Streso pėdsakai paliekami visame kūne
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Pasak lektorės ir švietimo konsultantės Lidijos Laurinčiukienės, trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą, o antikūniai, organizmo „gynėjai“, yra ypač jautrūs stresinėms situacijoms: „Išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: „Dėmesio! Pavojus! Tuomet mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo.“
Tačiau ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant pablogėja, o kai prireikia pagalbos, organizmas jau nebeįstengia patikimai apsiginti. Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą. Ilgalaikio streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame kūno organe.
„Nedidelė dozė streso yra sveika, tačiau ilgalaikis stresas žaloja organizmą, imuninę sistemą, mažina žmogaus prisitaikymą ir gebėjimą efektyviai dirbti. Beveik 80 procentų visų ligų, kuriomis skundžiasi žmonės, yra streso pasekmės“, – teigia psichologas Marius Daugelavičius.
Trigubas aliarmas išduoda stresą
L. Laurinčiukienė teigia, jog pirmiausia nuo patiriamo streso kūne atsiranda „trigubas aliarmas“:
• paveikiami nervai (tankiau plaka širdis, dreba rankos, virpa balso stygos, maudžia skrandį ar peiliai raižo pilvą).
• sutrinka kvėpavimas (įsitempia diafragma, prakaituojama, drėksta ir šąla galūnės, džiūsta burna, sunkėja liežuvis, dingsta balsas).
• sutrinka kraujotaka (stingsta raumenys, išbąlama ar paraustama, krečia šaltis ar drebulys).
Destruktyvūs streso padariniai yra matomi plika akimi. Vienas iš jų – išmoktas bejėgiškumas, kuomet elgiamasi apatiškai, prašoma pagalbos vadovaujantis nuostata, kad vis tiek nieko negalima pakeisti. Taip pat streso padariniu gali tapti agresija, nukreipta į save: savęs kaltinimas, savikritika, nesėkmės priskiriamos asmeniniams trūkumams.
Gali būti ir atvirkščiai, tuomet pasireiškia agresija, nukreipta į aplinką, pavyzdžiui, daiktų laužymas. Dar vienas streso padarinys – neigiamos informacijos sureikšminimas, skatinantis pesimistinį savo galimybių bei perspektyvų vertinimą. Kartais stresas gali pasireikšti ir žalingų įpročių atsiradimu.
Nuo streso gelbsti maloni veikla
Stresui įveikti esama daugybė būdų. „Mano galva, yra trys svarbūs dalykai. Streso prevencija – kad jo būtų mažiau, verta daryti tam tikrus veiksmus, jo išvengti arba jį „pasitikti“ pasirengus. Intervencija – veiksmai, kai pajauti, kad jis „artėja“ arba jau užvaldo tave. Postvencija – kaip dirbti su streso padariniais savo organizme“, – teigia L. Laurinčiukienė.
Kadangi stresas veikia kūną, protą, emocijas ir dvasią, kiekvienu atveju gelbsti skirtingi veiksmai. M. Daugelavičius efektyviausia priemone stresui įveikti vadina lengvą ir sau malonią veiklą, kurią kiekvienas turime.
L. Laurinčiukienė kovoti su stresu rekomenduoja šiais būdais:
• vaikščioti su kojinėmis, į jas įbėrus kruopų. Taip greitai ir efektyviai atsipalaiduoja ir sušyla visas kūnas.
• taikyti vandens terapiją –pastovėti po vandens srove duše, gerti vandenį mažais gurkšneliais.
• išmėginti piešimo ir spalvinimo terapiją – pastaruoju metu tai populiaru ir tarp suaugusiųjų!
• taikyti tylos terapiją ir keletą valandų praleisti tyloje, stengtis nesikalbėti net mintyse.
• kvėpavimo ir jogos pratimai padeda atsipalaiduoti ir pasirengti miegui.
