Kategoriškai nepriimtina, kad pagal minimalų mėnesinį atlyginimą nuo estų atsiliekame 80, o pagal pensijas – 93 eurais. Nepriimtina, kad pagal vidutinio darbo užmokesčio lygį velkamės Baltijos šalių „uodegoje“.

Minimalus mėnesinis atlyginimas ir pensijos

Neatsitiktinės yra žmonių pasipiktinimo akcijos, tokios kaip „kalafiorų“ gegužę, kai raginimą boikotuoti prekybos centrus dėl pernelyg aukštų maisto produktų kainų socialiniuose tinkluose palaikė beveik 150 tūkstančių internautų. Kaip nepalaikys, kai pagal išlaidas maistui statistinė lietuvių šeima 2014 metais buvo pačiame ES dugne, nes turėjo maistui skirti 33,7 proc. visų išlaidų. Latvių šeima išleido 28,2, estų – 27, lenkų – 24,9 proc. Jau nekalbant apie suomius (12,7 proc.) ar airius (12,2 proc.). Tokia įtampa kuria ypač grėsmingą Lietuvai situaciją, kai žmonių nepasitenkinimu ir neteisybės jausmu gali pasinaudoti ir nedraugiškos mūsų šaliai jėgos.

Verslo demokratiškoje kapitalistinėje šalyje neįmanoma apriboti, kainų visiškai reguliuoti – taip pat negalima, bet pastangas didinti gyventojų pajamas ir skatinti verslo atsakomybę įstatymų leidėjai tikrai turi dėti. Daug kas kritiškai vertino, kai 2011-aisiais išsikėliau uždavinį pasiekti 6400 litų vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio lygį iki 2020 metų, kurį dėl neproporcingai didelio krizės efekto teko koreguoti bei apsistoti ties 5000 litų su mokesčiais. Korekcija tik patvirtina, jog klausimą nagrinėjome atsakingai, realistiškai įvertindami ekonominių realijų poveikį bei savo galimybes.

Būtent tada mano vadovaujama sostinės savivaldybė viešųjų pirkimų taisykles papildė nuostata, kad miestas pirks prekes ir paslaugas įmonių, kurios savo personalui moka Statistikos departamento pagal veiklos klasifikatorių nurodytą Lietuvos atlyginimų vidurkį. Tą siūlėme paversti nacionaliniu įstatymu, atitinkamus kreipimusis siųsdami į Seimą bei Vyriausybę. Nors Europos Komisija šią iniciatyvą įvertino kaip geros praktikos pavyzdį, deja, jokios Seimo ar Vyriausybės reakcijos į šį paprastą ir lengvai įgyvendinamą būdą skatinti verslo socialinę atsakomybę savo darbuotojams nebuvo.

Šią iniciatyvą derinome su kitais žingsniais, skirtais paversti Vilnių aukštos pridėtinės vertės kūrimo, taigi ir aukštų atlyginimų miestu. Šiandien mūsų sostinė tampa technologinių ir aptarnavimo paslaugų teikimo centru, o pradžia miesto planavimo dokumentuose tam padėta daugiau nei prieš 10 metų. Statistikos departamento duomenimis, užsienio investuotojai sukūrė 5841 darbo vietą, užsieniečių įsteigtuose paslaugų centruose sostinėje atlyginimų vidurkis 34 proc. didesnis nei Lietuvoje. 2015 metais didžiausias šalyje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste ir siekė 832,4 euro (šalies vidurkis sudarė 714,1 euro).

Taigi, jei 2011-aisiais daug kas šaipėsi iš konkrečiai apsibrėžtų tikslų didinti atlyginimus, šiandien šią temą į savo rinkimų kampanijų programas kaip prioritetinę mėgina įtraukti visos partijos. Dabar jau visi „suprato“ ir skelbia, kad jei atlyginimai neaugs, šalis taps kraštu su išleistais milijardais infrastruktūrai, tačiau be žmonių. Liberalų sąjūdis siūlo 1000 eurų mėnesinį vidutinį atlyginimą, tiesa, nesileisdami į detales, kaip to pasieks. Bet šis pažadas tėra vakarykštė diena - Estijoje gyventojai jau uždirba vidutiniškai virš 1100 eurų per mėnesį ir pagal vidutinio atlyginimo rodiklį artėja prie Slovėnijos bei Portugalijos lygio. Gi mūsų šalis pagal vidutinę algą ES lenkia tik Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją. Kaip visada, vilksimės estams iš paskos?

Mano vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga per eilę metų įrodė gebanti realiai pasiekti, kad sostinėje gyvenančių bei kuriančių žmonių užmokesčio vidurkio dinamika kiltų į viršų. Mūsų siekis Lietuvai išlieka tas pats – vidutinis darbo užmokestis iki 2020 metų turėtų pasiekti 1450 eurų.

Ir tai galima pasiekti: visų pirma gerinant verslo aplinką ir skatinant verslumą bei verslo socialinę atsakomybę, antra – supaprastinant mokesčių sistemą ir taikant mažesnius, labiau gyventojų poreikius atitinkančius mokesčius, trečia – modernizuojant darbo santykių reguliavimą, ketvirta - įvedant Sodros lubas, mažinant šešėlį, taip pat Lietuvos ekonomiką ir teisinį reguliavimą paruošiant ateities iššūkiams.

Minimalų mėnesinį atlyginimą jau 2017 metais pakeltume iki 450 eurų, taip bent šiek tiek priartėdami prie estų – šie savo minimalų atlyginimą 2017 metais pakels dar iki 470 eurų.

2020 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje

Politinė reklama bus apmokėta iš LLS rinkiminės sąskaitos, Užs. Nr. 2016-025-DJ/1