojams ir antstoliai jų nebeturi.
Atsidūrę tokioje situacijoje ir supratę, jog pinigai negali būti grąžinami, skolininkai pradeda piktintis. „Šie žmonės kelia triukšmą antstolių kontorose ir reikalauja grąžinti pinigus. Mes bandome jiems paaiškinti, kad tų piniginių lėšų jau nebeturime, nes jos grąžintos išieškotojams. Kai kurie ima rašyti prašymus, raštu pateikia reikalavimus gauti atsakymą, būna ir taip, jog kreipiasi į teismą ir skundžia antstolių veiksmus“, – aiškina M. Dabkus.
Būtina pateikti pažymą, patvirtinančią lėšų kilmę
Gaunant pašalpą ar kompensaciją ir turint priverstine tvarka išieškomų skolų, pirmiausia reikėtų kreiptis į lėšas išmokančią instituciją ir gauti pažymą, patvirtinančią lėšų kilmę. Pažymas apie gaunamas pensijas ar pašalpas (įskaitant bedarbio pašalpą) išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai. Pažymas apie paskirtas socialines išmokas išduoda savivaldybių socialinės paramos skyriai.
Taip pat reikėtų pasirūpinti savo sąskaitos išrašu banke ar kitoje kredito įstaigoje, kadangi į sąskaitą gali būti pervedamos įvairios lėšos.
Pažymą apie gaunamų lėšų kilmę ir banko sąskaitos išrašą būtina pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, o kai skolų yra daugiau ir jas išieško keletas antstolių – visiems išieškojimą vykdantiems antstoliams. Tai būtina todėl, kad antstoliai tik iš lėšų savininko gali sužinoti, kokios lėšos patenka į šio asmens sąskaitą. Iš banko pateikiamos informacijos antstoliai žino tik asmens sąskaitos numerį.
Pažyma apie gaunamų lėšų kilmę antstoliui padeda nustatyti, ar galima nukreipti skolų išieškojimą į asmens lėšas ir pasirinkti reikiamą išieškojimo tvarką. Jei asmuo gauna pašalpą, antstolis, areštuodamas skolininko sąskaitoje lėšų sumą, kuri būtina skolai ir išieškojimo išlaidoms padengti, nurodo laisvai disponuojamą sumą. Tai pašalpos dydį atitinkanti suma, kurią asmuo gali pasiimti grynaisiais ir disponuoti vieną kalendorinį mėnesį. Nustačius laisvai disponuojamą sumą, užtikrinama, jog iš sąskaitos bus nuskaitomos tik šią sumą viršijančios lėšos.
Svarbi taisyklė: sąskaitos savininkas nustatytąja laisvai disponuojama suma gali naudotis vieną mėnesį. Paramos lėšos skiriamos ne kaupimui, bet būtiniausioms reikmėms. Jeigu per mėnesį pašalpa nepasinaudojama, išieškojimas iš nepanaudotų paramos lėšų praėjus mėnesiui vykdomas bendra tvarka.
Lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus antstoliui reikėtų pateikti kaip galima operatyviau, kol priverstinis išieškojimas iš sąskaitoje esančių lėšų dar nepradėtas. O jei tai nepavyksta, svarbu nevėluoti daugiau kaip 15 dienų.
Lėšos grąžinamos ne vėliau kaip per tris darbo dienas
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, tais atvejais, kai areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Kaip jau minėta, jeigu skolingas asmuo reikiamų dokumentų per 15 dienų nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams.
Tokia pačia tvarka, kaip pašalpų gavėjai, pragyvenimui būtinomis lėšomis turėtų pasirūpinti ir tie skolų turintys žmonės, kurie gauna darbo užmokestį ar kitas darbo užmokesčiui prilyginamas pajamas. Šių pajamų rūšys išvardintos Civilinio proceso kodekso 737 straipsnyje. Tai - pensijos, grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas, mokinių ar studentų stipendijos, sumų, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose, taip pat dividendai.
Iš visų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų skoloms dengti išskaitoma nustatyta procentinė dalis, likusi suma lieka pragyvenimui. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydį apibrėžia Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis. Pagal šį straipsnį išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70 proc. lėšų.
Dirbantys asmenys pažymas apie darbo užmokestį gali gauti darbovietėse. Pažymas apie kitas išmokas išduoda išmokančios institucijos. Jeigu skolingas asmuo laiku nepateikia informacijos antstoliui, skolai dengti gali būti panaudojama visa darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų suma.
Antstolis negali priversti visų skolingų asmenų laikytis priverstinio išieškojimo taisyklių. Tačiau šios taisyklės tam ir yra, kad jų laikymasis užtikrintų geresnę teisėtų interesų apsaugą. Jeigu asmuo pats tuo nepasirūpina, tai kaltų ieškoti neverta – jis pats ir nukenčia dėl savo nerūpestingumo.
