Ką veikia seniūnijos?
Seniūnai dažnai malonūs ir artimi vietiniams gyventojams valstybės tarnautojai, bet dažnai jie turi tokį minusą – priklausomybę. Nuo partijos, nuo mero, nuo administracijos direktoriaus. Kai nori tęsti savo darbą seniūnijoje, padedi „saviems“ ypač artėjant rinkimams.
Seniūnijose rinkiminiu darbu neteisėtai (!) užsiimti gali visi: pats seniūnas, jo pavaduotojas, kultūros, medicinos ar socialiniai darbuotojai, dirbantys seniūnijoje, net seniūnaičiai. Visi šie asmenys „savų“ tikslų gali siekti gražiai (pavyzdžiui, draugiškai patarti vietinei močiutei, už ką balsuoti) arba grubiai (pavyzdžiui, daryti spaudimą, meluoti seniūnijos gyventojams ar net grasinti, jei nebalsuos už reikiamą politiką ir jo partiją).
Piliečiai dažnai praneša apie tokius melus: Seimo narys X pakels arba sumažins (priklausomai agituojama už kandidatą ar prieš) šildymo, atliekų surinkimo kainas (deja, bet tai gali daryti tik savivaldybių tarybos); Seimo narys Y išasfaltuos kelią į jų kaimelį (ne, už tai atsakinga irgi savivaldybė); Seimo narys Z sudarys patogesnius viešojo transporto tvarkaraščius (ne, tai savivaldybės autobusų parko darbas su savivaldybės tarybos sprendimu); taip pat gaju tiksliniams rinkėjams grasinti manipuliuojant pašalpų klausimais. Neapsigaukite!
Kaip ruošiasi įvairios savivaldybių įstaigos?
Kultūros centrai į renginius kviečia ir įsileidžia vienus politikus, o kitiems nepavyksta gauti vietos ant scenos ar mikrofono į rankas. Sporto centrai taip pat po varžybų sportininkus sveikinti viešai leidžia tik „išrinktiesiems“. Socialinės globos namai ir kitos socialinės įstaigos taip pat aktyvias veiklas prieš rinkimus vykdo su sau tinkamais kandidatais. Pastarosios dirba su lengvai pažeidžiamais asmenimis, todėl joms surinkti nemažą kraitį balsų ypač lengva ir čia dar viena plati rinkimų pažeidimų tema.
O kas liūdniausia mums, jauniems – situacija mokyklose. Nepaisant to, kad jose vykdomai politinei agitacijai privalo galioti lygiateisiškumo principas, pagal kurį turi būti sudarytos vienodos sąlygos visiems kandidatams, artėjant rinkimams pamokas ar užklasines veiklas vesti įsileidžiami vieni politikai ar su jais susiję atstovai, o kiti lieka už durų.
Kokių pasiūlymų sulaukia savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojai?
Turbūt gražiausiai skambantis variantas, kokį gali gauti geras savivaldybės administracijos ar įstaigos darbuotojas – kvietimas prisijungti prie partijos ir būti kandidatų sąraše. Taip dažniausiai būna prieš savivaldos rinkimus, todėl labai gaila, bet artėjant rinkimams į Seimą, savivaldybėms pavaldūs darbuotojai dažniau sulaukia ne tokių teigiamų pasiūlymų.
„Baltųjų pirštinių“ veikloje girdėta daugybė istorijų. Pavyzdžiui, viena jauna savivaldybės darbuotoja pasakoja sulaukusi iš administracijos direktoriaus pasiteiravimo, kaip jai šis darbas, ar jis patinka. Jai atsakius teigiamai, buvo papasakota, ką turi suorganizuoti iki rinkimų ir, žinoma, ką rinkimuose turi palaikyti.
Kitą kartą skambina nauja vienos savivaldybės įstaigos direktorė ir verkia į ragelį, nes bijo prarasti darbą ir jai sąmoningumas neleidžia taip elgtis, kaip nurodė meras. Deja, bet visos tokios istorijos baigdavosi moraliniu palaikymu ir teisiniais patarimais, nes pranešėjai turi vieną ir pagrindinį argumentą: „aš noriu dirbti šį darbą ir man čia dar reikės gyventi“.
„Transparency International“ siūlytas Pranešėjų apsaugos įstatymas šiems atvejams reikalingas kaip niekad. Dar svarbiau – ir teisėsaugos institucijų (šiuo atveju – piktnaudžiavimą tarnyba stebinčiųjų) savalaikė pagalba.
Ar gali kas nors išgelbėti?
Balsavimo slaptumas – tai pagrindinis vaistas nuo spaudimo ir šantažo balsuoti vienaip ar kitaip. Nepamirškime, kad kiekvienas rinkėjas turi teisę balsuoti slaptai ir niekam neatskleisti, kaip jis rinkimuose išreiškė savo valią. Labai svarbu žinoti bei tikėti, kad tavo balso niekas nemato ir negali susekti (nebent patys įtariame ar komisijos nariui parodome neperlenktą biuletenį). Tada galima jaustis saugiai ir balsuoti už tuos, kuriuos iš tikrųjų nori išrinkti.
Žinoma, tai nevyksta kiekvienoje savivaldybėje, visose jų įstaigose, bet būkime sąmoningi ir kritiškai vertinkime savo aplinkoje sklandančius rinkiminius pažadus bei politikų agitaciją. Jei susidursite su minėtomis ar kitomis įtartinomis situacijomis, praneškite mums – padėsime kartu ieškoti geriausio sprendimo užkardant tokius pažeidimus.
Pranešk „Baltosioms pirštinėms“ – internetu baltosiospirstines.lt/pranesk, elektroniniu paštu info@baltosiospirstines.lt ar telefonu 8 (633) 13177
Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ – pirmoji ir vienintelė nepolitinė rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje.
