Jūrų gyvybės išsaugojimo grupės „Oceana“ atliktas tyrimas, kurio metu analizuota daugiau nei 25 tūkst. žuvies patiekalų pavyzdžių, parodė, kad 20 proc. atvejų patiekalas buvo pagamintas ne iš tos žuvies, kuri buvo nurodyta.
„Labai tikėtina, kad vidutinis statistinis vartotojas tikrai yra valgęs ne tos žuvies, kurios užsisakė, – sakė tyrimui vadovausi Beth Lowell. – Žmonės yra apiplėšinėjami vidury baltos dienos – moka už brangią žuvį, o valgo pigią.“
Skelbiama, kad didžiausia apsimetėlė yra raudonuodegė indinė šamažuvė, kurios baltą mėsą sunku atskirti nuo brangesnės žuvies, ypač jeigu valgote filė gausiame padaže. Ši žuvis dažnai parduodama vietoj 18 kartų ar daugiau brangesnių žuvų, kaip ešerys, menkė ar gruperis.
„Oceana“ ataskaita yra daugiau nei 200 tyrimų, atliktų 55 šalyse, metaanalizė. Vieno iš šių tyrimų metu buvo nustatyta, kad Italijoje 82 proc. iš 200 ragautų ešerio, gruperio ar kardžuvės patiekalų buvo sufalsifikuoti. Skumbrė, kurioje yra gausu gyvsidabrio, dažnai Pietų Afrikoje yra patiekiama vietoj barakudos ar vahu žuvies. Honkonge tik kas 29-ame patiekale iš abalonės iš tiesų buvo abalonės.
Išanalizavę įvairius tyrimus mokslininkai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame nurodoma, kur dažniausiai falsifikuojama žuvis. Tyrimo metu mokslininkai nustatė falsifikavimo atvejus visoje tiekimo grandinėje – didmeninės prekybos metu, importuojant ir mažmenoje.
„Mes vis tikėjomės rasti vietą, kuri žuvis nebūtų falsifikuojama. Tačiau kiekvieno tyrimo, kurį analizavome, metu buvo aptikta sukčiavimo atvejų.“
Maždaug 80 proc. atvejų sukčiaujama parduotuvėse ir restoranuose, nes tai yra tiekimo grandinės pabaiga. Tačiau tyrimo metu restoranai ir prekybininkai nebuvo įvardinti, nes mokslininkai nebuvo tikri, ar jie tikslingai apgaudinėja vartotojus, ar ir patys tapo apgaulės aukomis.
Taip pat nustatyta, kad 58 proc. atvejų klaidingai nurodyta žuvis kelia grėsmę vartotojų sveikatai, ypač nėščių moterų ir vaikų sveikatai.
Pavyzdžiui, vienoje Niujorko parduotuvėje buvo prekiaujama cigariniais ešeriais, įtrauktais į JAV maisto ir vaistų administracijos sąrašą žuvų, kurias pavojinga valgyti dėl didelio kiekio gyvsidabrio. Tačiau tokia žuvis buvo parduodama kaip „Aliasko otas“ ar „raudonasis snaperis“.
Taip pat kai kuriais atvejais viena žuvis buvo pakeičiama nykstančia rūšimi. Pavyzdžiui, Brazilijoje kai kuriais atvejais buvo prekiaujama „rykliena“, nors iš tiesų tai buvo gėlavandenė pjūklažuvė, kuri pripažinta nykstančia rūšimi.
B. Lowell teigia, kad efektyviausias būdas kovoti su jūros gėrybių falsifikavimu, yra griežtinti reikalavimus dėl šių produktų sekimo visoje tiekimo grandinėje.
Tačiau JAV nacionalinio žuvininkystės instituto, atstovaujančio žvejybos sektorių, atstovas Gavinas Gibbonsas „Oceana“ analizę kritikuoja ir teigia, kad jos metu nagrinėti atskirti tyrimai ir kad ji neatspindi visos padėties pasaulyje. Jo teigimu, geriausias būdas problemai spręsti yra užtikrinti, kad būtų laikomasi jau priimtų įstatymų, o ne priimti naujų įstatymų.
Tačiau B. Lowell nesutinka su kritika. Jos teigimu, daugiau nei 25 tūkst. visame pasaulyje paimtų pavyzdžių analizė yra didžiausios apimties iki šiol atliktas tyrimas. „Jis atskleidė, kad tai yra pasaulinė problema, kuri savaime neišsispręs“,– pažymėjo ji.
