Dabar mokslininkai tikina nustatę dar vieną priežastį, kodėl avižinė košė – tobulas pasirinkimas dienai pradėti.
Daugeliui kuo puikiausiai žinoma, kad avižos mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies ligų atsiradimo riziką, rašo „Daily Mail“. Tiesa, ankstesnius tyrimus atlikę mokslininkai dėmesį telkė į tai, kaip avižos gali padėti, siekiant sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), besikaupiančių prie arterijų sienelių ir galinčių jas visiškai blokuoti, dar vadinamų bloguoju cholesteroliu kiekį.
Vis tik pastaruoju metu pateikiama vis daugiau patvirtinimų, liudijančių apie du kitus rodiklius, padedančius tiksliai įvertinti širdies smūgio riziką. Tai non-HDL cholesterolis, kuris nustatomas iš bendro cholesterolio kiekio rodiklio atėmus sveikų riebalų ir lipoproteinų dalį.
Šios rūšies cholesterolis gabena blogąjį cholesterolį kraujagyslėmis. Tokio tipo patikrinimai ypatingai naudingi antrojo tipo diabetu sergantiems ir metabolinio sindromo varginamiems asmenims, nes būtent šiems pacientams paprastai nenustatoma aukšto MTL rodiklio.
Vis dėlto yra ir gerų naujienų. Remiantis didelės apimties tyrimo apžvalga, vartojant daug skaidulų turinčių avižų mažėja visi trys rodikliai. Avižų sudėtyje yra beta gliukanų – tirpių skaidulų, lėtinančių angliavandenių patekimą į kraujotaką. Taigi beta gliukanai užkerta kelią stipriems cukraus kiekio ir insulino šuoliams kraujyje, dėl kurių organizmas skatinamas gaminti ir kaupti riebalus.
Pirmojo tokio pobūdžio tyrimo rezultatai publikuoti 1963 m. Tada nustatyta, kad pakeitus baltą duoną avižų duona, kurios sudėtyje yra 140 g avižinių dribsnių, mažėja MTL cholesterolio kiekis organizme. V. Vuskano vadovaujama mokslininkų komanda išanalizavo 58 klinikinius tyrimus, apėmusius beveik 4 tūkst. asmenų iš viso pasaulio.
Vertintas dietos, praturtintos avižų sudėtyje esančio beta gliutano, poveikis, lyginant su didelio blogojo cholesterolio kiekio vartojimu. Be to, pirmą kartą vertinti MTL cholesterolis ir apolipoproteinas B (apoB).
„Nustatyta, kad per dieną suvartojant 3,5 g avižose esančio beta gliutano šiek tiek gerinamas ne tik MTL rodiklis, bet ir non-HDC cholesterolio ir apolipoproteino rodikliai“, – patikino V. Vuksanas. Nustatyta, kad iš viso MTL cholesterolis sumažėja 4,2 proc., non-HDL – 4,8 proc., o apoB – 2,3 proc.
Vis dėlto mokslininkas pripažino, kad valgant vien avižų rekomenduojamą skaidulų kiekį pasiekti bus sudėtinga, todėl patartina vartoti ir avižų sėlenų. Pavyzdžiui, vienoje virtų avižų sėlenų stiklinėje (88 kalorijos) beta gliutano kiekis toks pat kaip dvigubai didesniame virtos avižinės košės kiekyje (166 kalorijos)
Be to, avižų sėlenos gali būti vartojamos dedant jų į kepinius. Tiesa, kadangi jose glitimo nėra, tekstūra gali būti ne pati puriausia. Dar avižų sėlenų galima pabarstyti ant kitų patiekalų. Tyrimas publikuotas leidinyje „The British Journal of Nutrition“.
