Tokiam iššūkiui dažniausiai naudojamas Indijoje auginamas vienas aštriausių pasaulio pipirų bhut jolokia. Išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų aitrusis pipiras vaiduoklis. Aštrumą matuojančioje Skovilio skalėje aitrusis pipiras vaiduoklis turi daugiau nei milijoną vienetų. Pavyzdžiui, populiarūs jalapeno pipirai turi nuo 2,5 iki 8 tūkst. Skovilio vienetų, o „Tabasco“ padažas – nuo 2,5 iki 5 tūkst. Kas atsitinka suvalgius pipiro vaiduoklio galite pamatyti šiame filmuke.
Pats pipiras vaiduoklis nėra mirtinas. Bet prieš keletą savaičių užsienio žiniasklaidoje pasirodė naujiena apie 47-erių metų amerikietį, kuris suvalgęs mėsainį, pagardintą pipiru vaiduokliu, pradėjo vemti taip, kad jam plyšo stemplė. Medikai sugebėjo išgelbėti vyro gyvybę, tačiau jam teko ligoninėje praleisti 23 dienas.
Gydytojas gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas komentuodamas tokią madą sako, kad tai vienareikšmiškai yra žalinga ir tikrai nerekomenduoja to daryti.
„Pipiras žmogaus skrandžiui yra per daug aštrus produktas. Toks aštrus produktas pažeidžia skrandžio sienelę, vien dėl to gali atsirasti žaizdos, atsirasti skrandžio gleivinės uždegimas, atsirasti opos, žmogų gali pradėti pykinti ir jis gali pradėti vemt. Tokie eksperimentai tikrai žalingi ir tokius eksperimentus daryti yra tas pats, kas valgyti išmatas. O gal tai net būtų ir sveikiau“, - sako dr. V. Urbonas.
Aštriais prieskoniais prekiaujančios įmonės „Piccante“ vadovė Aistė Kažemekaitienė pabrėžia, kad visada atsiranda ekstremaliai nusiteikusių žmonių, kuriems nereikėtų taip elgtis.
„Deja, kai kurie alergiški, skrandžio opą turintys ar kitaip kaip veikiami aštrumų žmonės gali sulaukti pavojingos reakcijos. Taip, aštrumynai, kai kuriems žmonėms gali būti itin pavojingi“, – DELFI sako
Suvalgius visą pipirą vaiduoklį jus ištiks panaši reakcija kaip išgėrus stiklinę pipirinių dujų – jums degs burna, galite pajusti skausmą, ašarosite ir greičiausiai apsivemsite. Reiktų paminėti, kad Indijos kariuomenė šį pipirą naudoja gamindama rankines granatas, kurios veikia panašiai kaip ašarinės dujos.
Tiesa, A. Kažemekaitienė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus individualiai pakelia aštrumo pojūtį, kai kas gali pajusti tiesiog šilumą, o yra žmonių išvis nejaučiančių aštrumo.
„Laisva ekonominė erdvė, šiuolaikinės komunikacijos, leidžia atsisiųsti iš tolimiausių šalių džiovintų, vytintų ar kitaip paruoštų pipirų“, – sako A. Kažemekaitienė.
Pasak pašnekovės, tinkamomis sąlygomis tokių pipirų įmanoma užsiauginti ir patiems, tačiau greičiausiai jie nebus tokie aštrūs.
„Sukuriant panašias sąlygas augimui, galima surinkti vaisus, tačiau, tai nebus originalus pipiro variantas išaugęs Meksiko kaitroje ar Tailande, ar net ne taip toli esančioje Vengrijoje. Aukšta oro temperatūra naktį, didelė drėgmė, ar kaitri ilgus mėnesius plieskianti saulė įtakoja pipirų aitrumą, spalvą, subrendimą ir kitas savybes. Pipirai paprastai subręsta per keturias savaites, taigi kokios jos, nulemia labai įvairūs faktoriai“, – sako A. Kažemekaitė.
Tačiau V. Urbonas pabrėžia, kad siųstis internetu ar auginti ir po to vartoti tokius pipirus lietuviui yra kur kas pavojingiau nei, pavyzdžiui, meksikiečiui ar indui.
„Yra labai keista, kai žmonės pradeda vartoti tokius produktus, kurie net mūsų regione neauga, kurie yra atvežtiniai ir mūsų organizmas su jais net niekad nebuvo susidūręs, automatiškai jis neturi fermentų, kurie greičiau suskaldytų tuos produktus“, – sako V. Urbonas.
Valgantys aštrų maistą gyvena ilgiau
Praėjusiais metais „The British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie valgo aštrų maistą kasdien turi 14 proc. daugiau šansų gyventi ilgiau nei tie, kurie aštriai maitinasi kartą per savaitę.
Nuolat valgantys aštrius patiekalus žmonės turi mažesnę tikimybę mirti nuo vėžio, širdies ar kvėpavimo sistemos ligų, skelbiama tyrime.
„Šie rezultatai skatina žmones valgyti daugiau aštraus maisto, kad jis pagerintų sveikatą ir sumažintų pirmalaikės mirties tikimybę“, – teigė vienas iš tyrimo vadovų dietologas Lu Qi.
Tačiau dietologas priduria, kad aštraus maisto rekomenduojama vengti turintiems virškinimo sutrikimų ar skrandžio opų.
Tyrime dalyvavo 487 375 žmonės, kurių amžius buvo nuo 30 iki 79 metų. Jie buvo stebimi nuo 2004 iki 2011 metų.
