„Via Baltica“ numatomi pokyčiai
Tiesa, nors ir dedamos pastangos kuriant logistikos ir sandėliavimo infrastruktūra, negalima nubraukti ir tranzito svarbos. Kaip teigė Susisiekimo ministerijos atstovė Audronė Filimanavičienė, mūsų šalis turi išplėtotą automobilių kelių ir geležinkelių infrastruktūrą. Per valstybės teritoriją eina sausumos krovinių keliai tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių. Šalies teritoriją kerta du transeuropiniai transporto koridoriai, kuriais gabenama apie 80 proc. visų tranzitu per Lietuvą vežamų krovinių. Daugiausia jų vežama geležinkeliais – per 60 proc. visų per mūsų valstybę keliaujančių krovinių.
Be to, ji pabrėžia, kad mūsų šalyje sėkmingai plėtojama logistikos ir sandėliavimo infrastruktūra. Pernai pradėjo veikti strateginėse vietose įsikūrę Vilniaus ir Kauno intermodalūs terminalai.
„Vertindami šalies automobilių kelių būklę tarptautiniu mastu, dažniausiai lyginame su šioje srityje pažengusiomis Vakarų Europos šalimis. Reziumuodami galime pasakyti, kad mūsų šalies kelių tinklas yra pakankamai išplėtotas, svarbiausia – tinkamai jį prižiūrėti“, - informavo specialistė.
Jos teigimu, esminių skirtumų tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos kelių, skirtų tranzitiniam transportui aptarnauti, būklės nėra. Tik pastebima, kad iš trijų Baltijos šalių tranzitinio transporto eismo intensyvumas Lietuvoje yra didžiausias.
Susisiekimo ministerijos atstovė aiškino, kad pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama kelių infrastruktūros renovacijai. „Svarbūs pokyčiai šiemet vyksta magistralėje „Via Baltica“, kuri nuo Latvijos iki Lenkijos tęsiasi 274 km. Joje rekonstruojamos skirtingų lygių sankryžos ir įrengiamos naujos, atnaujinami tiltai ir viadukai, įrengiami tuneliniai pravažiavimai ir jungiamieji keliai, diegiamos aplinkosaugos ir kitos saugaus eismo priemonės. Lietuvoje tai yra viena intensyviausio automobilių eismo tarptautinių magistralių, kuri priklauso TENT-T. „Via Baltica“ turi didelę reikšmę logistikos, krovinių pervežimo verslo plėtrai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose kaimyninėse šalyse“, - dėstė A. Filimanavičienė.
O kaip su geležinkeliais? Susisiekimo ministerijos atstovė teigė, kad geležinkeliai Lietuvoje nuolat modernizuojami: „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra yra geros būklės, atsižvelgiant į verslo poreikius, ji nuolat modernizuojama. Šiuo metu tiesiami antrieji geležinkelio keliai Vilniaus aplinkkelyje, taip pat vienkeliuose ruožuose Kyviškės–Valčiūnai, Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai ir Telšiai–Dūseikiai. Antrųjų kelių tiesimo ir stočių plėtra sudaro sąlygas prekinių traukinių sąstatams ilginti, traukinių sustojimų skaičiui mažinti, ruožo greičiui didinti. Tuo pačiu mažėja energijos sąnaudos, triukšmas ir neigiamas poveikis aplinkai.“
Anot Susisiekimo ministerijos atstovės, vienas svarbiausių Lietuvos geležinkelių transporto plėtros strateginių tikslų yra integracija į Europos Sąjungos (ES) geležinkelių tinklą. Šiam tikslui pasiekti, ministerijos nuomone, būtina išnaudoti geležinkelių potencialą tarptautiniuose krovinių ir keleivių pervežimuose Šiaurės–Pietų kryptimi, sujungti Lietuvą (Baltijos šalis) su Vakarų ir Centrinės Europos šalimis, plėtoti viešųjų logistikos centrų tinklą ir užtikrinti reikiamą geležinkelių transporto paslaugų kokybę.
A. Filimanavičienė aiškino, kad visa tai bus pasiekta įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą. Pernai rudenį baigta tiesti pirmoji „Rail Baltica“ geležinkelio dalis – užbaigti statybos darbai atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. 120 km ilgio atkarpoje Lietuvos teritorijoje buvo nutiesta nauja europinio standarto 1435 mm pločio vėžė, o šalia jos atnaujinta esama 1520 mm pločio geležinkelio linija. Keleivinių traukinių reguliarus susisiekimas maršrutu Kaunas–Baltstogė (Lenkija) numatomas jau šį birželį.
Jos teigimu, iki 2020 m. pabaigos planuojama nutiesti europinę vėžę iki Palemono ir visoje linijoje nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno įdiegti modernią signalizacijos sistemą. Ne vėliau kaip iki 2030 m. europinė vežė turėtų būti elektrifikuota.
Geležinkelių infrastruktūra modernėja
Įvertinti Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą DELFI paprašė ir Geležinkelių paslaugų įmonių asociacijos „Gelpa“ vykdančiosios direktorės Sigitos Bytautės.
Ji linkusi manyti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tobulinimui skirtas ypatingas dėmesys: „Įgyvendinti tokie strateginiai geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo projektai kaip Vilniaus aplinkkelio Kyviškės – Valčiūnai antrojo kelio statyba bei Antrųjų kelių statyba ruožuose Kūlupėnai – Kretinga, Pavenčiai – Raudėnai ir Telšiai –Dūseikiai. Vykdyta Vilniaus bei Kauno viešųjų logistikos centrų statyba, atliktas jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda – Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas.“
Anot jos, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo srityje vien 2015 metais įsigyta turto ir atlikta darbų už 73,5 mln. Eur. Per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį į geležinkelių infrastruktūrą, specialistės teigimu, buvo investuota 2,8 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų - 770 mln. Eur - skirta iš Europos Sąjungos paramos fondų.
„Kaip infrastruktūros plėtros projektų naudą galima būtų įvardinti atsivėrusias naujas krovinių logistikos galimybes Vilniuje ir Kaune, prisidėjimą prie šalies ekonominio saugumo padidinimo per susijungimą su ES geležinkelių tinklu, krovinių vežimo geležinkeliais pajėgumo padidėjimą Klaipėdos kryptimi“, - aiškino S. Bytautaitė.
Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus atstovai, įvykdžius infrastruktūros plėtros projektus, anot pašnekovės, tapo konkurencingesni, nes turi galimybę pasiekti trumpesnį krovinių vežimo laiką (didesnis ruožo greitis, operatyvesnis sąstatų formavimas ir išleidimas), vežti ilgesnius sąstatus. Taip pat sumažėjo geležinkelių infrastruktūros priežiūros sąnaudos, minimizuoti eismo įvykiai.
Kaip teigė asociacijos vykdančioji direktorė, visas Lietuvos geležinkelių infrastruktūros kompleksas skirtas krovinių ir keleivių vežimo poreikių tenkinimo užtikrinimui, taip pat šios svarbios transporto šakos konkurencingumo didinimui.
