Studijų programos ar dalyko pavadinimas gali skambėti daug žadančiai, tačiau, jei dėstytojas studentų nesudomina, paskaitos vargu ar neša kokios naudos.

„Studijų metais laukiau dalyko pavadinimu „Antikinė literatūra“, atrodo, bus įdomu, ar ne? Bet paskaitų turinio beveik neprisimenu, pirmiausiai dėl to, kad dėstytoja kalbėjo tyliai ir neaiškiai, dalies jos žodžių negirdėdavau“, - sako humanitarinius mokslus baigusi Rita (vardas ir pavardė DELFI žinomi).

Ji apgailestauja, kad dažniausiai per paskaitas jos mintys nuklysdavo kitur, kuo ji įsitikino ruošdamasi egzaminui.

„Užrašams skirtas bloknotas buvo primargintas visokių piešinių, susirašinėjimų su kursiokais, juokingų replikų. Liūdna, kad turėjau ruoštis egzaminui nuo nulio, lyg paskaitų nebūtų buvę, bet išlaikiau. Nepamenu, ar per šį dalyką, bet kartą kurso draugas išlipo paskaitos metu pro langą ir įėjo pro duris – dėstytoja net nepastebėjo ir nesuprato, ko visa auditorija kvatoja. Žodžiu, tikrai teko matyti liūdnų dėstymo pavyzdžių“, - kalbėjo pašnekovė.

Kitą studijų programą pasirinkęs studentas taip pat turi, ką papasakoti.

„Mes mokėmės, berods, „Organizacinės elgsenos“ dalyko. Paskaitų turinys buvo nuo pateikčių perskaitomi vieno punkto dar 5-7 papunkčiai. Pamenu, kad juokaudavome, kad ir vėl klausysime įvado į įvadą temos“, - juokiasi Marius (vardas ir pavardė DELFI žinomi).

Jis apgailestauja, kad tokias paskaitas buvo privaloma lankyti, esą kitaip nežinia, ar būtų leidę laikyti egzaminą.

„Dvigubas darbas: gaišti laiką per paskaitą, kur, atrodo, viskas, kas buvo pasakyta, tarpusavyje nesusiję ir neturi prasmės apskritai, o paskui egzaminui iš knygų turi mokytis savarankiškai. Gerai, kad mes sugalvojome išeitį: pasidalinome egzamino temomis, kurių kiekvieną turėjo paruošti grupė kurso draugų ir paskui susisteminta informacija pasidalinome. Nežinau, kaip kitaip būtume išlaikę“, - svarsto jis.

Koks turi būti XXI a. dėstytojas?

Kauno technologijos universiteto Dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė Asta Daunorienė sako, kad dėstyti iš pateikčių reikėtų kuo rečiau.

„Dabar dėstytojas turėtų matyti ne tik vienu žingsniu į priekį, bet ir kas dėsis rytoj bei gebėti apie tai kalbėti efektyviai ir šiuolaikiškai. Neseniai buvau mokymuose Danijoje, kur buvo kalbama, kaip dėstytojai gali paskatinti kurti inovacijas. Pirmiausia tai daroma skatinant studentų kūrybiškumą – reikia ieškoti sprendimų neįprastomis sąlygomis. Pavyzdžiui, studentai yra išvedami iš pusiausvyros, keliauja į atviras erdves, ieško informacijos, pradeda tyrimus, po to konstruoja prototipus, juos testuoja ir vėliau pristato verslui“, - komentuoja ji.

Tačiau tai nėra studento praktika įmonėje, tai – studijų universitete dalis, kurią koordinuoja dėstytojai. Taip studentas mokosi tikslingai rinkti informaciją, ją apdoroti ir pritaikyti iškeltam tikslui.

„Dėstytojo vaidmuo pasikeitė ir, jei anksčiau mes buvome turinio arba žinių nešėjai, nes buvo vos kelios prieinamos knygos, trūko informacijos, tai dabar turime padėti studentui suformuluoti užduotį ir siekti tikslo. Dabartinis tikslas – sukurti pridėtinę vertę“, - mano A. Daunorienė.

Pašnekovė paaiškina, kad dėl šios priežasties vis dažniau savo srities specialistai praktikai tampa dėstytojais.

„Jie gali studentams labai iliustratyviai paaiškinti, kas versle veikia, o kas neveikia, nes svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir praktika“, - mano A. Daunorienė.

Kaip išbudinti studentą?

Atrodytų, nieko nėra nuobodžiau, kaip 1,5 valandos iš pateikčių skaitantis dėstytojas.

Anot A. Daunorienės, šiuolaikiniame universitete prieš auditoriją iš pateikčių skaitantis dėstytojas yra sunkiai įsivaizduojamas, nors pristatymas su pateiktimis savaime nėra blogas dalykas, pavyzdžiui, kai studentams yra pristatomas įvadas į konkretų dalyką. Tačiau ji sutinka, kad dabar vis daugiau dėmesio kreipiama į tai, kaip sudominti studentą.

„Jei anksčiau buvo kreipiama daugiau dėmesio į tai, kaip sukonstruoti dėstomą dalyką, kaip vertinti studijas, dabar mokoma naujų praktikų, pavyzdžiui, studentai yra skatinami paskaitų metu pajudėti, daugiau diskutuoti, dirbti komandose. Tokie paprasti dalykai kaip mankšta padeda studentams išsibudinti ir imti analizuoti, kurti. Dabar paskaita nėra 1,5 valandos dėstytojo monologo, įvedama vis daugiau interaktyvių elementų, kurie skatina žmones mąstyti ir veikti kitaip“, - kalbėjo ji.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Edukologinių kompetencijų grupės vadovė Ilona Valantinaitė sako, kad šiuolaikinis dėstytojas turi prisitaikyti prie studentų.

„Visas dėmesys turi būti nukreiptas į studentus. Tad kokie tie studentai šiandien? Jie hiperaktyvūs, nepastovūs, daug mažiau motyvuoti mokytis, nori viską gauti greitai, tad įprastos 1,5 val. paskaitos jiems atrodo sunkios ir nuobodžios“, - mano pašnekovė.

Todėl keičiasi ir dėstytojų darbo metodika.

„Jei anksčiau dėstytojas buvo pagrindinis informacijos šaltinis, tai dabar – tik konsultantas. Studentai irgi kitaip suvokia studijas – jos jiems nebeatrodo pasiekimas, labiau duotybė, iš kurios jie tikisi linksmybių ir įdomybių, o iš kitų jie linkę reikalauti daugiau nei iš savęs pačių“, - sako I. Valantinaitė.

Be to, ji pastebi, kad nors šiuolaikiniam studentui atviros modernizuotos laboratorijos, internetas, Lietuvos ir užsienio universitetų bibliotekos, didžiulės duomenų bazės, šios galimybės ir žinių kiekis iš dalies gąsdina studentus – jie skundžiasi dideliais informacijos srautais.

„Šiandienos dėstytojas nebėra ir negali būti visažiniu. Konsultanto, eksperimentatoriaus vaidmuo – daug svarbesnis. Šiuolaikinis dėstytojas išsiskiria tuo, kad turi ne tik gerai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir visas dėstymo metodikas bei jauno žmogaus psichologiją“, - mano I. Valantinaitė.

Atsakomybę perkelia studentams

Mokymasis mokykloje ir universitete turi skirtumų, pirmiausia, tai – skirtinga atsakomybė. Anot I. Valantinaitės, dėstytojo misija – suformuluoti labai gerą užduotį ir perduoti atsakomybę pačiam jaunuoliui.

„Po mokyklos jaunuolis į universitetą ateina būdamas pripratęs prie mokytojų mokymo ir ugdymo, jis laukia, kol viskas jam bus patiekta ant lėkštutės. O universitete kitaip, čia svarbus savarankiškas mokymasis ir ugdymasis. Tai, kas vyksta mokykloje, neturėtų tęstis universitete. Studijų metu jau turi prasidėti asmeninis žmogaus augimas ir tobulėjimas. Tik tuomet, kai auklėjimas perauga į auklėjimąsi ir saviugdą – tampama suaugusiu ir sąmoningu žmogumi“, - komentavo ji.

Būtent dėl to universitetuose pereinama prie aktyvaus technologijų naudojimo, pavyzdžiui, laboratorijose, ir nuotolinių mokymosi būdų.

„Vis dėlto kad šie nauji metodai veiktų, būtina, kad studentai aktyviai įsitrauktų, norėtų pažinti ir mokytis. Visi naujausi dėstymo metodai nukreipti į tai, kad studentas būtų aktyvus mokymosi proceso dalyvis. Juk ir darbdaviai ieško aktyvių, iniciatyvių ir motyvuotų specialistų, tačiau jei žmogus neturi motyvacijos mokytis, jis greičiausiai neturi motyvacijos dirbti ir kurti pridėtinės vertės“, - pastebi I. Valantinaitė.

Vilniaus universiteto Ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys įvardija ir kitą tendenciją - vis daugiau studentų dirba jau studijų metu.

„Tai kelia ir savų iššūkių – atsiranda vis didesnis poreikis visą reikalingą studijų medžiagą rasti prieinamą virtualioje mokymosi aplinkoje, kurioje studentai galėtų susipažinti su paskaitose dėstoma medžiaga, o seminaruose ją nagrinėti, kritiškai įvertinti, tad stengiamės užtikrinti, kad visa reikalinga literatūra ar paskaitų medžiaga būtų prieinama ir elektroninėje erdvėje“, - komentavo jis.

Pasak E. Spūdžio, Vilniaus universitetas taip pat siekia tapti ne mokymo, o mokymosi institucija, ir skatina atsakomybę už savo akademinę ir profesinę sėkmę prisiimti studentus.

„Dėstytojai tampa ekspertais, galinčiais studentus pakreipti tinkama linkme. Tam reikalinga naudoti įvairius dėstymo ir grįžtamojo ryšio teikimo metodus, skatinančius diskusiją, argumentavimą ir ugdančius kritinį mąstymą bei lyderystę“, - apibendrina jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)