Kaltina įstatymą

Kaip pastebi rinkimų organizatoriai, beveik kiekvienus rinkimus lydi rinkėjų papirkinėjimo atvejai. To priežastis gali būti įstatymo spraga, kuri papirkinėtojams leidžia lengvai išsisukti. Teismuose taikant baudžiamąją atsakomybę už asmens rinkimų teisės pažeidimus formavosi praktika, kad rinkėjų papirkimo faktas dar nereiškė, jog buvo pažeistas Baudžiamojo kodekso 172 straipsnis – rinkėjas iš tiesų buvo papirktas. Reikėjo įrodyti, kad asmens padaryta įtaka paveikė rinkėjo valią, todėl jis balsavo ne taip, kaip norėjo, arba buvo sutrukdyta pasinaudoti rinkimų teise paperkant, apgaunant, naudojant psichinę prievartą.

Siekdama keisti rinkimų kampanijų praktiką, Vidaus reikalų ministerija parengė šio straipsnio pataisas. Įtvirtinus pakeitimus, būtų baudžiama vien už siekį papirkti rinkėją. Papirkimo atvejį reiktų užfiksuoti nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašu. Už tai numatytos sankcijos yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tačiau pataisas vis dar turi patvirtinti Seimas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė vardija rinkimus ir atvejus, kada buvo stengtasi pasinaudoti įstatymo spraga ir papirkti rinkėjus.

„Vyriausioji rinkimų komisija nuolat sulaukia įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus. Visuose pranešimuose nurodyta informacija tikrinama. Visgi daugiausia pranešimų apie galimus rinkėjų papirkimo atvejus sulaukiame rinkimų dieną, tačiau ne visi pranešimai pasitvirtina. Pavyzdžiui, per 2015 metais įvykusių rinkimų I-ąjį ir II-ąjį etapą buvo sulaukta 568 pranešimų dėl galimai padarytų pažeidimų rinkimų metu. Buvo pradėti 55 ikiteisminiai tyrimai, iš kurių: 34 pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 172 straipsnį „Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“, – teigia L. Matjošaitytė.

Pasak jos, per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus fiksuoti 23 pažeidimai dėl rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimo, 3 pažeidimai dėl kliudymo rinkimų komisijos ar referendumo komisijos nariams atlikti pareigas, 6 pažeidimai dėl Referendumo, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Prezidento, Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimo, 16 pažeidimų dėl balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos pažeidimo.

Kovoja ir ministerijos

Esant tokiai įstatyminei tvarkai, tiek institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos stengiasi kovoti su papirkinėjimais per rinkimus. Vidaus reikalų ministerija kartu su Teisingumo ministerija ir Vyriausiąja rinkimų komisija šiemet pasirašė Memorandumą dėl bendradarbiavimo kovojant su balsų pirkimu.

Memorandumu sutarta savo veiklą koordinuoti teisinės aplinkos, teisinio reguliavimo ir teisės taikymo tobulinimo visuomenės švietimo, socialinės reklamos; kandidatų, politinių partijų, rinkimų organizatorių ir rinkėjų mokymų; visuomenės nepakantumo rinkėjų papirkinėjimui skatinimo; teisės pažeidimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo srityse.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiuo metu prie Memorandumo yra prisijungę trys nevyriausybinės organizacijos (Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“), 14 savivaldybių (Akmenės rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kretingos rajono, Marijampolės, Mažeikių, Palangos, Panevėžio rajono, Raseinių rajono, Telšių rajono), taip pat septynios partijos (Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos laisvės sąjunga (Liberalai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Darbo partija, Tautininkų sąjunga).

Prie rinkimų skaidrumo prisideda ir nevyriausybinės organizacijos

Prie kovos su rinkėjų papirkinėjimu aktyviai prisideda ir visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“. Organizacija, siekdama didinti rinkimų skaidrumą ir rinkėjų savimonę, prieš kiekvienus rinkimus šviečia visuomenę per renginius, mokymus savanoriams, komunikaciją socialiniuose tinkluose, internetinėje erdvėje ir regioninėje žiniasklaidoje. Bet, pasak organizacijos vadovės Marijos Šaraitės, nepaisant visų priemonių ir pastangų, Lietuva rinkimų skaidrumu vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos.

Tačiau, anot Vidaus reikalų ministro patarėjos Jurgitos Gintautaitės, pagal Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimą, rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą.

Išsisuka su administracine bauda

Tačiau teismuose taikant baudžiamąją atsakomybę už asmens rinkimų teisės pažeidimus, formavosi praktika, jog rinkėjų papirkimo faktas dar nereiškė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje, padarymo. Vadinasi, rinkėjus papirkinėję asmenys, gali būti, taip ir liko nenubausti.

Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė teigia, kad Lietuvoje yra daug pavyzdžių, kuomet rinkėjus papirkinėję asmenys buvo nubausti. Tiesa, ji patvirtina, jog jiems išrašoma administracinė bauda – užfiksuoti pažeidimą pagal Baudžiamąjį kodeksą yra neįveikiamai sunku.

„Asmenys, papirkinėjantys rinkėjus yra baudžiami. Nustačius rinkėjų papirkimo atvejį yra surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai. Ne visais atvejais yra svarbūs konkretūs skaičiai: kai nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog atstovaujamoji institucija buvo formuojama iš esmės pažeidžiant demokratinės teisinės valstybės principus, pavyzdžiui, perkant rinkėjų balsus, VRK to pakanka, idant ji galėtų pagrįstai ir teisėtai nuspręsti, kad atitinkamų rinkimų rezultatai nėra legitimūs ir teisėti, ir taip užkirsti kelią politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui, dėl kurių legitimumo ir teisėtumo kiltų abejonių“, – tvirtina L. Matjošaitytė.

Anot jos, trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti pripažįstamas tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas. Rinkėjų papirkimas pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas, atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą. Kas reiškia, jog rinkėjų papirkimas kaip toks pats savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje, padarymo. Asmenį pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėjus toks asmuo trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti.

Apie papirkinėjimo atvejį pranešti policijai

Tiesa, „Baltųjų pirštinių“ vadovė M. Šaraitė teigia, kad yra šalių, kuriose rinkimų skaidrumo problema yra dar didesnė.

„Galime džiaugtis, kad esame geresnėje situacijoje nei dauguma rytų valstybių, pavyzdžiui, Gruzija. Joje spalio 8 dieną taip pat vyks rinkimai. Galima mūsų ir jų situaciją lyginti pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kuri rengia tarptautines rinkimų stebėjimo misijas, informaciją: Lietuvos Seimo rinkimams ieškomi 5 profesionalūs užsienio stebėtojai, Gruzijos rinkimams – beveik 400 užsienio stebėtojų“, – pasakoja M. Šaraitė.

„Baltosios pirštinės“ dar kartą primena, kad balsų pirkimas dažniausiai vyksta atsilyginant rinkėjui pinigais, maisto produktais, gėrimais ar kitomis smulkiomis dovanomis.

„Atsidūrus tokioje situacijoje reikia iškart kreiptis į policiją ir perduoti kuo daugiau informacijos apie balsus ketinusius pirkti asmenis, o geriausia, nufilmuoti ar kitaip užfiksuoti patį siūlymo procesą, kad turėtumėte įrodymų tyrimui. Verta pastebėti ir kitus balsų pirkimo atvejus, tai galimą atsilyginimą paslaugomis ar pramogomis. Reikia informuoti mus ar atsakingas institucijas apie kandidatų organizuojamus viešus ir nemokamus koncertus, rengiamas šventes, tiesa, nebūtinai viešas, nemokamai siūlomas keliones, paslaugas ar panašiai. Kiekvienas atskiras atvejis bus nagrinėjamas ir gali būti prilygintas rinkėjų papirkimui“, – primena M. Šaraitė.

Seimo rinkimams taisyklės griežtesnės

Kalbant apie artėjančius spalio mėnesio Seimo rinkimus, kaip teigia Vidaus reikalų ministro patarėja J. Gintautaitė, Vidaus reikalų ministras T. Žilinskas savo ruožtu nurodė Policijos departamentui parengti veiksmų koordinavimo planą ir vykdyti aktyvią rinkėjų papirkinėjimo prevenciją.

Be to, Vyriausioji rinkimų komisija primena rinkėjams ir kandidatams, kad Seimo rinkimų įstatymas draudžia prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Pasak L. Matjošaitytės, rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), pažymėtos politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, neatlygintinas platinimas.

„Atkreipčiau dėmesį į tai, jog šis sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, jog rinkėjams jokių mažareikšmių daiktų, pavyzdžiui, rašiklių, blonknotų, knygų, puodelių, arbatos pakelių ir pan. mažos vertės daiktų, kurie buvo dalijami, pavyzdžiui, per 2015 m. vykusius savivaldos rinkimus, ar 2014 m. vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, negalima dalinti. Panašios nuostatos dėl rinkėjų papirkimo yra numatytos tiek Seimo rinkimų, tiek savivaldybių tarybų rinkimų tiek ir kituose rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose“, – aiškina L. Matjošaitytė.

VRK atstovė pabrėžia, kad pagrindinis skirtumas Seimo rinkimuose - minėti mažareikšmiai daiktai. Per savivaldos rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą kandidatai ir rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos rinkėjams galėjo dalinti iki 1,45 Eur vertės VRK deklaruotus mažareikšmius daiktus (pavyzdžiui, rašiklius, magnetukus, užrašų knygeles, augalų sėklas, saldainių dėžutes, raktų pakabukus ir t.t.). Per šiuos rinkimus rinkėjams draudžiama dalinti nedidelės vertės dovanas, ir toks dovanų dalijimas gali būti prilygintas rinkėjų papirkimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (82)