Kol kas realijos tokios, kad gyventojai miestą palieka – iš 207 100 klaipėdiečių 1992 metais 2014-aisiais beliko 157 305. Per mažiau kaip ketvirtį amžiaus miestas prarado beveik 50 tūkstančių žmonių, iš jo išvažiavo vos ne šeštas pagal dydį Lietuvoje Alytus. Argumentas, esą nemažai žmonių išsikraustė į individualius namus priemiesčiuose, kurie formaliai yra Klaipėdos rajonas, netinka: 1989 metais rajone gyveno 45 403, 2011-aisiais – 49 637 žmonės (vėlesnių duomenų nėra), tai tikrai ne 50 tūkstančių. Situacija kritiška, ir tai turėtų būti rimtų svarstymų tema.
Klaipėdai siekiant atgimti, pirmiausia būtina atsisakyti stereotipo pozicionuoti save vien kaip miestą prie uosto. Klaipėda kaip ir daugybė Europos miestų yra miestas prie jūros. Tokiu pat būdu, kaip, pavyzdžiui 175 tūkstančių gyventojų turinti (2004 metais buvo 145,5 tūkstančio) Danijos Odensė, kuri auga ir uosto, ir visapusiškai plėtojamos infrastruktūros dėka. Miestas yra transporto centras, vien „Wikipedijoje“ atrasite išvardytas išvystytas 6 pramonės šakas, muziejų įvairovę, universitetą, teatrą bei simfoninį orkestrą, plėtojamą turizmą.
Mentališkai artimesnis mums (taip pat ir dėl emigracijos mastų) Lenkijos pavyzdys - irgi mieste prie jūros Gdanske iki 2010 metų gyventojų mažėjo (buvo likę 456 967 iš 464 tūkstančių 1994 metais), bet 2014-aisiais jų skaičius paaugo iki 461 489. Gdanskas ne tik svarbus uostas, bet ir studentų miestas (jų mokosi 60 tūkstančių), turintis puikią infrastruktūrą ne tik jūrų, bet ir upių uostui, daug įvairios pramonės.
Unikalių privalumų neabejotinai turi ir Klaipėda, bet ji, skirtingai nuo Odensės ar Gdansko, traukiasi. Todėl laikas liautis riboti save vien perkrautų konteinerių skaičių matematika (turėtų būti apmaudu tikriems miesto patriotams, kai „google“ paieškos sistemoje surinkus žodį „Klaipėda“, pirmiausia išmetama krovos apimčių statistika), taip nužeminant šį puikų viduramžišką senamiestį turintį miestą iki tik krovinių perkrovimo taško. Tada rasis diskusinės erdvės kalbėti apie visapusišką Klaipėdos plėtrą, apie miestą klaipėdiečiams. Priešingu atveju jų toliau mažės, kad ir kiek konteinerių ar kitų krovinių čia būtų perkraunama.
Nacionalinei ir, be abejo, miesto valdžiai pirmiausia pirmiausiai derėtų imti keisti situaciją, kai Klaipėdos uostui demonstruojant puikius krovos rezultatus miesto gyventojų pajamoms tai neatsiliepia niekaip. Išvada - konteinerių skaičiaus didėjimo naudos nejaučia nei dirbantys žmonės, nei verslas. Dabar kaip niekada svarbu siekti protingo balanso tarp uosto pelningumo ir Klaipėdos žmonių gerovės, priešingu atveju Klaipėda kaip ir didesnė Lietuvos dalis turės už europinių fondų pinigus sukurtą gerą infrastruktūrą, bet neturės gyventojų. Su tuo sietinas labai svarbus prioritetas - verslumo skatinimas, ypač verslą pradedantiems ir jaunimui. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) savo programoje yra numačiusi vadinamąsias mokestines atostogas, pagal kurias įsteigusieji pirmą verslą tam tikrą laiką būtų atleisti nuo dalies mokesčių.
Mane visą laiką piktindavo nacionalinės valdžios požiūris į vietos verslininkus, kurie dažnai paprasčiausiai diskriminuojami. Užsienio verslui klojami kilimai, gi Lietuvos verslininkai, kurie čia yra registravę įmones, čia mokosi jų vaikai, kažkodėl laikomi antrarūšiais tėvynėje. Jei padėtis nesikeis, Lietuva taps kitų valstybių įmonių filialų šalimi, kuri neišlaikys jaunimo nei gebės stabilizuoti gyventojų skaičiaus, nekalbant apie augimą. Būtina stengtis, kad Lietuvos verslas nebūtų diskriminuojamas savo žemėje, ir tai nereiškia užsienio investuotojų diskriminacijos – tereikia suvienodinti konkurencines sąlygas vietos bei užsienio verslui. Klaipėdos uosto atveju, kuomet didžioji dalis sutarčių artėja prie pabaigos ir valstybė ieško būdų jas pratęsti, nesinorėtų, kad į jo infrastruktūrą daug investavęs Lietuvos verslas (sakydamas Lietuvos verslas, turiu mintyje registracijos vietą) vaidintų tik statistų vaidmenį šiame procese.
Dar vienas labai svarbus dalykas - Klaipėda ir visas vakarų Lietuvos regionas turi būti greitai, patogiai pasiekiamas. Be abejo, privalu siekti greitojo geležinkelio - šiais laikais važiuoti iki Klaipėdos traukiniu tiek, kiek dabar užtrunkame, tikrai nenormalu. Akivaizdžiai neišnaudojamos jūrų bei upių transporto galimybės, o ir Klaipėdos-Palangos oro uosto dabartinėje programoje deklaruojamos tik lokalaus uosto ambicijos. Lokalumas - joks trūkumas, bet ar jis deramai išnaudojamas, siekiant patogaus susisiekimo oru su, pavyzdžiui, Skandinavijos, kur dirba daug lietuvių, miestais? Manau, kad prie šių problemų sprendimo prisidėtų valdymo konsolidavimas, todėl svarstytina diskusija apie vienos bendros stiprios savivaldybės įkūrimo Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių pagrindu.
Kalbėdami apie gyvenimo kokybę dažnai operuojame vien BVP skaičiais, ignoruodami kultūrą, kuri statistiškai nematuojama, bet yra ypač svarbus tos kokybės faktorius. Kai buvau Vilniaus miesto vadovu, su kolegomis inicijavome programą „kultūrtingas”, kurios devizas - tik kultūringas žmogus gali būti iš tiesų turtingas. Klaipėda turi daug kultūrininkų, jau neblogai administruojamą infrastruktūrą, dar reikia baigti tvarkyti Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir rasti būdų skatinti jaunus žmones, kad jie čia turėtų ką veikti. Reikia investicinės programos, skatinančios kūrybinius klasterius, tarkime, panašius į veikiančius Vilniuje, kurie jau tapo platforma, leidžiančia išlaikyti jaunimą Lietuvoje.
Jei turėčiau galimybę spręsti, panaikinčiau regioninių universitetų statusą, nes Lietuvoje žodis „regioninis“ instituciją iš karto nužemina. Jungtinėje Karalystėje neturi jokios reikšmės, kur yra universitetas, jo pasiekimai nešališkai vertinami sisteminiais kriterijais. Universitetinis miestas rytų Anglijoje Kembridžas teturi apie 130 tūkstančių gyventojų, bet vietos universitetas iš „QS World University Rankings“ reitingo pirmo dešimtuko nebuvo iškritęs niekada (paskutiniame 2015-ųjų reitinge dalinosi 3-4 vieta). Būdamas premjeru būtinai tarpininkaučiau, kad dėstyti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kviestume geriausius užsienio lektorius.
Apibendrinant - Klaipėdai reikia tiesiog daugiau ambicijų, nes tai ne tik vakarų Lietuvos centras, bet normalus miestas taip pat kaip Vilnius, Kaunas ar bet kuris Europos miestas. Be to, Klaipėda šalies mastu unikali, nes yra Baltijos regiono lygio miestas.
Politinė reklama bus apmokėta iš LLS rinkiminės sąskaitos
Užs. Nr. 2016-025-DJ/1