Mažiau romantikos, daugiau technologijų
Miškininkystė – Vaido Karpavičiaus kasdienybė. Miškininkas teigia, jog laikai, kai laukai būdavo matuojami „dvimetriu“ jau seniai praėjo – dabar būtina sugebėti naudotis ir GPS prietaisais, ir naujomis braižymo programomis.
V. Karpavičius tikina, kad tokiame darbe rutina negresia: nors vieną dieną tenka sėdėti „prilipus“ prie kompiuterio, kitą jau nuo ryto iki vakaro pravaikščioti miške. „ Tenka dirbti ir smėlėtuose pušynuose, kur po kojomis braška sausos kerpės, ir šlapiuose užmirkusiuose juodalksnynuose, kur net guminiai batai dažnai būna pilni vandens. Žmonės labai linkę miškininko darbą apgaubti romantikos skraiste, žavėtis grynu oru, kasdien supančiais gamtos vaizdais, tačiau kasdienybėje tai pakankamai sunkus ir įtemptas užsiėmimas, nes daugiausia darbų tenka atlikti lauko sąlygomis – o tai ir karštis, ir šaltis, ir patys įvairiausi krituliai, ir galų gale uodai su savo kompanionėmis erkėmis“, – apie savo darbo dieną pasakoja V. Karpavičius.
Miškininkui tenka dirbti padedant žmonėms, norintiems pasinaudoti ES parama. Dažniausiai dirbant tokį darbą reikia pagalbos įveisiant naują mišką ar atkuriant miškus po stichinių nelaimių. Tenka pildyti paraiškas, parengti ir suderinti miško įveisimo ar atkūrimo projektus, esant reikalui – padėti organizuoti darbus, konsultuoti miškininkystės ir ES paramos klausimais. „Tokiame darbe nori nenori tampi universalu, nes reikia gerai žinoti visus paramai taikomus reikalavimus, taip pat su miškininkyste susijusius įstatymus, nuostatus, taisykles... Be interneto čia niekaip – būsimos paramos sąlygas reikia išsiaiškinti kuo anksčiau, nes nuo to priklauso visi būsimi darbai.“
Perspektyvos ir gretimose valstybėse
Miškininkas sutinka, jog technologijų pokyčiai yra gerai, bet atrodo, kad niekas šiame darbe nepakeis busolės (kompaso), matavimo juostos ir pieštuko su užrašų knygute. „Pagrindinis jų privalumas – šiems įrankiams niekada neišsenka akumuliatoriai... Kalbant rimčiau – įvairūs „protingi“ prietaisai ir programos tikrai palengvina darbą, sutaupo taip reikalingą laiką. Kaip pavyzdys – programėlė mobiliajame telefone, kuri nufotografavus sukrautų rąstų rietuvę suskaičiuoja tų rąstų tūrį“, – pasakoja V. Karpavičius.
Pasak jo, kalbėti apie miškininkystės perspektyvas sunku, o apie skirtumus tarp Lietuvos ir pasaulio miškininkystės apskritai nelabai verta. „Man visada kėlė šypseną straipsniai, kaip mūsų miškininkai sėmėsi patirties atogrąžų kraštuose. Nereikia lyginti nepalyginamų dalykų. Paatostogavo ir tiek... Toliau savo regiono verta dairytis tik savo geografinėje juostoje. Atogrąžose ir tundros zonoje mano miškininkystės žinios praktiškai bevertės. Gretimose valstybėse – iš dalies, nes pirmiausiai tektų gerai išstudijuoti tų šalių miškininkystę reglamentuojančius įstatymus“, – teigia V. Karpavičius.
Šiuo metu vienintelis universitetas, kuris Lietuvoje rengia miškininkus, yra Aleksandro Stulginskio universitetas. Taip pat tokie specialistai rengiami Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.
Perspektyvos liks IT pusėje
Lietuvos darbo birža kiekvienais metais rengia darbo rinkos prognozes. Viena iš kasmetinės prognozės dalių – įsidarbinimo galimybių barometrai, kuriuose aktualiausios Lietuvos darbo rinkai 155 profesijų grupės yra suskirstytos pagal prognozuojamas dideles, vidutines ir mažas įsidarbinimo galimybes.
Pasak Mildos Jankauskaitės, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausios specialistės, didelės įsidarbinimo galimybės fiksuojamos tada, kai šalies darbdavių išreikštas kvalifikuotos darbo jėgos poreikis negali būti patenkintas dėl esamo kvalifikuotų specialistų ar darbininkų trūkumo. Vidutinės – kai darbo jėgos pasiūla ir paklausa yra panašios. Mažos – kai kvalifikuotos darbo jėgos poreikis yra mažesnis už pasiūlą.
„Prognozuojama, kad šiuo metu ir artimoje ateityje Lietuvoje didžiausias įsidarbinimo galimybes turės IT sektoriaus specialistai – informacinių technologijų ir ryšių sistemų įrengėjai ir taisytojai, kompiuterijos inžinieriai, kompiuterių tinklų specialistai, sistemų administratoriai, sistemų analitikai, taikomųjų programų kūrėjai. Statybų sektoriaus darbuotojai – darbininkai izoliuotojai, betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, kelių ir pastatų statybos darbininkai, plataus profilio statybininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai“, – atskleidžia M. Jankauskaitė.
Darbdavių ieškoma savybė – darbuotojų universalumas
Taip pat tendencingai kyla pramonės sektoriaus darbuotojų poreikis – tai metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, elektromechanikai ir elektromonteriai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, suvirintojai, kepėjai ir konditeriai, mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai. Palankios perspektyvos žadamos ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, tokiems kaip sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, gydytojai specialistai, virėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, pardavimo atstovai, parduotuvių pardavėjai, slaugos specialistai.
„Tendencijos rodo, kad sėkmingą įsidarbinimą lemia ne tik išsilavinimas, kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai bei papildomos kompetencijos. Sparčiai plėtojantis technologijoms ir keičiantis darbų organizavimo pobūdžiui, darbdaviai pirmenybę teikia universaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems darbuotojams“, – teigia M. Jankauskaitė. Specialistė tiki, kad siekiant integruotis ir išlikti darbo rinkoje svarbu mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius ir kompetencijas.
Pati technologija savaime nėra vertybė
Nenuginčijamas faktas – informacinių technologijų svarba tendencingai auga, todėl studijų pasirinkimas, susijęs su jomis, yra vienas saugiausių ir patikimiausių galvojantiems apie ateitį. VDU tarptautinių ryšių prorektorė Ineta Dabašinskienė teigia, jog įvairios su informacinėmis technologijomis susijusios specializacijos tikrai bus svarbios ir tolimesnėje ateityje. Sparta technologijų srityje yra tokia didelė, kad anksčiau penkiolika metų trukę procesai šiomis dienomis įgyvendinami vos per porą metų, o specialistų, galinčių dirbti naujais tempais ir prietaisais visada reikės, todėl ši informacinių technologijų reikšmės augimo tendencija ir toliau augs. „Technologija pati savaime nėra jokia vertybė. Ji vertybė tik tada, kai tarnauja individui, visuomenei ir valstybės raidai, todėl svarbu žinoti, ko reikia valstybei“, – teigia I. Dabašinskienė.
Specialistės teigimu, ypač daug kalbama apie tarpdisciplininių studijų atsiradimo augimą ir populiarėjimą: „Ryškėjantys sąlyčio taškai – kalbotyra, kalbos apdorojimas, kūrybinės platformos ir tos pačios informacinės technologijos. Pagal šių dalykų sąsajas galima numatyti įvairių naujų specializacijų susikūrimą, kurių pavadinimus kol kas būtų sunku apibrėžti.“
Renkasi ne tai, ko reikia valstybei
Pasak specialistės, didelė perspektyva laukia naujos mokytojų kartos rengimo – apie tai kalbama ne tik Lietuvoje: „Ateina visiškai nauja generacija, kurios lūkesčiai yra visai kitokie, nei mes galime šiandien pasiūlyti. Bus labai svarbus rengimas mokytojų, galinčių suprasti, kaip viską mato ir kaip gyvena ateities jaunuoliai.“ Taip pat kils rinkos analizės specialistų svarba, o ateityje šioje srityje taip pat išryškės tarpdiscipliniškumas.
Bus reikalingi žmonės, galintys ne tik atlikti įvairių regionų informacinę analizę bei išmanyti ekonomikos dinamiką, bet ir žinantys, kas vyksta tose šalyse, kokie yra geopolitiniai procesai, aplinkos padariniai, kaip kinta klimatas ir kokie yra šalies vystymosi pokyčiai. „Žinome, kad visuomenės gerovė priklauso nuo politinės, ekonominės dinamikos, todėl plataus profilio specialistai, išmanantys rinkas, bus labai svarbūs“, – tvirtina I. Dabašinskienė.
I. Dabašinskienė pastebi tendenciją, kad kartais jaunuoliai renkasi studijas pagal studijų pavadinimo įmantrų skambesį, ieškomi patraukliai skambantys pavadinimai, o programos turinys taip ir lieka ne iki galo pažįstamas. „Vėlgi, nauja karta renkasi tai, kas jai patraukliau atrodo. Studentai svajoja apie viešoje erdvėje dažniau sutinkamas specialybes – viešosios komunikacijos, kūrybinių industrijų. Ne visada studentai renkasi tai, ko iš tikrųjų reikia valstybei“, – sako ji.
