- Dariau, vos prieš dvejus metus įgijote Kultūrinės veiklos vadybininko diplomą Vilniaus kolegijoje, o Jūsų gyvenimo aprašyme jau įrašyta: „Baltijos kamerinio operos teatro direktorius, Trumpametražių miuziklų festivalio „MfESt“ projekto vadovas, Akcijos „Opera troleibuse“ vadovas.“ Neįtikėtina, kiek daug suspėjote nuveikti. Pasidalykite, kokie iššūkiai laukia studijas baigusių jaunų žmonių?
- Manau, kad dabar mes gyvename visai kitokiame pasaulyje ir pagal kitokias taisykles nei gyveno mūsų tėvai. Mums jau nebeužtenka vien žinoti ar suprasti. Mums reikia kurti. O kūryba, mano nuomone, nesvarbu, kokią profesiją bepasirinktum, yra labai sunkus ir sudėtingas darbas, tačiau visur būtinas. Tai be galo įdomus ir vertingas procesas, kuris leidžia mums tiesiogine to žodžio prasme gyventi geriau. Tai mus užpildo. Manau, sunkiausias iššūkis jauniems specialistams yra suprasti save ir surasti savo atramą tam, kad galėtų kurti. Abu iššūkiai reikalauja labai daug energijos – tiek fizinės tiek psichologinės. O dabar, kai tiek daug pasiūlymų, kur tą energiją išlieti, tai tampa be galo sudėtinga. Nors kita vertus, o kas sakė, kad įdomus gyvenimas yra paprastas?
- Kaip Lietuvos kultūriniame lauke ir Jūsų profesiniame kelyje atsirado Baltijos kamerinis operos teatras?
- Baigdamas Kultūrinės veiklos vadybos studijas Vilniaus kolegijoje jau buvau įsidarbinęs UAB „Infinitm“ ir rašiau projektus ES struktūriniams fondams. Vieną dieną sulaukiau skambučio iš Jono Sakalausko. Jis pasiūlė dirbti su geriausiais Baltijos regiono atlikėjais, kūrėjais, pedagogais organizuojant kamerinių operų bei koncertinių programų sklaidą Baltijos šalių regione. Negalėjau sutikti prisijungti pilna koja, tačiau padėjau parengti kelias projektų paraiškas. Po keleto mėnesių paaiškėjus, kad projektams skirtas finansavimas, mane vėl pakvietė dirbti kartu, ir sutikau. Kuriame sistemingą operos klubo bendruomenę, kuri stato naujas operas, koncertines programas, vykdo operinės kultūros sklaidą bei visuomeninę edukaciją kultūriniais klausimais ir tobulina jaunuosius menininkus.
- Vadovavimas Baltijos kameriniam operos teatrui anaiptol nėra vienintelė Jūsų veikla. Praėjusį pavasarį Lietuvoje startavo trumpametražių miuziklų festivalis „MfESt“. Jūs esate šio projekto vadovas. Kokia, Jūsų nuomone, tokio festivalio atsiradimo reikšmė šalies kultūriniam gyvenimui?
- Tai yra dar vienas mažas žingsnis į priekį siekiant praplėsti mūsų kultūrinį lauką. „MfESt“, kaip platforma, suveikė puikiai. Subūrėme 6 grupes kūrėjų, kurie pradėjo lietuviško miuziklo ieškojimus. Manau, mums ypač svarbu suprasti savo kultūrinį pagrindą ir ieškoti autentiškų formų išreikšti savo būtį. Lietuvos kultūrinis palikimas atveria neįtikėtinai plačias galimybes kūrybai. Tereikia ieškoti naujų formų ir talentų. Trumpametražių miuziklų festivalis yra būtent tokių ieškojimų rezultatas.
- Jūsų stilius iš tiesų išskirtinis ir drąsinantis atsikratyti stereotipų bei primenantis, kad vyrai taip pat gali kurti savo stilių ir diktuoti madas. Buvote ir vienas iš Vyrų mados savaitės veidų.
- Džiaugiuosi renginių organizatoriais „ReKūrai“ bei mados studija „Trendway“, kurie sugalvojo šią šaunią iniciatyvą, ir dėkoju, kad galėjau prie šio renginio prisijungti kaip dalyvis. Manau, kad Lietuvoje vyrų mada dar yra tabu. Stilingų ir gražių vyrų atžvilgiu visuomenė nusiteikusi santūriai ir vadovaujasi klaidingais stereotipais. Mados ir stiliaus renginiai, manau, padės vyrams išsilaisvinti, išdrįsti būti kūrybingais ir išsiskirti iš minios. Juk tai, kaip atrodai, yra tavo vizitinė kortelė. Tegul geriau ji būna įsimintina ir išskirtinė.
- Žiūrint į Jūsų ir kartu dirbančių žmonių nuveiktus darbus atrodo, kad visada stengiatės eiti priekyje kitų, būti pionieriais ir rodyti kelią...
Tim Michin savo kalboje yra pasakęs: „Nebandyk pajausti gyvenimo, užpildyk jį” (angl. „Don‘t feel it, fill it“). Šiuo požiūriu aš ir vadovaujuosi. Manau, mes visi turėtume siekti užpildyti savo gyvenimą, o ne prašyti ar laukti, kol kiti tai padarys. Būtent dėl to ir kuriame naujus kultūros reiškinius, eksperimentuojame. Dabar, pavyzdžiui, kartu su Andriumi Užusieniu (BeProblemu.lt vadovu) bei Gintautu Sadausku, šio projekto vadovu, dirbame ties mobiliąja aplikacija „Hotspot Music“. Ši programa, nustatydama naudotojo buvimo vietą ir judėjimo maršrutą, kuria muziką. Galima sakyti, kad taip kuriami asmeniniai garso takeliai, skirti tam, kad žmonės įgytų geriausios patirties ir emocinių sąsajų su įvairiausių miestų kultūros objektais. Kokia prasmė? Prognozės skelbia, kad iki 2030 m. kasmet keliaujančiųjų skaičius vien Europoje pasieks milijardą. Atvykę į svečią šalį žmonės labai dažnai susiduria su kalbos barjeru. Tai trukdo betarpiškai pajusti šalies kultūrą, suprasti istoriją, todėl mes kuriame šalies istoriją kalba, kurią supranta visas pasaulis – muzika. Manome, kad ši mobilioji programa reikšmingai pakeis turizmo sampratą. Pirmiausia šią aplikaciją norime paleisti Lietuvos turistams. Mažiau nei po poros metų švęsime Lietuvos Nepriklausomybės 100 metų jubiliejų. Mūsų sukurtas kultūrinio turizmo produktas galėtų būti labai patrauklus Lietuvos išskirtinumas pasaulio turistų akyse. Beje, ši idėja jau randa susidomėjimo atgarsių ir užsienio šalyse – tai gali atverti daugiau galimybių jos eksportavimui ir paplitimui visoje Europoje ar dar toliau. Tikimės, kad Lietuva bus pirmoji šalis, kurioje sulauksime palaikymo.
- Studijuodamas Vilniaus kolegijoje buvote išvykęs pagal tarptautinę Erasmus studijų mainų programą į Olandijos Fontys taikomųjų mokslų universitetą. Ar galvojote kada nors gyventi užsienyje?
- Nežinau, kaip gyvenimas susiklostys, tačiau Lietuvos palikti ilgam nenoriu ir neplanuoju. Lietuvoje dar daug ko trūksta, o tai reiškia, kad yra labai daug dar neišnaudotų galimybių, niekieno neatrastų ir neužimtų nišų, kurias gali užkariauti. Čia yra visos sąlygos susikurti sau darbo vietą, sugalvoti naują veiklą ar net profesiją. Mūsų šalyje yra labai daug talentingų ir kūrybingų žmonių. Tad, bičiuliai: „kurti, kurti ir dar kartą kurti“.